Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J., g. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos teismo 2004-07-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. – 178 str.2 d., 129 str. 2 d. 6 p.9 p. nuteistas galutine subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia - 2002-03-20, bausmės pabaiga - 2019-03-20.

2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam P. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis P. J. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

P. J. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis aktyviai dalyvavo visuomeninių organizacijų veikloje, jo iniciatyva buvo organizuojami renginiai, parodos, konkursai bei mokymai, pats aktyviai dalyvavo mokymuose ir seminaruose. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis atliko per mažai skirtos bausmės, tačiau realiai jau yra atlikęs 3/4 visos paskirtos bausmės, be to, per paskutinius du su puse bausmės atlikimo metų nė karto nenusižengė. Pirmosios instancijos teismas nurodė tik neigiamas nuteistojo savybes, nėra nurodytos jokios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios savybės. Teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė bausmės sunkumu ir paskirtos didelės bausmės laikotarpiu, kas negali būti siejama su lygtiniu paleidimu. Teismas nevertino, kad nuteistasis jau atliko privalomąją bausmės atlikimo dalį. Taip pat nesutinka su nutarties argumentu, jog jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kadangi apelianto elgesys pataisos įstaigoje gali būti vertinamas tik tuo laikotarpiu, kuriuo atliko bausmę Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. J. skundas atmetamas.

Pažymėtina, jog skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-26 nutartis P. J. buvo įteikta 2015-08-27 (b.l.42). Dėl jos buvo paduotas skundas, kurį Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-09-08 nutartimi atsisakė priimti, kadangi jis paduotas nevyriausybinės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko R. M., tačiau nebuvo pateikta duomenų, jog jis , kaip įgaliotas atstovas, atitinka BPK 47 str. 1, 2 d. reikalavimus. Gavęs minėtą teismo nutartį, P. J. operatyviai, t.y. 2015-09-16 ( b.l.74) pateikė naują skundą teismui dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-26 nutarties panaikinimo. Kadangi P. J. aktyviai ir skubiai siekė pasinaudoti savo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015-08-04 nutarimą taikyti nuteistajam P. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, yra pagrindas atnaujinti BPK 364 str. 3 d. nustatyta terminą skundui paduoti ir skundą priimti.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo P. J. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo P. J. prašymą dėl lygtinio paleidimo, dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis P. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą P. J. vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, elgėsi pavyzdingai, buvo vieną kartą paskatintas, toliau mokėsi ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose (b.l. 13). Tačiau 2015 m. liepos 29 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad P. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 56 balai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014m. rugpjūčio 14d. Komisija svarstydama P. J. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir netenkindama prašymo vienu iš kriterijų nurodė vidutinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą – 56 balus ( pagal „OASys“ metodiką). Nors komisija 2015-08-04 priėmė priešingą sprendimą, tačiau P. J. 2015-07-29 socialinio tyrimo išvadoje nusikalstamo elgesio rizika išliko ta pati vidutinė – 56 balai ( pagal „OASys“ metodiką).Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau nekintantis vidutinis jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra vienu iš kriterijų, vertinant ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Psichologinės tarnybos išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo P. J. pakartotinį nusikalstamumą didinančiais veiksniais yra netinkamų draugų/ pažįstamų pasirinkimas bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, nuostatos (b.l. 12). Kriminogeniniais veiksniais išlieka informacija apie teisės pažeidimus (b.l. 10). Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai taip pat gali sudaryti prielaidas nuteistajam nusikalsti ateityje, taip pat mąstymas ir elgesys, t.y. siekdamas, kad kiti paklustų, nuteistasis naudojo smurtą. Dar vienas nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – dviprasmiškos nuostatos į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą – taip pat neleidžia P. J. vertinti kaip besitaisančio asmens, pasiruošusio gyventi visuomenėje, kurioje kiekvienas jos narys turi ne tik teises, bet ir pareigas.

Apeliantas skunde akcentuoja, jog jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, dalyvauja 45 mokymo programose. Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Bylos duomenys parodo, kad P. J. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau per pastaruosius vienerius metus stabilus vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas ( 56 balai) nerodo jokios pažangos ir siekio riziką sumažinti, todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir nagrinėjęs P. J. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo P. J. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.