- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-1362-324/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06309-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- J. G., Š. G.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. G. ir Š. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13235-429/2009 pagal A. O. K. ieškinį atsakovams J. G. ir Š. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų 52715 Lt skolos ir palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui.
Tenkindamas ieškovės prašymą, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi 52715 Lt sumai areštavo atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar nepakankant, atsakovams priklausančias pinigines lėšas. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, atsižvelgdamas į didelę įsiskolinimo sumą, aplinkybę, jog bylos šalys yra fiziniai asmenys.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Š. G. individualiai įmonei, administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Nuo 2007 m. gruodžio 13 d. teisė valdyti ir disponuoti sutuoktinių J. ir Š. G. turtą perėjo bankroto administratoriui. Atsakovų prašymu ieškovės 30000 Lt finansinis reikalavimas yra įtrauktas į kreditorių sąrašą. Atsakovei, kaip ir kitiems kreditoriams, pranešta apie Š. G. įmonės bankrotą įstatymų numatyta tvarka. J. G., nuvykusi į namus, atsakovei papildomai žodžiu išaiškino vykstančią įmonės bankroto procedūrą.
Prašo nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog pakankamai didelė ieškinio suma – 52715 Lt – bei aplinkybė, jog atsakovai yra fiziniai asmenys, gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį šiomis aplinkybėmis, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovo Š. G. individualiai įmonei yra iškelta bankroto byla, atsakovų turtą valdo ir juo disponuoja bankroto administratorius, kad ieškovė yra įtraukta į atsakovo įmonės kreditorių sąrašą, susijusios su šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimu, nėra reikšmingos teisingam apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl nevertintinos. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas garantuoti teismo sprendimo įvykdymą šalių finansinės padėties išlikimu per ginčo nagrinėjimo laiką, pagrįstai areštavo atsakovų 52715 Lt vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, atsakovams priklausančias pinigines lėšas, o klausimus, susijusius su atsakovų turto areštu, vėliau spręs atsakovo Š. G. individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas (Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė klausimo išsprendimą reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.