Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-31861-592/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-20
Bylos Nr.
e2-31861-592/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
V. M.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei Kašinskei, dalyvaujant ieškovo atstovei G. T., atsakovo atstovėms I. K. ir J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. M..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 278,16 Eur žalai atlyginti.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2015-11-21 apie 14:45 Juozapavičiaus pr. ir Skuodo g. sankryžoje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalota pėsčioji E. D.. Dėl patirtų sužalojimų E. D. nuo 2015-11-23 iki 2016-02-03 buvo laikinai nedarbinga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius už laikinojo nedarbingumo laikotarpį - nuo 2015-11-25 iki 2016-02-03 - paskyrė ir išmokėjo 445,06 Eur ligos pašalpą.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius informavo VSDFV Kauno skyrių, jog eismo įvykis įvyko V. M. vairuojamam automobiliui „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patrenkus ir sužalojus pėsčiųjų perėja ėjusią E. D.. Eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo V. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“.

VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 445,06 Eur žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise. AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlygino tik dalį žalos, t. y. 166,90 Eur E. D. išmokėtos ligos pašalpos, tačiau likusią VSDFV Kauno skyriaus patirtos žalos dalį - nuo 2015-12-19 iki 2016-02-03 išmokėtą 278,16 Eur ligos pašalpą - atsisakė atlyginti, nurodant, jog minėtu laikotarpiu E. D. gydėsi lėtinius susirgimus, o ne eismo įvykio traumos pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį. Jis nurodo, kad remiantis UAB „Fama bona“ atsakovui pateiktais nukentėjusiosios (E. D.) medicininiais dokumentais bei ieškovo pateiktais nedarbingumo pažymėjimais, nukentėjusiajai nuolat skundžiantis galvos skausmu, svaigimu, dešinės kojos bei rankos skausmais laikinas nedarbingumas buvo pratęsiamas nuo 2015-11-23 iki 2016-02-03, t. y. nukentėjusioji laikinai nedarbinga buvo apie 2,5 mėnesio. Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atsakovui pateiktos informacijos apie 2015-11-21 įvykį matyti, jog nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Atsakovo nuomone, daugiau nei 2 mėnesius trukęs laikinas nedarbingumas yra akivaizdžiai per ilgas laikas išsigydyti patirtus nežymius sveikatos sutrikdymus. Dėl šios priežasties atsakovo buvo vertinti nukentėjusiosios medicininiai dokumentai.

Nukentėjusiajai Nedarbingumo pažymėjimai buvo išduodami nurodant galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo diagnozę (S00.0). 2015-12-17 nukentėjusioji konsultuota neurologo, kuris nustatė kaklo raiščių patempimą, C5-C7 cervikopatiją, dešinės pusės C5 radikulopatiją, dešinės pusės cervikobrachialgiją, II laipsnio funkcinį nepakankamumą. Šiai diagnozei patvirtinti buvo skirtas kaklinės dalies magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) tyrimas, kuris buvo atliktas 2015-12-18. Tyrimo pagrindu nukentėjusiajai buvo nustatyti lėtiniai sveikatos pakitimai, kurie nėra eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmės. Todėl nuo 2015-12-18 laikinas nedarbingumas buvo tęsiamas būtent MRT tyrimo metu nustatytų sveikatos sutrikimų pagrindu, o ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Atsakovas mano, kad išduodant nedarbingumo pažymėjimus nebuvo atsižvelgta į objektyvius duomenis, t. y. atliktą MRT tyrimą. Diagnozė buvo nurodoma netiksli, paremta iki atlikto tyrimo nukentėjusios nurodytais nusiskundimais. Dalį laikino nedarbingumo laiko nukentėjusiajai buvo gydomi ne eismo įvykio metu patirti sveikatos sutrikimai.

MRT tyrimas parodo ypač tikslų ir detalų vidaus organų struktūros vaizdą, padedantį gydytojams greitai nustatyti galvos ir nugaros smegenų, veido ir kaklo, vidaus (pilvo, dubens) organų, galūnių, sąnarių, kraujagyslių ir minkštųjų audinių būklę, jų pakitimus. Kadangi minėtas tyrimas buvo atliktas 2015-12-18, atsakovas padarė išvadą, jog nedarbingumo pažymėjimų išdavimas po šios datos buvo nulemtas ne po eismo įvykio atsiradusių sužalojimų.

Atsakovas pažymi, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Taigi tuo atveju, kai sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nėra ir negali būti nustatomas. Šiuo atveju, remiantis esamais duomenimis, nukentėjusiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl ir laikinas nedarbingumo laikotarpis negalėjo tęstis ilgiau nei 10 dienų.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos neišreiškė.

Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Trečiasis asmuo neatvyko į teismo posėdyje, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai - šaukimas įteiktas asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Byloje negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Civilinė byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2015-11-21 apie 14:45 Juozapavičiaus pr. ir Skuodo g. sankryžoje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalota pėsčioji E. D. (b.l. 62-65). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2016-03-03 raštu Nr. 20-S-36741(1.16K) informavo VSDFV Kauno skyrių, jog eismo įvykis įvyko V. M. vairuojamam automobiliui „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patrenkus ir sužalojus pėsčiųjų perėja ėjusią E. D.. Eismo įvykis įvyko dėl automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos centro duomenimis automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo poliso Nr. AEC 3829690) (b.l. 20). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius už laikinojo nedarbingumo laikotarpį - nuo 2015-11-25 iki 2016-02-03 - paskyrė ir išmokėjo E. D. 445,06 Eur ligos pašalpą (b.l. 23, 24).

VSDFV Kauno skyrius 2016-03-15 raštu Nr. (1.11) S-21630 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 445,06 Eur žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise (b.l. 25-26). AB „Lietuvos draudimas“ 2016-05-24 raštu Nr. 1675826/965272 nurodė, jog valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlygino dalį žalos - 166,90 Eur, tačiau likusią VSDFV Kauno skyriaus patirtos žalos dalį – už laikotarpį nuo 2015-12-19 iki 2016-02-03 išmokėtą 278,16 Eur ligos pašalpą - atsisako atlyginti, nurodydamas, jog šiuo laikotarpiu E. D. gydėsi lėtinius susirgimus, o ne eismo įvykio traumos pasekmes (b.l. 27).

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių, kaltininko kaltės, atsakovo kaip draudiko prievolės atlyginti žalą. Ginčas kilo dėl žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp eismo įvykio metu patirtų sveikatos sutrikdymų ir E. D. darbingumo netekimo nuo 2015-12-19 iki 2016-02-03.

Ligos pašalpos skiriamos apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. 6 d.).

Socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iš žalą padariusio asmens (CK 6.290 str. 3 d., TPVCAPD įstatymo 19 str. 10 d.). CK 6.290 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, šiuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

Juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d.).

Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pasisakyta, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Šios neatitiktys galimos dėl to, kad socialinio draudimo įstaigos mokėtinos kompensacijos dydį skaičiuoja įstatyme nustatytu būdu, t. y. pagal teisės aktuose įtvirtintus objektyvius kriterijus, kurie neatspindi visų individualių, konkrečiam nukentėjusiam apdraustajam būdingų parametrų. Tokia socialinio draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka privaloma ją mokančiai socialinio draudimo įstaigai, tačiau dėl dydžio nustatymo pobūdžio ši išmoka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).

Žala iš ją padariusio asmens atgręžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustačius jo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 st.). Taigi žalos padarymo faktą, jos dydį ir priežastinį ryšį turi įrodyti atlyginti žalą prašantis (reiškiantis atgręžtinį reikalavimą) asmuo.

Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad ieškovo pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia reikalaujamos žalos dydį ir priežastinį ryšį, o atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia ieškovo nurodytų argumentų dėl žalos dydžio ir priežastinio ryžio pagrįstumo (CPK 178, 185 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalos dydį grindžia nedarbingumo pažymėjimais EE Nr. 3726337, EE Nr. 3744250, EE Nr. 3788592, EE Nr. 3837277, EE Nr. 3900012, EE Nr. 3963248, EE Nr. 4006588, EE Nr. 4053731, EE Nr. 4107851, EE Nr. 4178852, EE Nr. 4262164, EE Nr. 4352348 (b.l. 8-19). Kaip matyti, pirmas nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2015-11-23, t.y. praėjus dvejoms dienoms po eismo įvykio. Sekančiais nedarbingumo pažymėjimais buvo tęsiamas nedarbingumo laikotarpis ir visuose nurodoma ta pati nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas buityje. Tačiau, atsakovo nuomone, nedarbingumo pažymėjimas EE Nr. 3963248 (išduotas 2015-12-18) ir paskesni nesietini su eismo įvykiu.

Vien ta aplinkybė, kad administracinėje byloje nukentėjusiai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nereiškia, jog asmens faktinis gydymas užtruks 10 dienų, - gydymo trukmę ir atitinkamai darbingumo atstatymą sąlygoja gydymo eiga, nukentėjusiojo asmeninės fiziologinės savybės ir kiti objektyvūs veiksniai (CK 1.5 str.). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti minėtų nedarbingumo pažymėjimų turiniu, jų pagrįstumu.

Teisme liudytoja apklausta E. D. patvirtino, kad nedarbingumą per visą ginčo laikotarpį sieja tik su eismo įvykio metu patirtu sveikatos sutrikdymu. Jo padarinius jaučia ir šiuo metu.

Teismo ekspertas Gregoire A. C. paaiškino, kad iš esmės visi atsakovo ginčijamu laikotarpiu diagnozuoti E. D. sveikatos sutrikimai yra netrauminio pobūdžio, tačiau ekspertas negalėjo paneigti, jog nukentėjusiosios lėtiniai susirgimai, t.y. jų paūmėjimas ar suaktyvėjimas, nesietini su eismo įvykiu. Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad tokios eksperto išvados taip pat neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog visą nedarbingumo laikotarpį E. D. buvo gydoma ne dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sutrikdymų.

Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo laikotarpiu E. D. buvo nedarbinga ne dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sutrikdymų, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 179, 185 str.).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 15 Eur žyminio mokesčio ir 3,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) 278,16 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 16 ct) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) į valstybės biudžetą 18,70 Eur (aštuoniolika eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas