Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-185-2010-59

Teisėjas Gražina Kazilionienė Proceso Nr. 1-50-2-00176-2009-3

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. liepos 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. (vagystė iš V. N. buto), BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš K. P. namo), BK 187 str. 3 d. (K. P. turto sužalojimas), BK 178 str. 2 d. (vagystė iš R. T. buto), ir nubausti:

-pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. N. buto) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

-pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš K. P. namo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

-pagal BK 187 str. 3 d. (K. P. turto sužalojimas) penkiolika parų arešto;

-pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš R. T. buto) dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. P. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:

2009 m. rugpjūčio 7 d., nenustatytą valandą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, per nerakintas duris įsibrovė į V. N. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ten slapta pagrobė 250 litų vertės turtą, o būtent mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K550”, kurio IMEI 354893012343273;

2009 m. spalio 30 d., apie 19.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sudaužydamas 50 litų vertės kiemo apšvietimo žibintą, sugadindamas lauke esančią 150 litų vertės garsinę signalizaciją, bendros 50 litų vertės durų spyną ir varsčią, pasikėsino įsibrauti į K. P. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikė name įrengta signalizacija;

2009 metų lapkričio 13 d., laikotarpyje nuo 12.30 val. iki 20.00 val., nenustatytą tikslią valandą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, per nerakintas duris, įsibrovė į bendrabučio kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), iš ten slapta pagrobė R. T. priklausantį bendros 2510 litų vertės turtą: nešiojamą kompiuterį „Tochiba L17-300“ 2415 litų vertės su 20 litų vertės optine pele ir 75 litų vertės garso plokšte.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bausmės skyrimas yra viena svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką. Įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kuriais vadovavosi pirmos instancijos teismas skirdamas V. P. bausmę, yra teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantija, įgalinanti teismą bausmę, skiriamą konkrečiam asmeniui, individualizuoti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. P. teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, tačiau išvadų nepadarė, gyvenimo būdo nepakeitė, todėl, neišnykus teistumui, vėl padarė nusikalstamas veikas nuosavybei. Padarytos veikos yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.) ir trys apysunkiai nusikaltimai (BK 11 str.), kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikaltimų padarymo metu galiojo administracinė nuobauda už smulkų svetimo turto pagrobimą (b.l. 53). Teismas, įvertinęs padarytos žalos dydžius, kitas paminėtas aplinkybes, o taip pat atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės už sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, kuri taip pat mažesnė už šiai bausmės rūšiai nustatytos trukmės vidurkį. Tokios bausmės, kolegijos nuomone, atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežtos.

Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė: pirma, apėmimo būdu subendrino bausmes, padarytas idealiąja sutaptimi (BK 63 str. 5 d. 1 p.), po to, vadovaudamasis BK 63 str. 4 d., prie griežčiausios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo po dalį likusių bausmių ir nustatė galutinę 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės - visiškai prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiųjų atsiprašė ir gailisi, kad finansinėms problemoms spręsti pasirinko netinkamą būdą – pirmos instancijos teismo įvertintos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. ir į ją atsižvelgta skiriant bausmę, todėl dar kartą mažinti bausmę dėl minėtos aplinkybės nėra pagrindo.

Posėdžio metu V. P. prašymą švelninti bausmę motyvavo dar ir mažamečio vaiko auginimu ir pateikė K. P., gim. 2008-02-18 gimimo liudijimo kopiją. Tačiau, kolegija pažymi, kad dėl šios aplinkybės keisti teisėtą ir pagrįstą teismo nuosprendį nėra pagrindo, nes nuteistasis nesistengia keisti gyvenimo būdo, sistemingai daro nusikalstamas veikas dėl jo paties atsakomybės šeimai trūkumo.

Dėl paminėto, teismo nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.