Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto išvežiotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. N., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė augalinės kilmės medžiagą, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 0,050 g ? 9–tetrahidrokanabinolio, kol 2024 m. gegužės 24 d. apie 1 val. 45 min. garažų masyvuose, prie pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), ant žemės minėtą medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais J. N. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis J. N., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną rūkė suktinę su kanapėmis garažų masyvuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad įvažiuoja policijos pareigūnai. Pareigūnai jam nurodė prieiti, tuomet kartu ėjo atgal, kur buvo numesta suktinė. Iš pradžių teigė, kad ji jam nepriklausė, nes bandė išvengti atsakomybės, bet paskui pripažino, kad suktinė priklausė jam. Sutinka su joje nustatytu psichotropinės medžiagos grynuoju kiekiu – 0,05 g. Medžiagą įgijo savo reikmėms iš socialinio tinklo „Telegram“ kanalo, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitė kripto valiuta, konvertavus į eurus tai būtų 30–32 Eur, ir tuomet jam buvo atsiųstos koordinatės, kur turėjo šią medžiagą pasiimti. Psichotropines medžiagas pasiėmė prie devynaukščio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kada tiksliai pasiėmė, neprisimena. Asmens, iš kurio įsigijo, nežino. Įvykio dieną buvo su dar dviem pažįstamais, kurie nežinojo apie jo ketinimus rūkyti kanapes. Tą darė vienas, kol jie buvo garaže. Anksčiau kanapes vartodavo dažniau, nes jos padėdavo atsipalaiduoti. Dabar jų neberūko. Kai rūkė, suprato, kad Lietuvoje tai draudžiama daryti. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant savo motinos žinion. Motina jam yra autoritetas ir daro teigiamą įtaką. Su mama palaiko draugiškus santykius, gyvena kartu. Apie įvykį jai pasakė, ji sutiko būti laiduotoja. Įsipareigoja, kad jei bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau taip nebesielgs.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas L. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės mėn. pabaigoje, galimai 23 d., apie 19 val. jis susitiko su J. N.. J. N. pažįsta nuo pat vaikystės. Susitikęs jis kaltinamajam pasiūlė eiti į jo garažą ir ten atsigerti alaus. Kadangi jis buvo išgėręs nemažai alkoholinių gėrimų, neatsimena, ar J. N. kažką iš krūmų pasiėmė, ar ne. Einant link garažų, kurie yra (duomenys neskelbtini), jis sutiko pažįstamą R. M., kuris yra nepilnametis. R. jo ir J. klausė, ar gali eiti kartu, jis atsakė, kad jeigu nori, gali eiti. Būdami garaže, jis ir J. N. gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Geriant alų, jis matė, kad J. N. rūkė. Ką rūkė, jis nežino, o R. nerūkė nieko. Būnant garaže, R. pasidarė negera ir jie visi išėjo į lauką. Būnant lauke, netikėtai prie garažų atvažiavo policijos automobilis. Iš karto nesuprato, kad atvažiavo policija, nes buvo tamsus paros metas. Kalbant su policijos pareigūnais, šie jų klausė, ką jie veikia, jis atsakė, kad stovi. Taip pat pareigūnai klausė, kieno yra ant žemės numesta suktinė. Pareigūnams atsakė, kad ne jo, kieno ji yra, nežino. Tuo metu buvo labai išsigandęs ir pasimetęs (1 t., b. l. 24–27).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės mėn., dienos ir tikslaus laiko neatsimena, vakare, jis buvo šalia namų. Sėdėdamas ant suoliuko, pamatė, kad jo pažįstamas J. N. su kitu pažįstamu L. O. ėjo pro šalį, jis juos užkalbino. Jiems priėjus, jų paklausė, kur jie eina. L. atsakė, kad eina į garažą pasėdėti ir pasiklausyti muzikos. L. paklausė, ar gali eiti su jais. L. ir J. pasakė, kad gali eiti kartu. Atėję jie visi sėdėjo garaže, klausėsi muzikos, kalbėjo. Jam būnant garaže, L. ir J. buvo išėję į lauką, paskui vėl parėjo į garažą. Sėdint garaže, vis ėjo į lauką, nes tiek L., tiek J. norėjo parūkyti. Jis tą vakarą nieko nerūkė. Jiems stovint lauke, pamatė, kad prie jų atvyko policijos pareigūnai, kurie klausė, ką jie veikia. Atsakė, kad tiesiog būna garaže. Policijos pareigūnai apieškojo juos ir automobilį, nieko nerado. Tik po to policijos pareigūnas ant žemės prie garažo rado suktinę „žolės“. Kieno ji buvo ir iš kur ten atsirado, nežino. Policijos pareigūnai daug kartų klausė, kieno tai suktinė, tačiau tiek jis, tiek J. su L. sakė, kad nežino, kieno ji yra. Kam priklauso ant žemės numesta suktinė, jis tikrai nežino. Tą vakarą jis jokių narkotinių medžiagų nevartojo (1 t., b. l. 37–40).

Iš 2024 m. birželio 27 d. specialisto išvados matyti, kad apanglėjusios augalinės kilmės medžiagos iš apanglėjusios popieriaus suktinės, rastos ir paimtos įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ? 9 – tetrahidrokanabinolio, kurio masė yra 0,050 g (1 t., b. l. 71).

Iš 2024 m. birželio 27 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad J. N. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, metilendioksimetamfetamino (MDMA), pėdsakų metilendioksiamfetamino (MDA) (1 t., b. l. 71).

Iš 2024 m. gegužės 24 d. įvykio vietos pažiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kur rasta ir paimta suktine su augalinės kilmės medžiaga. Įvykio vieta užfiksuota fotolentelėje (1 t., b. l. 14–21).

Iš 2024 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnai bendrauja su trimis vaikinais, tai yra R. M., L. O. ir J. N.. Policijos pareigūnas ant žemės randa suktinę ir klausia vaikinų, kas tai yra ir kieno. Visi vaikinai nurodo, kad suktinė ne jų ir kieno, nežino (1 t., b. l. 55–57).

Kaltinamasis J. N. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai įstatymų leidėjo vertinami kaip baudžiamasis nusižengimas, o neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumą šiuo atveju mažina objektyvusis kriterijus, tai yra nedidelis narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kuriomis buvo disponuojama, kiekis.

Kokios medžiagos laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą patenka ir psichotropinė medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinolis. Šiame sąraše esančios medžiagos draudžiamos vartoti visais atvejais, be kita ko, ir medicinos tikslais, dėl itin žalingų jų vartojimo padarinių asmens sveikatai. Kaip nurodyta byloje esančioje 2024 m. birželio 27 d. specialisto išvadoje, būtent psichotropinė medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinolis – buvo rasta įvykio vietoje, numesta ant žemės grindinio, netoli garažo, kuriame su draugais laiką leido kaltinamasis.

Kaltinamasis J. N., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad šią medžiagą buvo įgijęs socialinio tinklo „Telegram“ kanale „(duomenys neskelbtini)“ iš nenustatyto asmens už 30–32 Eur, atsiskaitydamas kripto valiuta. Jis nurodė, kad šią medžiagą paėmė jam nurodytoje vietoje – prie devynaukščio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo ją savo reikmėms, o būdamas prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), rūkė suktinę, kol pamatė atvykstančius policijos pareigūnus ir tuomet ją išsigandęs išmetė. Tiek J. N., tiek kiti du su juo buvę asmenys – liudytojai R. M. ir L. O. patvirtino, kad įvykio dieną, vakaro metu susitiko ir laiką leido L. O. garaže. Liudytojas R. M. nurodė, jog iš garažo patalpos išeidavo, kadangi kaltinamasis ir L. O. norėjo parūkyti. Būtent jų nurodomoje vietoje ant žemės grindinio buvo rasta suktinė, kuri, kaip nurodoma minėtoje specialisto išvadoje, buvo su apanglėjusia psichotropine medžiaga, kas patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad būdamas įvykio vietoje, jis šią medžiagą rūkė.

Tai, kad suktinė buvo rasta šioje vietoje, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas bei policijos pareigūno kūno kamera darytas vaizdo įrašas. Pažymėtina, kad iš šio įrašo matyti, jog nei vienas iš įvykio vietoje buvusių minėtų asmenų nepripažino, kad rasta suktinė priklauso jiems, tačiau kaltinamasis J. N., vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, vis dėlto patvirtino, kad ši medžiaga priklausė jam, ir nurodė, jog iš pradžių šią aplinkybę neigė, kadangi bijojo atsakomybės. Kaltinamasis patvirtino, jog jam žinoma, kad psichotropine medžiaga, kurią jis įgijo ir laikė su savimi, yra draudžiama disponuoti Lietuvos Respublikoje. Tai, kad būtent kaltinamasis šiuo atveju ją turėjo savo reikmėms, patvirtina byloje esanti 2024 m. birželio 27 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje užfiksuota, jog kaltinamojo biologinėse terpėse rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties.

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis įgijo ir su savimi laikė, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti suktinę, kurioje yra psichotropinė medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinolis. Tačiau, asmens veiksmus kvalifikuojant pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį, būtina įvertinti ir rastų narkotinių medžiagų kiekį. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, įvykio vietoje paimtoje suktinėje esančio ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,050 g. Šis psichotropinės medžiagos kiekis atitinka „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, patvirtintų 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 (aktuali redakcija), nustatytą nedidelį šios medžiagos kiekį. Taigi, vertinant objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumą, J. N. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Vertinant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad psichotropines medžiagas buvo įsigijęs savo vartojimui, jas vartojo, su niekuo nesidalindamas ir byloje analizuojamo įvykio metu. Duomenų, kad šiomis medžiagomis būtų disponavęs ne pats J. N., o kitas asmuo, negauta. Priešingai, kaltinamojo parodymai pagrindžia aplinkybę, kad būtent jis jomis disponavo, įgijęs ir turėdamas su savimi. Kaltinamasis patvirtino, kad jas laikė savo reikmėms, žinodamas, kad šia medžiaga disponuoti Lietuvos Respublikoje yra draudžiama. Taigi, teismo vertinimu, kaltinimas, kuris pareikštas J. N., byloje esančiais įrodymais pagrindžiamas visa apimtimi, kadangi įrodyta, jog kaltinamasis, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, įgijo ir laikė nedidelį kiekį kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos, šiuos veiksmus atlikdamas, jis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus aptartus kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad J. N., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė augalinės kilmės medžiagą, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 0,050 g ? 9–tetrahidrokanabinolio, kol 2024 m. gegužės 24 d. apie 1 val. 45 min. garažų masyvuose, prie pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), ant žemės minėtą medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais J. N. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

III. Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis J. N. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos L. N. atsakomybėn be užstato. Teisiamojo posėdžio metu apklausus L. N., pastaroji nurodė, kad sutinka laiduoti už kaltinamąjį, kadangi mano, jog jos daroma teigiama įtaka kaltinamajam, kuris yra jos sūnus, užtikrins, jog ateityje jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų.

Prokuroras kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo, prašė perduoti kaltinamąjį J. N. laiduotojos L. N. atsakomybėn 1 metų laikotarpiui be užstato.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–2 bei 4 dalyse (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat tai, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiuo atveju, J. N., kaip minėta, padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti yra nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo motinos L. N., kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamasis yra galimos laiduotojos sūnus, jie nepertraukiamai iki šiol gyvena kartu. Kaltinamojo motina sūnų apibūdino teigiamai, kaip paslaugų, ramaus būdo asmenį, nurodė, kad jis prisideda prie buities darbų, ji jam yra autoritetas ir jis atsižvelgia į jos nuomonę, šiuo metu ji dėl sveikatos būklės nuolat būna namuose, todėl galės užtikrinti tinkamą kaltinamojo priežiūrą. Galima laiduotoja įsipareigojo laidavimo laikotarpiu užtikrinti, kad sūnus daugiau nebenusikalstų ir sutinka prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį. Tiek galima laiduotoja, tiek kaltinamasis išreiškė neigiamą požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, kaltinamasis nurodė, kad jų nebevartoja, anksčiau vartodavo siekdamas atsipalaiduoti. Jis yra jauno amžiaus, kaip minėta, šiuo metu gyvena su motina. Kaip nurodė galima laiduotoja, kaltinamasis iš karto po įvykio jai apie įvykusią situaciją papasakojo, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Nors kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka, tačiau neteistas, duomenų, kad būtų patrauktas atsakomybėn už neteisėtą disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis po šioje byloje inkriminuotos veikos padarymo, nėra. Jis nėra registruotas priklausomybės ligų, psichiatrinio gydymo įskaitose, tad nėra pagrindo teigti, jog neteisėtas disponavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis yra kaltinamajam būdingo neteisėto elgesio modelio dalis.

Galima laiduotoja neteista, bausta administracine tvarka tik vieną kartą ir gana seniai – 2022 m., jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, anksčiau nuosekliai vykdžiusi darbo veiklą, šiuo metu jos nevykdanti dėl sveikatos būklės, auginanti penkis vaikus šeimoje. Teismo vertinimu, aptartos galimą laiduotoją apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ji yra atsakingas ir teisės aktų reikalavimų besilaikantis asmuo, todėl yra verta teismo pasitikėjimo, o atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perdavus jį L. N. atsakomybėn, ji galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir šis ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios sąlygos atleisti J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą – 1 metus, kuris yra lygus BK 40 straipsnio 5 dalyje numatytam minimaliam galimam skirti laidavimo terminui. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo bei galimos laiduotojos finansinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis J. N. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje voke (prie galinio 1 t. viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje;

- vokas, paimtas 2024 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros metu, po 2024 m. liepos 18 d. gautos specialisto išvados saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, adresu: Kaunas, Radvilėnų pl. 1C (1 t., b. l. 69), ir likusi augalinės kilmės medžiaga (0,183 g), supakuota į plastikinį uždaromą maišelį ir perduota į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu: Vilnius, Liepyno g. 7 (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. N., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį L. N., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje voke (prie galinio 1 t. viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;

- voką, paimtą 2024 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros metu, po 2024 m. liepos 18 d. gautos specialisto išvados saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, adresu: Kaunas, Radvilėnų pl. 1C (1 t., b. l. 69), ir likusią augalinės kilmės medžiagą (0,183 g), supakuotą į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotą į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu: Vilnius, Liepyno g. 7 (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.