Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-08 · Byla Nr. A2.6.-406-865/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-08
Bylos Nr.
A2.6.-406-865/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-16162-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-16820-865/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16162-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.7.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Virginijai Karužytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

išnagrinėjusi D G, a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 14.20 val., Vilniuje, Gedimino pr. 64, vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį MB 213, v/n (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdyje D. G. paaiškino, kad šių metų rugpjūčio 23 d. dalyvavo Velomaratone savanoriu. Pasibaigiant Velomaratonui atsisėdo į automobilį Volvo, ir išvažiavo namo. Šalia stovėjo automobilis Ford, kurio valstybinio numerio nepamena. Manevruojant aikštelėje, galbūt kliudė automobilį, kontakto nepajuto. Jeigu būtų pajutęs kontaktą, būtų sustojęs. Automobilis priklauso lizingui.

„Mogo lizingui“. Automobiliui šiek tiek įbrėžtas bamperis.

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. Ž. parodė, jog asmens nepažįsta, su asmeniu nebendravo. Yra dviračio treneris, tuo metu buvo varžybos. Pastatęs aikštelėje mašiną, toje vietoje nebuvo, buvo vaikai mašinoje, jis buvo prie starto/finišo, tai paties įvykio nematė. Kai įvyko įvykis, vaikai paskambino ir pasakė, kad į jo mašiną atsitrenkė kita mašina. Rado įlenktą mašiną, vaikai paaiškino, kad užsirašė kito automobilio valstybinius numerius. Vaikai iššoko iš mašinos, nes sujudėjo mašina, buvo įvažiuota į duris. Vaikai bandė gestikuliuoti, tačiau automobilio vairuotojas išvažiavo. Vaikai, kurie buvo sudalyvavę lenktynėse, sėdėjo mašinoje. Po lenktynių, vieni šnekučiavosi, gavosi taip, kad jie matė, kad stumdė tą mašiną į priekį-atgal, į priekį-atgal, o tada vaikai iššoko iš mašinos. Pirmiausia automobilis sujudėjo, vaikai tai pajuto. Jis klausė, kokia buvo vairuotojo reakcija, tačiau jie nurodė, kad tos durys buvo nepilnai uždarytos, nuo smūgio, jos atsidarė daugiau, nei jos buvo pridarytos. Vaikai sakė, kad matė, asmenį, nusakė jo amžių, nurodė, kad apie 30 metų. Tos durys nepilnai užsidaro, matyt, sulenkti tie bėgeliai. Teko kreiptis į draudimo bendrovę, įvertino tik tiek, kiek vizualiai matosi. Su draudimo agentais pakalbėjęs, nuvažiavo pas mano miestelio meistrus, jie įvardino, kad už 108 eurus sugadintų durelių nesutaisys, kadangi nesimato bėgelių įdarytos žalos.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio D. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-08-23 apie 15 val. dirbant su patruliu I. M. gavo pranešimą ir nuvyko į Vilniuje, Gedimino pr. 64. Vietoje, automobilio MB 213, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas jiems paaiškino, kad apie 14.20 val. jam paskambino auklėtiniai buvę automobilyje ir paaiškino, kad į jų stovintį automobilį atsitrenkė automobilis Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas raštas, jog D. G. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą.

Iš bylos matyti, kad D. G. sutinka, kad šių metų rugpjūčio 23 d. dalyvavo Velomaratone savanoriu. Pasibaigiant Velomaratonui apie 15 val. atsisėdo į automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo namo. Manevruojant aikštelėje, galbūt kliudė automobilio šonines dureles, bet tuo nėra įsitikinęs. Prieš tai paprašė, kad privertu šonines duris. Iš vaizdo įrašo matyti, kad juodos spalvos automobilis Volvo bando pravažiuoti tarp automobilių. Prie baltojo automobilio Mercedes Benz sustoja, tuo metu Mercedes Benz automobilyje sėdintys vaikai uždaro priekines duris. Teismas atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė sutampa su D. G. parodymais, kad jam privažiavus, jis paprašė, kad privertų šonines duris ir tai patvirtina aplinkybę, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas automobilis Volvo, ir šalia jo automobilis MB 213. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio Mercedes Benz salono šoninės duris yra atidarytos, salone yra vaikai. Automobiliui Volvo, bandant pravažiuoti ir jo priekinei daliai esant ties automobilio MB 213, šoninėmis salono durimis, šios durelės pasislenka Volvo važiavimo kryptimi, automobilis Volvo sustoja ir važiuoja atbulas, tuo metu automobilio MB 213, šoninės salono durys juda vėl Volvo važiavimo kryptimi, tai yra link užsidarymo. Po to automobilis Volvo vėl juda į priekį ir nuvažiuoja. Kai automobilis Volvo nuvažiavo ir pasuko į dešinę, iš automobilio MB 213 išlipo vaikai. Teismas pažymi, kad eismo įvykis įvyko šviesios paros metu, atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad D. G. turėjo matyti, kad jo vairuojamas automobilis Volvo įsirėmė į automobilio MB 213 šonines salono duris, dėl ko šios durys buvo pastumtos bei automobiliui Volvo važiuojant atgal, judėjo kartu su juo, todėl turėjo suvokti, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles apgadino svetimą turtą, po eismo įvykio privalėjo sustoti, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, pranešti nukentėjusiajam asmeniui, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Tačiau D. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešdamas nukentėjusiajam asmeniui o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. G. kaltė, jam pasišalinus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, yra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. G. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Jo padarytus pažeidimus ir kaltę įrodo jo paaiškinimas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio D. Š. tarnybinis pranešimas, A. Ž. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, byloje esantys vaizdo įrašas ir nuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Taigi, D. G. administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. D. G. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

D. G. atsakomybę lengvina tai, jog atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidimų padarymo aplinkybes, į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į D. G. asmenybę: 20 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, nevedęs, visuomeniniuose renginiuose dalyvauja kaip savanoris. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006). Taigi, šiuo atveju teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais mano, kad yra tikslinga D. G. skirti nuobaudą atitinkančią Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies vidurkį bei švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹, 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

skirti D G už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 42 Eur baudą.

skirti D G už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 500 Eur baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir nuobaudą D G paskirti 500 Eur baudą.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000).

Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, šis nutarimas gali būti perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė