- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-300-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- G. J.
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-300-115/2011
Teisėja Regina Eltermanienė Procesinio sprendimo kategorijos:
35.; 121.2;
2011 m. kovo 7d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2505-728/2010 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui G. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. J. 2569,09 Lt skolos už ryšio paslaugas, 937,72 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentus palūkanų skaičiuojant nuo 3506,81 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l.1-2). Ieškovas reikalavimo dalyje dėl 937,72 Lt delspinigių supriteisimo mažinosavo reikalavimą ir prašo teismo iš atsakovo priteisti 734,73 Lt delspinigių (b.l. 25-26).
Nurodė, kad tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir G. J. 1999-08-30 buvo sudaryta Abonentinė ryšio tinklo paslaugų sutartis Nr. M138697, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos. Atsakovas už suteiktas paslaugas laiku ir tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas 2569,09 Lt už ryšio paslaugas. Taip pat nurodė, kad ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą yra įgijęs 2006-09-25 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu atsakovui paprastu laišku. Remiantis 1999-08-30 Abonentine ryšio tinklo paslaugų sutartimi Nr. M138697, atsakovui buvo paskaičiuoti 937,72 Lt delspinigių. Skola už pirminio kreditoriaus atsakovui suteiktas paslaugas susidarė per laikotarpį nuo 2000-05-01 iki 2000-09-30. Ieškovas nėra ir nebuvo ryšio paslaugų atsakovui teikėju, o yra pirminio kreditoriaus reikalavimo teisių į atsakovo skolą perėmėjas. Paslaugų naudojimosi laikotarpiu galiojo 1998-06-09 priimtas LR Telekomunikacijų įstatymas. Sutarties 4.2 p. numatė kliento teisę už papildomą mokestį užsisakyti detalią informaciją apie jo pokalbius ir tokia informacija atsakovui buvo siunčiama, tačiau 1999-10-11 atsakovas kreipėsi į pirminį kreditorių u prašymu nebesiųsti detalizuotų sąskaitų, dėl to atsakovui jos siunčiamos nebuvo. Sutarties 7.8 p. įtvirtinta nuostata suteikia teisę paslaugos teikėjui nutraukti ar apriboti paslaugų teikimą, tačiau tokios teisės realizavimas negali būti tapatinamas su teikėjo pareiga. Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas savo prievolę pirminiam kreditoriui vykdė ilgą laiką, paslaugų naudojimosi laikotarpiu atsakovui suteiktų paslaugų suma ne kartą viršijo 500 Lt ir už suteikiamas paslaugas atsakovas atsiskaitydavo, dėl to kreditorius nesinaudojo teikėjui suteikta teise riboti ar nutraukti paslaugų teikimą. Atsakovas nesikreipė į priminį kreditorių dėl vienašališko sutarties nutraukimo, nereiškė jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų ar sąskaitų.
Atsiliepimas
Atsakovas G. J. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 21-22) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškiniui pagrįsti ieškovas pateikė 2000-09-30 išrašytą sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, kad atsakovas skolingas pradiniam kreditoriui 2569,09 Lt. Minėtoje sąskaitoje nėra nurodyta nei už kokį laikotarpį yra susidariusi skola, nei kokios paslaugos už minėtą sumą atsakovui suteiktos, todėl ji nepagrindžia ieškovo reikalavimų. Nebuvo pateiktos ataskaitos apie ieškovo atsakovui tinkamai suteiktas paslaugas, kaip numatyta LR Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl elektroninių ryšių paslaugų“ teikimo taisyklių patvirtinimo 44 p. Pagal minėtų taisyklių 45 p. abonentui pareikalavus tiekėjas privalo pateikti detalią sąskaitą apie visas jam suteiktas paslaugas. Sutarties 4.2. p. numato tiekėjo pareigą pateikti skambučių išklotinę bei detalią sąskaitą. Sutarties 9.4. p. numato abonentui teikiamų paslaugų kredito limitą – 500 Lt. Pagal elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 24 p., paslaugų kredito limitas be vartotojo sutikimo negali būti didinamas, o pagal 26 p. pasibaigus limitui privalo apriboti paslaugų teikimą. Analogiškos normos nurodytos ir tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus pasirašytoje sutartyje. Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad atsakovas būtų prašęs padidinti sutartyje numatytą paslaugų limitą. Ieškovas nepagrįstai paršo delspinigius už laikotarpį nuo 2008-07-22 iki 2009-07-22. Įstatymas numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių. Ieškovas reikalauja iš atsakovo atlyginimo už pradinio kreditoriaus suteiktas paslaugas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad tos paslaugos buvo suteiktos ir būtent už tą sumą, kurią ieškovas nurodo. Ieškovas pateikė sąskaitas už laikotarpį nuo 2000-05-31 iki 2000-09-30, iš kurių matyti, kad atsakovas dalį sumos sumokėjo. Kreditorius negalėjo pagrįsti likusios sumos dalies, todėl ji liko neapmokėta. Ieškovo pareigą pateikti skambučių išklotinę numato ne tik sutartis, bet ir CK normos. Tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis, todėl šalių teisės ir pareigos turi būti vertinamos atsižlegiant į vartotojų teisių apsaugos normas. Ieškovas nenurodo nei kokio dydžio buvo sumokėtas užstatas, nei kam jis buvo panaudotas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, valstybės naudai 17,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 47-50).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006-09-25 sutartimi įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ buvo perleista naujam kreditoriui - ieškovui. Teismas vadovavosi LR CK 6.101 str. 1 d., 6.109 str. 1 d. 2 d., 5 d., 7 d., ir 1.65 str. nuostatomis ir nurodė, kad atsakovo ir pradinio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ sutartis dėl mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugų teikimo yra rašytinės formos (CK 1.73 str.). Todėl ir reikalavimo perleidimo sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu atsakovui paprastu laišku, tačiau įrodymo, patvirtinančio šią aplinkybę, ieškovas teismui nepateikė. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių CK 6.109 str. 1 d. numatyto įstatymo imperatyvo įvykdymą. Teismas laikė, kad nesant atsakovo sutikimo dėl reikalavimo teisės į skolą perleidimo ar rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovas, įgijęs reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, būtų pranešęs jam apie reikalavimo teisės perleidimo faktą, kaip tai numato įstatymas (CK 2.12 str., 2.16 str., 2.17 str., 1.65 str.), ar būtų įteikęs atsakovui reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuorašą (CK 6. 109 str. 5 d.), reikalavimo perleidimo faktas negali būti panaudotas atsakovo atžvilgiu (CK 6.109 str. 1 d.). Teismas sprendė, nėra pagrindo laikyti, jog ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, nes tik iškėlus bylą teisme, atsakovui tapo žinoma apie naująjį kreditorių. Byloje yra pateiktas tik 2006-09-25 pradinio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ patvirtinimas apie teisę į skolas – Lindorff Oy filialas gauna pilnas ir neribotas teises į skolas ir visus su jomis susijusius dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, teismo sprendimus, nuosprendžius, nutartis, kitus priverstinai vykdytinus dokumentus, susitarimus, sutartis, pasižadėjimus, įkeitimus, mokėjimų grafikus, nuskaitymus nuo atlyginimo ir kt. pagal 2006-09-25 skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nurodoma, kad skolos detaliau aprašomos pridedamame sąraše. Šis patvirtinimas yra pasirašytas pradinio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ įgalioto atstovo. Tačiau patvirtinimas nėra reikalavimo teisės perleidimo sutartis, atitinkanti įstatymo reikalaujamą formą ir turinį (CK 6.103 str., 1.63 str. 1 d.). Ieškovas taip pat nepateikė teismui nei reikalavimo teisės perleidimo sutarties, nei patvirtinime nurodomo detalaus aprašomų skolų sąrašo, todėl teismas nurodė negalintis įsitikinti, kad ieškovas 2006-09-25 patvirtinimu apie teisę į skolas įgijo reikalavimo teisę būtent į atsakovo įsiskolinimą
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, pateikė apeliacinį skundą (b.l.51-53), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo G. J. 2.569,09 Lt skolos už ryšio paslaugas, 734,73 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentus palūkanų skaičiuojant nuo 3506,81 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas; prijungti naujus įrodymus, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė CPK 45 str. 1 d. normą, reglamentuojančią netinkamos šalie pakeitimą tinkama. Vadovaujasi LAT nutartimi 3K-3-465/2006. Mano, jog teismas, manydamas, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas, turėjo pakeisti ieškovą į tinkamą – tariamai teisinės gynybos teisę išsaugojusį pradinį kreditorių UAB „Bitė Lietuva“. Mano, jog teismas pažeidė ir CPK 263 str. 2 d., nes teismas sprendimą motyvavo aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje. Atsakovas neginčijo, jog ieškovas yra netinkamas, atsakovas ginčijo pačią prievolę. Teigia, jog teismas pažeidė ir CPK 12 str. įtvirtintą rungtyniškumo principą. Pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad jei prievolė įvykdoma pradiniam kreditoriui dėl to, kad skolininkui nepranešta apie kreditoriaus pasikeitimą, laikoma, kad prievolė įvykdyta tinkamai, šiuo atveju nėra duomenų, kad skolininkas būtų įvykdęs prievolę pradiniam kreditoriui. Vadovaujasi CPK 314 str. dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje ir pažymi, kad teismui sprendime nurodžius, kad ieškovas nepateikė Skolų portfelio–pirkimo pardavimo sutarties, skolų sąrašo, apeliantas teikia šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Pažymi, kad apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2006-10-26 pateikiant pranešimą atsakovui apie kreditoriaus pasikeitimą neregistruotu laišku, pateikia tai patirtantį techninį išrašą iš ieškovo duomenų bazės.
Atsiliepimas
Atsakovas G. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.70-71) prašo atmesti apeliacinį skundą, atsisakyti priimti naujus įrodymus. Nurodo, jog pagal CPK 45 str. 1 d., klausimą dėl netinkamos šalie pakeitimo tinkama teismas sprendžia, kai yra vienos iš šalių motyvuotas prašymas, šiuo atveju šalys tokio prašymo nepareiškė; teismas dėl to nepasisakė, tik nurodė, kad ieškovas nepateikė visų jo reikalavimus patvirtinančių įrodymų. Mano, jog teismas nepažeidė CPK 12 str. įtvirtinto rungtyniškumo principo, nes tai, kad teismas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl skolos buvimo pagrindė konkrečiomis teisės normomis, nelaikoma rungimosi principo pažeidimu. Atsižvelgia į CPK 314 str. dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje ir teigia, kad ieškovas visas savo teises ir pareigas pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas įrodinėjo pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra būtinybė pateikti naujus įrodymus. Be to, pateikti įrodymai neįrodo apelianto argumentų: iš jų neaišku, kokio turinio pranešimas, kada, kokiu adresu buvo siųstas atsakovui; iš pridėtos lentelės negalima suprasti, kad ji yra sutarties priedas, ji nėra pasirašyta, neįvardinta kaip priedas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas..
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (ieškovas) Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jo ieškinys atsakovui G. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, nes vadovaujantis CPK 45 str. 1 d. klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama teismas sprendžia tada, kai yra vienos iš šalių motyvuotas prašymas. Tuo tarpu šioje byloje šalys tokio prašymo nepareiškė ir teismas dėl šalies tinkamumo nepasisakė, o sprendime tik nurodė, kad ieškovas nepateikė visų jo reikalavimus patvirtinančių įrodymų.
Nepažeistas ir CPK 12 str. įtvirtintas rungimosi principas ar CPK 263str. 2d. nuostatos, nes teismas privalėjo vertinti byloje pateiktus įrodymus, o taip pat taikyti ir aiškinti reikalavimo teisės perleidimo normas, kadangi jų pagrindu yra reiškiamas ieškinys (CPK 270str.4d.).
Pažymėtina, kad atsakovas nesutiko su naujo kreditoriaus ieškiniu ir atsiliepime į jį nurodė, jog apie skolą, o tuo pačiu ir apie skolos perleidimą ieškovui, sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus (b.l.2-22). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tik apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė 2006-09-25 pasirašytą Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina, jog ieškovui yra perleista ir atsakovo turėta skola UAB“Bitė Lietuva‘(b.l. 37-39). Tuo tarpu teismui pateikti kiti įrodymai šios aplinkybės patvirtinti negalėjo, o atsakovui skolų pirkimo-pardavimo sutartis siųsta nebuvo. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR CK 6.101 str. 1 d., 6.109 str. 1 d. 2 d., 5 d., 7 d. str. nuostatomis ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimo teisę į atsakovo turėtą skolą UAB“Bitė Lietuva“ ir CK 6.109 str. 1 d. įtvirtinto imperatyvo įvykdymą. Taigi, skolininkas naujam kreditoriui neprivalo vykdyti buvusios prievolės UAB“Bitė Lietuva‘ tiek dėl CK 6.109str.1d., tiek dėl CK 6.109str.7d. nuostatų nesilaikymo.
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2505-728/2010 palikti nepakeistą.