Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Tatjanos Žukauskienės, Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2007-09-28 nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovėms J. K. ir J. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. S. Vilniaus m. 4-ajame apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovėms J. K. ir J. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašo: 1.Pripažinti negaliojančiu 2001-01-22 susitarimą dėl sklypų sujungimo; 2.Panaikinti 0,1179 ha sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), teisinę registraciją bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovių vardu; 3.Grąžinti atsakovės J. K. asmeninėn nuosavybėn iki susijungimo jai priklausiusį 0,0607 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini); 4.Grąžinti atsakovės J. S. ir ieškovo bendrojon jungtinėn nuosavybėn iki susijungimo jiems priklausiusį 0,0572 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini).

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2007m. rugsėjo 28 d. nutartimi tenkino Ieškovo A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre dėl draudimo atsakovėms J. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodoma, jog patenkinus ieškinį atsakovėms bus grąžintos iš bendro sklypo jų buvusios dalys, o J. K. nori parduoti ne visą žemės sklypą, o savo dalį bendrame apjungtame žemės sklype. Sklypo dalis parduodama pirkėjui, kuris žino apie bylą ir sutinka perimti tas pačias atsakovo teises civiliniame procese. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ribojamos J. K. , kaip savininkės, teisės į žemės sklypo dalį, nes ieškiniu jos dalis į nuosavybė bendrame sklype neginčijama. Nutartis yra neteisėta, nes varžo savininko teises, kurių ieškovas neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Byloje nustatyta, jog pagal 2001-01-22 susitarimą (b.l.4), sudarytą tarp J. S. ir J. K. , buvo apjungti du žemės sklypai, kurių savininkais įregistruotos sutarties šalys - J. S. ir J. K. . Apjungtam sklypui suteiktas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.5), jo savininkais įregistruotos J. S. (valdo 572/1179 dalis) ir J. K. (valdo 607/1179 dalis). Ieškovas A. S. pareiškė ieškinį dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu, nurodydamas, jog sandoris pažeidžia jo, kaip J. S. vardu registruoto, o vėliau apjungto su kitu sklypu, bendrasavininkio teises. Ieškovas sužinojo, jog atsakovė J. K. nori parduoti savo žemės sklypo dalį ir kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovėms J. K. ir J. S. perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo motyvu, jog laikinosios apsaugos priemonės riboja J. K. , kaip savininkės, teises į žemės sklypo dalį, nes ieškiniu jos dalis į nuosavybę bendrame sklype neginčijama. Ieškinys pareikštas dėl sandorio, po kurio sudarymo atsakovės tapo turto bendrasavininkėmis, pripažinimo negaliojančiu. Byla neišnagrinėta, galimi teismo sprendimai tiek tenkinantys ieškinį, tiek ir netenkinantys. Akivaizdu, jog ieškiniu ginčijama atsakovės J. K. teisė būti turto bendrasavininke, t.y. turėti tam tikros formos nuosavybę. Taigi negalima sutikti su apeliantės teiginiu, jog neginčijama jos nuosavybės teisė. Be to, įstatymas numato skirtingą asmeninio turto ir turto, valdomo bendrąja nuosavybe, pardavimo tvarką (Civilinio kodekso 4.79 str.). Taigi, be pirmos instancijos paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvų, galima pažymėti, jog kol nepriimtas teismo sprendimas, išsprendžiantis šalių ginčą, neįmanoma nustatyti kokia tvarka turtas gali būti parduodamas (kaip asmeninis turtas ar kaip turtas, valdomas bendrąja nuosavybe) ir ar dėl turto pardavimo vienokiu ar kitokiu būdu nebus pažeistos trečiųjų asmenų, ieškovo ar atsakovų teisės, todėl logiška taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundo argumentai negali būti pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuris yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti pakeista ar panaikinta skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p. kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.