- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-1141-259/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- E. Š.
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 30.2; 30.9.2; 34.4.5 (S)
2007 m. gruodžio 28 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovei S. R., jos atstovui advokatui J. Z., atsakovei E. Š., jos atstovei advokatei O. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-914-90/07 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei E. Š. dėl turto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. R. ieškiniu prašė pripažinti, kad M. R. vardu registruotas nekilnojamas turtas: ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso 435 kv. m., esačių (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė M. R. ir jos S. R. nuosavybė; priteisti iš palikimą priėmusios atsakovės E. Š. vieną kambarį, plane pažymėtą Nr. 1-5, plotas-12,79 kv.m., ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,75 kv.m., ½ M. R. vardu registruotų kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 217,5 kv.m. sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti bendro naudojimo patalpomis: priestatą, plane pažymėtą Nr. 1-7, plotas -5,50 kv.m., koridorių, plane pažymėtą Nr. 1-6, plotas - 4,48 kv.m., virtuvę, plane pažymėtą Nr. 1-3, plotas - 8,88 kv.m.; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-5).
Ieškovė nurodė, kad ieškinyje nurodytą turtą valdė kartu su sutuoktiniu M. R., turtą gyvendami santuokoje pagerino, tam panaudota apie 10000 Lt, M.R. 2006 12 14 d. mirus, sužinojo, kad testamentu visas sutuoktinio vardu registruotas nekilnojamasis turtas paliktas atsakovei. Ieškovė mano, kad pagerinimo būdu ir LR CK 3.90 str. 1 d. pagrindu, santuokos ir bendro gyvenimo metu M.R. turtas tapo jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto dalys yra lygios, todėl miręs sutuoktinis testamentu galėjo palikti tik ½ jam priklausančią turto dalį. Ieškovė teigė, kad žemės sklypas prie gyvenamojo namo įgytas 1996 07 03 d., jai ir M.R. gyvenant santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė jos ir M.R. nuosavybė.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji po dieduko M. R. mirties pagal testamentą pagrįstai paveldėjo jo turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinio netenkino, iš ieškovės S. R. priteisė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės E. Š. naudai ir 12,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kiti išvestiniai reikalavimai pareikšti ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, nes toks reikalavimas galėjo būti reiškiamas sutuoktiniui M. R., kadangi sutuoktinis miręs, pakeisti atsakovo nėra galimybės. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė testamentinę išskirtinę vykdo - leidžia ieškovei nemokamai gyventi paveldėtose patalpose.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. R. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, dėl šių motyvų:
1) M. R. namo dalį paveldėjo pagal įstatymą 1993-09-13 mirus buvusiai jo sutuoktinei E. R.. Paveldimo turto vertė tuo metu sudarė 2 160 Lt, paveldėtas turtas buvo labai blogos būklės, jam buvo reikalingas remontas, todėl susituokus ir pradėjus gyventi kartu, iš abiejų sutuoktinių gaunamų pensijų bei kitų uždarbių, santaupų turtas buvo suremontuotas. Remonto kaina apie 10 000 Lt. 1996 m. esant santuokoje buvo įsigytas ir užregistruotas M. R. vardu prie šio namo esantis 435 kv.m. žemės sklypas Vadovaujantis LR CK 3.90 str. 1 d., teismas gali pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe aukščiau nurodytą turtą. Dokumentai apie statybinių bei remontui reikalingų medžiagų įgijimą neišsaugoti, todėl šiuos faktus ketinta įrodinėti liudytojų parodymais. Teismui buvo pateiktas liudytojų sąrašas, tačiau teismas apklausė tik tris liudytojus, kurie patvirtino, kad namui buvo nustatyti defektai, kad namui pastoviai atliekamas namo remontas iš esmės jį pagerinant, kad buvo perkamos remontui reikalingos medžiagos. 2006 m. gruodžio 14 d. mirus sutuoktiniui M. R., ieškovei kreipusis į notarų kontorą dėl paveldėjimo pagal įstatymą, sužinota, kad ieškovei nieko nežinant, M. R. paliko testamentą, pagal kurį visą jo vardu registruotą turtą jis paliko jo augintinės V. S. dukrai atsakovei E. Š.. Notarų kontoroje ieškovei paaiškinta, jog visas mirusio sutuoktinio M. R. vardu registruotas turtas yra paveldimas pagal testamentą, o ieškovei esamo turto dalis priklausytų tik tuo atveju, jeigu teismas M. R. vardu registruotas turtą arba jo dalį pripažintų jungtine sutuoktinių nuosavybe;
Žemesnės instancijos teismas
2) teismas konstatavo, kad žemės sklypas įregistruotas M. R. vardu, pagal pirkimo pardavimo sutartį 1996-07-03, nes tuo metu buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau už ją sumokėta 1992-11-17 E. R.. Tokia teismo išvada nėra tiksli, kadangi valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartyje nurodyta, kad už išperkama žemę pirkėjas M. R. įmokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis į Lietuvos VKB Alytaus skyriaus sąskaitą Nr. 1709101 1992 m. lapkričio 17 d. 31,52 Lt. Žemės sklypas iš valstybės nupirktas jau ieškovei esant santuokoje su M. R. ir tuo metu atlikta jo teisinė registracija. Visos sklypo registravimo paslaugos, valstybiniai mokesčiai buvo sumokėti iš abiejų sutuoktinių santaupų, kurios kelis kartus viršijo įmoką už patį žemės sklypą. Pagal LR CK 3.87 str. 1 d. turtas įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė;
3) ieškovė, vadovaudamasi LR CK 5.8 str., ieškinį pareiškė palikimą priėmusiam asmeniui pagal testamentą E. Š., kadangi apie savo sutuoktinio M. R. testamentą sužinota tik po jo mirties, todėl atsakovas šioje byloje pasirinktas teisingai;
4) 2007 m. gegužės 22 d. ieškovė teismui nurodė, kad sutinkamai su LR CK 5.20 str. 1 d. ji turinti teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi yra nedarbinga dėl savo amžiaus, taip pat ir dėl sveikatos. Ši aplinkybė buvo grindžiama išrašu iš medicininių dokumentų. Šią aplinkybę baigiamose kalbose akcentavo ieškovės atstovas, tačiau teismo sprendime šis faktas nepaminėtas ir šio fakto atžvilgiu sprendimas nepriimtas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantė ir jos atstovas skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad apie testamentą ieškovė sužinojo maždaug praėjus mėnesiui po M.R. mirties, testamento įstatymo nustatyta tvarka šiuo metu neginčija, nagrinėjamu ieškiniu siekia prisiteisti sau santuokoje su M.R.įgytą turto dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė E. Š. nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė apeliacinį skundą atmesti, dėl šių motyvų:
1) Dėl LR CK3.90str.l d. taikymo
Teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl M. R. asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Vien ieškovės manymo, kad ji atliko kapitalinį remontą, kad jos skaičiavimais remontas kainavo apie 10 000 Lt, nepakanka pakeičiant turto teisinį režimą. Ieškovė privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Rašytinių įrodymų, kad namo dalyje būtų atliktas kapitalinis remontas, byloje nėra. Ieškovė patvirtino, kad jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų ji neturi, taip pat neturi išduotų leidimų atlikti namo dalies kapitalinį remontą. Einamojo remonto atlikimas yra natūralus veiksmas, gyvenant bet kokiame gyvenamajame būste. Tai ne paslauga kažkam, o būtinybė, pareiga (LR Statybos įstatymo 40 str.). Liudytojas A. R. nurodė, kad jokie leidimai, projektai M. R. nebuvo išduoti. Byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta duomenų fiksavimo data 1996-06-06. Tai reiškia, kad nuo to laiko jokių esminių pakeitimų gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose nebuvo atlikta.
Nepagrįstas ieškovės reikalavimas pripažinti 435/890 dalį žemės sklypo bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės tariamą teisę į šio žemės sklypo dalį. Prašymas leisti pirkti naudojamą žemės sklypą 1992 metais pateiktas E. R.. 1992-11-26 buvo priimtas Alytaus miesto valdybos potvarkis Nr.502-v dėl 4,64 aro žemės sklypo pirkimo, nurodyta kaina - 3326 talonai. 1992-11-17 Mokėjimo pranešime nurodyta, kad 3362 investiciniai čekiai turi būti nurašyti iš M. R. investicinės sąskaitos 1-3485. 1996-06-12 priimtame Alytaus apskrities valdytojo įsakyme Nr.342 (1-as punktas) nurodyta, kad leidžiama pirkti namų valdos žemės sklypus, įskaitant ankstesnių savininkų sumokėtas sumas, dviem piliečiams, tarp jų paminėtas M. R.. 1996-06-21 Alytaus apskrities valdytojo įsakymo Nr.372 1-me priede nurodytas žemės sklypo savininkas M. R., žemės sklypo plotas 4,35 aro, taip pat nurodyta, kad papildomai primokėti už parduodamą žemės sklypą nereikia. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (1996-07-03) 2-o punkto b)papunktyje nurodyta, kad už žemės sklypą sumokėta investiciniais čekiais, t.y. valstybės vienkartinėmis išmokomis. 31,52 Lt (perskaičiuota mažesnė vertė dėl patikslinto žemės ploto), nurodyta ir sumokėjimo data - 1992-11-17. Tuo metu M. R. gyveno santuokoje su E. R., o ne su ieškove. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad mokesčiai už sklypo registravimą kelis kartus viršijo įmoką už žemės sklypą. Taip pat neįrodyti, apeliantės teiginiai, kad esą ji turto gerinimui panaudojo savo santaupas. Teismo posėdžio, įvykusio 2007-05-23 metu, S. R. pripažino, kad sudarant santuoką su M. R. ji jokio turto neturėjo. Santuokos sudarymo metu ieškovė buvo pensininkė, keturiolika metų už ją vyresnis M. R. taip pat buvo pensininkas, abu pragyveno iš gaunamų pensijų;
2) Dėl LR CK 5.8 str. taikymo
Apeliantė nurodė, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.8 str.). Tokios teisės niekas neginčija, tačiau ieškovė pareiškė ieškinį visiškai kitais pagrindais: LR CK 3.87 str. 1 d., 3.90 str. 1 d., 3.117 str., t.y. teisės normomis, reguliuojančiomis sutuoktinių turto teisinio režimo esmę, turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinių bendro turto dalis. Ieškinyje ji neginčijo palikimo priėmimo teisėtumo;
3) Dėl 2007-05-22 prašymo
2007-05-23 įvykusio teismo posėdžio metu ieškovė S. R. pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus dokumentus. Nepagrįstas apeliantės motyvas, kad teismo sprendime nepaminėtas faktas dėl LR CK 5.20 str. 1 d. taikymo ir dėl šio fakto nepriimtas spendimas, nes teismui nebuvo pateiktas rašytinis pareiškimas dėl ieškinio pagrindo arba dalyko pakeitimo, kaip tai numato LR CPK 141 str. 1 d. Teismas negali spręsti procesiniuose dokumentuose nenurodytų reikalavimų.
Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta skundą padavusio asmens procesinė padėtis. Apeliacinį skundą paduoda ir jį pasirašo apeliantas arba jį atstovaujantis asmuo. Apeliacinį skundą padavė ieškovė S. R., o pasirašė pareiškėja S. R..
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė siūlė skundą atmesti, papildomai paaiškino, kad teismas, neišeidamas iš ieškinio ribų, teisingai išsprendė šalių ginčą, ieškovė gyvena ginčo name, įrodymų, kad nevykdoma testatoriaus valia suteikti ieškovei gyvenamąjį plotą, nepateikta, ginčo dėl to byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovė 1995-02-10 susituokė su M. R. (b.l. 7). M. R. po sutuoktinės E. R. mirties 1994 05 17 d. (b.l. 33) paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį pagalbinio pastato ir kitų kiemo inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 51). Kita gyvenamojo namo ir ūkio pastato dalis nuo 1996 07 03 d. priklauso R. P. (b.l. 15, 16). 1996 07 03 d. pirkimo pardavimo sutartimi M. R. nupirko 4, 35 arų ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 55, 56). Prieš tai buvusi namo dalies (duomenys neskelbtini) savininkė N. M. K. ir namo bendrasavininkis M. R. 2006 06 10 d. sudarė gyvenamojo namo, ūkio pastato, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) pasidalijimo ir naudojimosi turtu sutartį, pagal kurią M. R. atiteko 51/100 minėto turto dalis, šalys nustatė naudojimosi namo patalpomis, ūkio pastatu, kiemo įrenginiais tvarką (b.l. 66, 67). M. R. 2004 05 07 d. sudarė testamentą, kuriuo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visą kitą jam priklausantį turtą paliko atsakovei E. Š. (b.l. 34). M. R. 2006 12 14 d. mirė (b.l. 8). Ieškovė byloje įrodinėjo, jog ji santuokoje su M.R. pagerino M. R. priklausiusį asmeninės nuosavybės teise turtą, šis pagerinimas esminis, todėl LR CPK 3. 90 str. 1 d. pagrindu turtas pripažintinas jungtine jos ir M. R. nuosavybe, to pasekoje jai priteistina ½ to turto dalis.
Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu ieškinį atmetė tuo motyvu, jog ieškovės reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kiti išvestiniai reikalavimai pareikšti ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, nes toks reikalavimas galėjo būti reiškiamas sutuoktiniui M. R., o kadangi sutuoktinis miręs, pakeisti atsakovo nėra galimybės (b.l. 101, 102).
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, įstatymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką taikymą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (LR CPK 185 str., 270 str., 329 str. 1 d.), be to nagrinėjamu atveju neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas panaikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog teismo sprendimas turi atitikti įstatymais nustatytus reikalavimus, iš kurių svarbiausi yra sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (LR CPK 263 str. 1 d.). Šie du reikalavimai tarpusavyje susiję. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimo pagrįstumas priklauso ir nuo to, ar teisingai teismas įvertina surinktus ir ištirtus įrodymus byloje. Galutinį įrodymų įvertinimą teismas pateikia sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Joje turi būti nurodyta, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kokiais įrodymais teismas vadovaujasi, darydamas tokias išvadas, o kokius įrodymus atmeta ir kodėl ( LR CPK 265 str. 1 d.). Teismo sprendimo išvados pagrindžiamos byloje esančių įrodymų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu, Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2007 07 04 d. teismo sprendimą, šių įstatymo reikalavimų nesilaikė. Apeliacine tvarka skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo motyvai neišsamūs, jame nėra surinktų įrodymų analizės, įvertinimo. Teismas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuose neanalizavo, neaptarė surinktų byloje įrodymų tikrumo, jų liečiamumo, leistinumo, įrodymų pakankamumo ieškiniu pagrįsti ir teismo išvadoms padaryti (LR CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p.). Teismas nepasisakė dėl surinktų įrodymų pakankamumo ieškovės įrodinėjamai aplinkybei nustatyti ar buvo atliktas santuokos metu ginčo turto pagerinimas ar šis pagerinimas yra esminis ar ne, kada šis pagerinimas padarytas, kieno lėšomis ar pakanka įrodymų ieškiniui pagrįsti. Teismui to nepadarius, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.
Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodyti ir teisiniai sprendimo pagrindai. Nustatęs faktines bylos aplinkybes, teismas teisiškai kvalifikuoja tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas-turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o faktinis ieškinio pagrindas - aplinkybės, jog ieškovė ginčo turtą iš esmės pagerino (LR CK 3. 90 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Alytaus rajono apylinkės teismas sprendime teisiškai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nenurodė jiems taikytinų materialinės teisės normų, nenurodė materialinės teisės normos, kuriomis vadovavosi atmesdamas ieškinį, dėl to teisėjų kolegijos nuomone, teismo priimtu teismo sprendimu buvo neatskleista bylos esmė.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje atsakovu patraukta testamentinė įpėdinė E. Š. yra tinkamas atsakovas byloje, kadangi būsimas teismo sprendimas byloje gali sukelti testamentinei įpėdinei teises ir pareigas, kadangi ginčo dalykas yra susijęs su E. Š. turtinėmis teisėmis ir pareigomis, atsiradusioms paveldėjus ginčo turtą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kurioje įrodinėjamas tinkamo atsakovo pasirinkimo klausimas (skundo 3 p.).
Teismui nagrinėjant bylą iš naujo, svarbu nustatyti ar buvo iš esmės ieškovės ir M.R. santuokos metu ginčo turtas pagerintas, įvertinti ar byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys įrodinėjamas aplinkybes, kokia to pagerinimo vertė, iš kokių lėšų turtas pagerintas, koks 1996 07 03 d. pirkimo pardavimo sutartimi įgyto žemės sklypo teisinis režimas, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose analizuojamas pareikšto ieškinio pagrįstumas (skundo 1, 2 punktai).
Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl apeliacinio skundo dalies (skundo 4 p.), kurioje aptariama ieškovės teisė į privalomąją palikimo dalį. Šis reikalavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas, todėl jis laikytinas nauju reikalavimu, šiam reikalavimui taikytinas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus (LR CPK 312 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
S. R. apeliacinį skundą patenkinti dalinai.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m liepos 4 dienos sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui iš naujo.