Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-246-319/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
T-246-319/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
E. P.
Byla Nr. T-246-319/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28435-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.9.1; 2.5.14.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 21 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas R. Š.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2017 m. sausio 12 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, galutine bausme 2 metams 1aisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistasis pasiųstas atlikti 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 22 d. Liko atlikti 7 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. birželio 17 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatliktos bausmės dalis nedidelė - 7 mėnesiai 5 dienos. Pastarąjį kartą komisija nepritarė, jog nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi nuteistasis tik iš dalies vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šiuo metu nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atsižvelgė į komisijos rekomendacijas, jas vykdė. Pradėjo dalyvauti programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Šiuo metu mokosi siuvėjo specialybės, turėdamas finansinių įsipareigojimų savanoriškai moka ieškinius, pagal vykdomuosius raštus nuskaičiuojama nuo atlyginimo. Šiuo metu nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, dirba (duomenys neskelbtini) darbininku. Yra gauta charakteristika iš (duomenys neskelbtini), kurioje pažymima, kad nuteistasis dirbo gerai, pareigas atliko nepriekaištingai ir profesionaliai, dirbo sąžiningai, su kolektyvu sutarė puikiai, buvo tvarkingas, punktualus. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas ši įmonė priimtų nuteistąjį į darbą. Nuteistasis yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, iš kurių sugeba sugrįžti laiku ir be pažeidimų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 72 balais, pirminio vertinimo metu buvo 93 balai. Rizika žemėjo, kadangi nuteistasis geba atpažinti ir analizuoti nusikaltimą įtakojusių veiksnių įtaką, rodo pažangą sprendžiant nesaikingo alkoholio vartojimo problemą. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam E. P. švelninti teisinę padėtį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimą atsisakoma patvirtinti.

2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 (toliau – Įstatymo) pagrindu nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo šiuo metu aktualūs BVK 157 straipsnio, reglamentuojančio lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, pakeitimai. Minėto Įstatymo 75 straipsnio 4 dalis numato, jog <...> Sprendimai dėl iki 2020 m. birželio 30 d. teismui perduotų tvirtinti kitų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimami neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme asmuo yra nuteistas. Šiuo atveju Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo pateiktas tvirtinti teismui dar iki 2020 m. birželio 30 d., todėl ir teismo sprendimas dėl šio nutarimo turi būti priimtas neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme E. P. yra nuteistas.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. P. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo E. P. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 72 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 35 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 37 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų ženkliai sumažinti. Kadangi E. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė (72 balai), tai, siekiant jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, turėtų būti nustatyta akivaizdi bei ženkli jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sudaranti pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, pagrindžiamu žemiau šioje nutartyje, nuteistasis tokios pažangos vis dar nepadarė.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistasis E. P. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi, dirba, stengiasi vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, ankstesnes Komisijos rekomendacijas, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, anoniminių alkoholikų grupės veikloje, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, nors pasimatymų metu nelankomas. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis E. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurią buvo pasiųstas atlikti panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas, atidėdamas E. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, suteikė jam galimybę gyventi dorai, rūpintis šeima, dirbti ir išlaikyti šeimą, tačiau nuteistasis šia jam suteikta galimybe nepasinaudojo, išvadų nepadarė ir pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nuteistojo teistumų sąraše dominuoja smurtiniai ir turtiniai nusikaltimai. Taigi vien jau šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis abu kartus pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Todėl būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis ir smurtinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu išlieka ankstesni jo teisės pažeidimai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios profesinės kvalifikacijos – specialybės, nes profesinės mokyklos nepabaigė. Iki šios bausmės vykdymo pradžios nuteistasis dirbo tiek legaliai, tiek ir nelegaliai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat dirba, iš darbdavio (duomenys neskelbtini) pateiktos charakteristikos matyti, kad jis gerai atlieka jam pavestas užduotis, laikosi darbo drausmės, gerai elgiasi su bendradarbiais ir yra pareigingas darbuotojas. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie nuteistojo įdarbinimo galimybę, jam išėjus į laisvę. Paminėtos aplinkybės lyg ir leistų teigti, jog nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą ir motyvaciją darbui bei prasmingam užimtumui, tačiau tai neduoda jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Juolab, kad ir anksčiau nuteistasis nevengė nelegalaus darbo bei neoficialių pajamų. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad tokia pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, tuo labiau, kad jo paties požiūris į darbą pataisos namuose kelia abejonių ir leidžia spręsti, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017). Legalaus įsidarbinimo galimybe dar labiau abejoti verčia ir tai, jog nuteistasis tebeturi neatlygintų finansinių įsipareigojimų. Pataisos namuose nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia 21 631,27 Eur, iš kurių iš nuteistojo priverstinai yra išieškota tik simbolinė suma - 408,14 Eur, o savanoriškai nuosprendžiu priteistų sumų jis apskritai neatlyginęs nei mažos dalies. Be to, nuteistasis turi ir mažamečius vaikus, kuriuos nori padėti žmonai auginti ir išlaikyti, todėl akivaizdu tai, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi dar neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali vėl paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo, oficialių pajamų bei lemti įstatymams prieštaraujantį jo elgesį.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pats nuteistasis anksčiau nusikalsdavo asmenų grupėje, tuo tarpu gyvenimo stilius ir draugai bei neigiama jų įtaka vis dar yra jo kriminogeninis veiksnys. Nors nuteistasis teigė, jog jis stengiasi atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių draugų, tačiau šiuo atveju dar nėra jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatnaujins socialinių ryšių su kriminalinę subkultūrą puoselėjančiais bei nusikalstamą elgesį praktikuojančiais asmenimis. Taip pat nuteistasis praeityje keletą kartų vartojęs amfetaminą, LSD, buvo perdozavęs, anksčiau darydavo nusikaltimus būdamas neblaivus, pripažįsta, kad alkoholį vartodavo dažnai ir dideliais kiekiais. Dabar nurodė manantis, kad šią problemą jau išsprendė, tačiau piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis taip pat išlieka jo kriminogeniniu veiksniu. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis ir bandė spręsti šią savo problemą – lankė anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, tačiau dar nėra absoliučiai jokių garantijų dėl galutinio alkoholio vartojimo problemos išsprendimo.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis augęs disfunkcinėje šeimoje, vėliau globos įstaigoje, todėl kai kurie socialiniai įgūdžiai nėra pilnai išugdyti. Stresą keliančių situacijų metu jis ne visuomet geba įvertinti kylančias emocijas ir parinkti konstruktyvius būdus stresinėms situacijos spręsti. Pripažįsta, kad jam trūksta konfliktų sprendimo įgūdžių, kuriuos vis dar norėtų ugdyti pataisos programų metu. Emocijos stabilios, tačiau kartais pasitaiko emocijų reguliacijos sunkumų. Siūlomas intervencijas priima, geba įvertinti resocializacijos priemonių naudą, išsikelti su pokyčiu susijusius tikslus. Turi realius lūkesčius ir nėra pernelyg kritiškas kitiems, geba suprasti kitų požiūrį. Jis linkęs elgtis impulsyviai, pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui, ko paskui tenka gailėtis. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra pasireiškęs agresyvus elgesys, teistas už smurtinius nusikaltimus. Pripažįsta, jog yra buvę atvejų, kai prarasdavo savitvardą, pastaruoju metu stengiasi save kontroliuoti ir į konfliktines situacijas nesivelti.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo tik 1 kartą paskatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 1 paskatinimą, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs net penki kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinta ankstesni teisės ir režimo pažeidimai, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su visa paskirta bausme, nėra maža – daugiau kaip 7 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo E. P. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis E. P. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimą dėl nuteistojo E. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas R. Š.