- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- e2-3142-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
- Atsakovas
- D. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ (toliau - ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 167,94 Eur skolą, 15,11 Eur delspinigius, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2008 m. lapkričio 24 d. su UAB „Bitė Lietuva“ sudarė viešojo judriojo ryšio abonentinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarytos viešojo judriojo ryšio abonentinės sutarties pagrindu atsakovui 2013 m. kovo mėn. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra. PVM sąskaitą – faktūrą atsakovas 2018 m. spalio 31 d. dalinai apmokėjo, tačiau liko skolingas 167,94 Eur. už faktiškai suteiktas telefono ryšio paslaugas. Atsakovas pagal Paslaugų tiekimo sutarčių sąlygas, savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu su kreditoriumi neatsiskaitė. 2018 m spalio 31 d. UAB „Sergel“ ir UAB „Bitė Lietuva“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 18-0268LT. Ieškovė pažymėjo, kad pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovė UAB „Sergel“ perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės AB „Bitė Lietuva“ į skolininko D. K. vardu susidariusią skolą. Ieškovė siuntė atsakovui priminimus, ragindama padengti minėtą įsiskolinimą bei delspinigius, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.
4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini, Vilnius), asmeniškai jam buvo įteikti pasirašytinai 2019 m. gruodžio 11 d. (CPK 123 straipsnio 1dalis).
5. Atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 24 d. UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas sudarė viešojo judriojo ryšio abonentinę sutartį Nr. (duomenys nesklebtini), kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos viešojo judriojo telefono ryšio paslaugos, o atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis ir už jas atsiskaityti sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka (el. b. l. 11-12, viešojo judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties 1 punktas). Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ir nemokant už suteiktas paslaugas 2013 m. kovo 1 d. UAB „Bitė Lietuva“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija TA Nr. (duomenys neskelbtini) 579,85 Eur sumai (el. b. l. 17). Atsakovas PVM sąskaitą- faktūrą 2018 m. spalio 31 d. dalinai apmokėjo, tačiau UAB „Bitė Lietuva“ liko skolingas 167,94 Eur. UAB „Bitė Lietuva“ 2018 m. spalio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 18-0268LT pagrindu perleido UAB „Sergel“ reikalavimo teises į klientų skolas, įskaitant ir atsakovo vardu susidariusią skolą (el. b. l. 7-10). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. lapkričio 14 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. birželio 20d. pranešimais apie įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove arba pradine kreditore, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis).
8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2018 m. lapkričio 14 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. birželio 20d. pranešimais informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovui pranešimai buvo faktiškai įteikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010)
9. Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
10. Atsakovui nesumokėjus už faktiškai suteiktas ryšio paslaugas pradinei kreditorei, laikytina, kad atsakovas pažeidė sutartinę piniginę prievolę, į kurią reikalavimo teisė perleista naujajai kreditorei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 167,94 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
11. CK 6.258 straipsnis numato, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimų teisių perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo teisę į delspinigius dėl pradelsto atsiskaitymo pagal Bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų 10.8 punktą. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 15,11 Eur delspinigius (167,94 Eur / 100 x 0,05 proc. x 180 d. = 15,11 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (183,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur banko komisinis mokestis už žyminio mokesčio pavedimą.
14. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios (3,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“ (juridinio asmens kodas 125026242) iš atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 167,94 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų 94 ct) skolą, 15,11 Eur (penkiolikos eurų 11 ct) delspinigius, 5,00 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (183,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,23 Eur (penkiolika eurų ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.