- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e1-1135-743/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-35319-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- J. B.
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, našlė, bedarbė (registruota Užimtumo tarnyboje), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji J. B. 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 13 val. 30 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąją giminaitę bei šeimos narę – nepilnametę dukrą G. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., į kurią metė peilį, pataikė į dešinę ausį, tuo nukentėjusiajai G. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl paviršinio odos nubrozdinimo dešinės ausies lezgelio srityje.
Kaltinamoji J. B., pareiškus jai įtarimą ir apklausus įtariamąja, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. į svečius atvažiavo sūnus K. ir atsivežė tris butelius alaus, 1 litro talpos, 5 laipsnių stiprumo. Jau buvo nudirbusi visus darbus, todėl nutarė kartu su sūnumi atsigerti alaus. D. G., atėjusi į virtuvę, kur jie vartojo alkoholinius gėrimus, pradėjo jai priekaištauti, kad geria alų, ji jai atsakė, kad atsigers šiek tiek alaus, nedaug turi ir viskas bus gerai. Dėl to G. supyko, pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji, sėdėdama prie stalo, pasiėmė nuo stalo peilį, kuris buvo padėtas užkandai papjaustyti, ir metė į nepilnametę dukrą G. B.. Peilio mediniu kotu pataikė G. į dešinę ausį, dėl ko jai šiek tiek pradėjo bėgti kraujas, matė, kad atsirado nubrozdinimas. G. išsigando ir apsiverkė. Supranta, kad nuo peilio metimo G. atsirado sužalojimas ant ausies, jai galėjo skaudėti. Pati nesupranta, kaip taip atsitiko, dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Tai buvo pirmas kartas, buvo labai supykusi, kad ją G. iškeikė, todėl nesuvaldė emocijų. Po šio įvykio G. paskambino kitai dukrai K. G. ir papasakojo apie įvykį, o K. paskambino socialinei darbuotojai. Tą pačią dieną į namus atvyko socialinė darbuotoja, kuri iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jai nustatė 2,30 promilių girtumą. Socialinės darbuotojos sprendimu paimti vaikai ir perduoti dukrai S., vėliau G. su G. pasiėmė K. G.. Kalta prisipažįsta ir labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jeigu būtų blaivi, taip nebūtų atsitikę. D. G. atsiprašė. Gyvena kartu su keturiais vaikais, tai yra dvynukėmis G. ir G.e, gim. (duomenys neskelbtini) m., J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pilnamete G. Nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą, taip pat gauna už vaikus, šeimos mėnesio pajamos yra 400 eurų. Iš šių pinigų ir pragyvena visa šeima. Vyras miręs. Su vaikais sutaria gerai, nebūna jokių konfliktų ar pykčių. Gyvena tvarkingai. Su G. taip pat gerai sutaria, tik ji jai priekaištauja, jeigu išgeria alkoholinių gėrimų (b. l. 83–85).
Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu (b. l. 1, 2), kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. gavo VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro pranešimą apie galimai patirtą smurtą šeimoje, nepilnametės motina J. B., būdama neblaivi, metė peilį į dukrą G. B., gim. 2006 m., pataikydama jai į dešinę ausį, išorinėje ausies pusėje liko sumušimo žymė;
- VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro informacija (b. l. 3), kurioje nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d., nuvykus į šeimą, J. B. rasta neblaivi, atvykę policijos pareigūnai jai nustatė 2,30 promilių girtumą. Namuose buvo nepilnamečiai vaikai: G. ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pilnamečiai vaikai: G. B. ir K. B., kuris taip pat buvo neblaivus. J. B. buvo agresyvi, šaukė ant vaikų ir ant socialinės darbuotojos. N. G. ir Gabrielė buvo labai išsigandusios. Bendradarbiaujant su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis, nepilnamečiai vaikai išvyko iš namų ir apsistojo pas seserį S. B.. Jolantos ir P. B. šeimai socialinės paslaugos teikiamos nuo 2007 m. Atvejo vadyba nutraukta šių metų vasario mėnesį, dėl pagerėjusios situacijos šeimoje. Tačiau šių metų balandžio 3 d. mirė P. B.. Šeima buvo palūžusi, išgyveno didelį sielvartą dėl vyro ir tėvo mirties. Šeimai buvo nedelsiant siūlyta psichologinė pagalba, tačiau šeima šios pagalbos kategoriškai atsisakė. Po vyro mirties J. B. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. 2020 m. rugpjūčio 31 d. paskambinusi J. B. dukra K. G. teigė, kad mama neblaivi, gąsdina sesutes, reikalavo pinigų alkoholiui, o mergaitėms atsisakius jų duoti, metė peilį į jas, pataikė G. į dešinę ausį, liko žymė. Šį faktą G. papasakojo socialinei darbuotojai, G. tai patvirtino. Kuomet J. B. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimai, tuomet ir įvyksta konfliktai su vaikais, ji ant jų šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius, dėl ko vaikams tampa nesaugu namuose. Viena iš pagrindinių problemų šeimoje yra alkoholio vartojimas, tačiau J. B. nesutinka, jog turi priklausomybę, nesuvokia pagalbos reikalingumo, atsisako siūlomų gydymo būdų, nėra motyvuota spręsti pagrindinę problemą, kuri iššaukia kitas problemas, kaip nepilnamečių vaikų neklausymas, pasikeitęs jų elgesys, nesibaigiantys tarpasmeniniai konfliktai;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 16–20), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) dviejų aukštų mūrinio gyvenamojo namo antrame aukšte esančioje virtuvėje, kurioje prie pietinės sienos stovi krosnis, prie šiaurinės sienos stovi stalas, šaldytuvas, spintelė. Ant stalo, uždengto languota klijuote, yra virtuvinis peilis, medine rudos spalvos rankena, kurios ilgis 13 cm, geležtės ilgis 14 cm, plotis 2,5 cm;
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 765/2020 (06) (b. l. 49), kurioje nurodyta, kad G. B. paviršinis odos nubrozdinimas dešinės ausies lezgelio srityje galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, ir vieno trauminio poveikio pasekmėje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;
- nukentėjusiosios G. B. parodymais (b. l. 52–54), iš kurių matyti, kad su mama J. B. sutaria gerai, bendrauja, nesipyksta. Iki šio įvykio gyveno su mama jų namuose (duomenys neskelbtini) k. Kartu gyveno sesės G. ir G., brolis J. Dienos neatsimena, bet dienos metu, namuose susipyko su mama dėl pinigų ir jos alkoholio vartojimo. Mama supykusi paėmė nuo stalo peilį ir metė į ją, kotu pataikė į ausį, tiksliai į kurią, neprisimena. Po to jai atsirado žaizdelė ant ausies, skaudėjo, ji verkė. Mama įvykio metu buvo išgėrusi alkoholinių gėrimų. S. K. apie įvykį pranešė socialinei darbuotojai, tai sužinojusi mama jai dar su ranka sudavė į galvą, tai yra į viršugalvį, tačiau jai nuo šio smūgio neskaudėjo, nejautė jokio skausmo. Į namus atvažiavo socialinė darbuotoja ir policija, ją su sese G. ir broliu J. pasiėmė sesuo S. Po to atvyko vaiko teisių atstovai ir ją perdavė brolio žmonai K., kur ji gyvena iki šiol. Nori grįžti gyventi namo pas mamą;
- asmens duomenų pažyma (b. l. 57), iš kurios matyti, kad nepilnametės nukentėjusiosios G. B., gim. 2006 m. balandžio 30 d., motina yra kaltinamoji J. B.;
- liudytojos G. B. parodymais (b. l. 66–67), iš kurių matyti, kad 2020 rugpjūčio 31 d. apie 15 val. mama J. B. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Joje taip pat buvo jos sesuo G. B., jai 14 m., o ji buvo kitame kambaryje. Girdėjo, kaip mama su G. susibarė, jos pykosi, tuo metu mama buvo gėrusi alaus. G. ant mamos dėl to, kad ji geria alų, labai pyksta. Po konflikto sesuo pasiskundė telefonu kitai sesei K. G., papasakojo apie konfliktą. Po kurio laiko į namus atvyko socialinė darbuotoja, kuri bendravo su G. Ką jos konkrečiai kalbėjo, nežino. Jai G. ar mama nieko nepasakojo apie peilį, tačiau ji matė, kad po konflikto su mama G. dešinės pusės ausis buvo nubrozdinta, negausiai kraujavo. Prieš šį konfliktą G. buvo sveika, jokių žymių ant jos nebuvo. Ji pati nematė to momento, kaip buvo sužalota sesuo, ir aplinkybių apie sužalojimo atsiradimą nurodyti negali. Mama anksčiau fizinio smurto nei prieš ją, nei prieš seseris naudojusi nebuvo, jeigu ir kildavo kokių nors konfliktų, jie būdavo tik žodiniai;
- liudytojo K. B. parodymais (b. l. 71–73), iš kurių matyti, kad J. B. yra jo motina, ji kartu su jo sesėmis ir broliais gyvena (duomenys neskelbtini). 1. Jo ir mamos bei mamos ir kitų vaikų tarpusavio santykiai geri. Mama vaikus prižiūri ir jais rūpinasi, tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu, vaikai visuomet prižiūrėti. 2020 rugpjūčio 31 d. apie pietus jis kartu su mama namuose gėrė alų, kiek išgėrė, neprisimena. Geriant alų namų virtuvėje, atėjo jo nepilnametė sesė G. B., kuri pradėjo priekaištauti mamai dėl alkoholio vartojimo ir kitų jų nesutarimų, pradėjo mamą keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, į ją kreipėsi nepagarbiai ir nemandagiai, matė, kad ji išvedė mamą iš kantrybės. Mama paėmė nuo stalo peilį, kuriuo prieš tai pjaustė užkandą, ir metė į G., kotu pataikė į dešinę ausį, pradėjo bėgti kraujas, abi išsigando. Kraujo nebuvo daug, bet jo matėsi. Po įvykio G. paskambino socialinei darbuotojai, kuri po kurio laiko atvyko, taip pat atvažiavo policijos pareigūnai ir dėl to, kad mama buvo neblaivi, vaikus išvežė pas kitą sesę S. B.. Kiek žino, šiuo metu G. yra pas brolio žmoną K. B..
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad J. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Jos parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad J. B. smurtavo prieš nukentėjusiąją, specialisto išvada, kuria nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmas, sveikatos sutrikdymo mastas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad J. B. smurtaudama padarė savo nepilnametei dukrai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajai viešųjų darbų bausmę. Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu ir su poveikio priemone (b. l. 108–110, 112).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.
Kaltinamoji padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamoji neteista (b. l. 92); bausta administracine tvarka (b. l. 93–95); nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 96, 97); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašyta (b. l. 100); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad po vyro mirties viena augina tris nepilnamečius vaikus; gyvena socialiniame būste; šeimai daug metų yra teikiamos socialinės paslaugos; pagrindinis pragyvenimo šaltinis gaunamos socialinės išmokos; stokoja pareigingumo ir atsakingumo; dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsiskleidžia problemiškas elgesys bei ūmus būdas; bendruomenės gyvenime nedalyvauja, nusiskundimų dėl jos netinkamo elgesio seniūnija iš vietinių gyventojų yra gavusi ne kartą (b. l. 103).
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, J. B. asmenybę, jai skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė pirmą kartą teisiamai kaltinamajai bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamoji smurtą panaudojo artimosios giminaitės bei šeimos narės atžvilgiu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamoji J. B. ir nepilnametės nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymą J. Ž. 2020 m. spalio 28 d. pasirašė susitarimą, kuriuo J. B. įsipareigojo sumokėti G. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą iki 2021 m. kovo 1 d. (b. l. 105), šis susitarimas tvirtintinas, procesas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikšto civilinio ieškinio, G. B. padarytai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 21), – sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kaltinamajai išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 6 (mėnesius) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, J. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, visuomenės labui.
J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Patvirtinti kaltinamosios J. B. ir nepilnametės nukentėjusiosios G. B. atstovės pagal įstatymą J. Ž. 2020 m. spalio 28 d. susitarimą, kuriuo J. B. įsipareigojo sumokėti G. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą iki 2021 m. kovo 1 d.
Procesą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikšto civilinio ieškinio, G. B. padarytai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, nutraukti.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį – sunaikinti.
Išaiškinti J. B., kad dėl objektyvių priežasčių jai negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali ją atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.