Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiam J. M., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2007-06-29 Kauno m. Apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. – terminuotas laisvės atėmimas 5 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 30 valandų nemokamų auklėjamojo poveikio darbų, įpareigojant atlikti iki 2007-10-01 ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir tęsti mokslą;

2. 2007-10-04 Kauno m. Apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4d. – terminuotas laisvės atėmimas 5 mėn. 15 d., vadovaujantis LR BK 92 str. Paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 30 valandų nemokamų auklėjamojo poveikio darbų, įpareigojant atlikti iki 2008-01-01 ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir tęsti mokslą;

3. 2007-10-31 Kauno m. Apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d. – terminuotas laisvės atėmimas 1 m., vadovaujantis LR BK 92str. Laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 7 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir tęsti mokslą;

4. 2008-03-19 Kauno m. Apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 6 d., LR BK 178 str. 2d. – terminuotas laisvės atėmimas 1m. Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius nuo 2007-10-01 iki 2008-03-13, nuo 2008-03-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki įsiteisės nuosprendis pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą, Kauno Apygardos teismas 2008-05-19 nuosprendžiu, 2008-03-13 Kauno m. Apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., LR BK 63 str. 4d. LR BK 63 str. 9d. – šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2007-10-04 Kauno m. Apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir dalies jas sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti;

5. 2008-08-01 Kauno m. Apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. – terminuotas laisvės atėmimas 1 m., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., LR BK 63 str. 4d., LR BK 63 str. 9d. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausmėmis paskirtomis 2007-10-31 Kauno m. Apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2008-03-13 Kauno m. Apylinkės teismo nuosprendžiu, 2008-05-19 pakeistu Kauno Apygardos teismo nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityti laikotarpius, prabūtus sulaikyme ir suėmime: nuo 2007-10-01 iki 2008-03-13, nuo 2008-03-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo;

6. 2009-12-21 Kauno m. Apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – areštas 45 p., vadovaujantis LR BK 63 str. 9d., pagal 2009-12-21 Kauno m. Apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2008-08-01 Kauno m. Apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityti laiką, t.y. visą atlikti bausmę vykdant Kauno m. Apylinkės teismo 2008-03-13 nuosprendį, 2010-02-12 paleistas atlikus bausmę;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 286 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. O. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam pareigūnui, o būtent: 2013 m. rugpjūčio 31 d., 02.07 val. prie Sukilėlių pr. 88A namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išvengti sulaikymo, pasipriešino Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniajam patruliui J. M., panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. spyrė į koją, sukeldamas fizinį skausmą bei ranka sudavė į kairę ausį, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairės ausies kaušelyje.

Kaltinamasis L. O. teisme kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, nelabai atsimena įvykio aplinkybių, nes buvo neblaivus. Viskas įvyko prokurorės pateiktame pareiškime nurodytoje vietoje ir nurodyti laiku. Pareigūnas buvo šalia ir švietė į jį prožektoriumi, kai jis atlikinėjo gamtinius reikalus. Dėl įvykio labai gailisi, pareigūno atsiprašė teisme, padarytą žalą nori atlyginti, dėl pareikšto civilinio ieškinio neprieštarauja.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu balsu perskaitė L. O. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tyrėjui, kur jis parodė, kad jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta ir labai gailisi, 2013-08-31 d. apie 2.00 val. neblaivus prie Sukilėlių pr. 88A, Kaunas, šlapinosi ir tuo metu į jį pradėjo šviesti prožektoriumi. L. O. pagalvojo, kad tai jo draugai ir keikdamasis liepė išjungti prožektorių. Užgesus prožektoriui L. O. pamatė, kad tai policijos pareigūnai. Pareigūnai L. O. nuvedė iki automobilio ir norėjo jį pasodinti. L. O. paprašė, kad jam leistų surūkyti cigaretę, bet pareigūnas nesutiko ir jėga pradėjo sodinti L. O. į tarnybinį automobilį. L. O. priešinosi, spardėsi ir mojavo rankomis, dėl to ir galėjo suduoti pareigūnui bei jam įspirti. Dėl savo poelgio L. O. gailisi (b.l.22, 25). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos L. O. parodymus, jis juos pilnai patvirtino.

Kaltinamajam L. O. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str).

Motyvuojamoji dalis

Be L. O. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiojo J. M. parodymais nustatyta, kad 2013-08-31 jis kartu su patruliu M. Š. patruliavo šaukiniu 452. 02.07 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Sukilėlių pr. 88A jaunimas triukšmauja. Nuvykę minėtu adresu pastebėjo vaikiną su mergina apie 20 metų amžiaus, nueinančią nuo pastato, pasikalbėjo su minėta porele, įsiaiškino, kad jokio triukšmo nėra, kadangi jokios reikšmingos informacijos nesuteikė, šių asmenų anketinių duomenų nenustatinėjo ir ėjo link tarnybinio automobilio. Prie pastato pastebėjo vaikiną apie 23 metų amžiaus, kuris šlapinosi. Priėjo prie vaikino, paklausė kodėl pažeidinėja viešąją tvarką šlapindamasis viešoje vietoje, jis pareiškė, kad jokio pažeidimo nedaro, sakė, kad prispyrė ir todėl šlapinasi. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. J. M. pasakė, kad jis yra sulaikomas už viešosios tvarkos pažeidimą, pilietis pareiškė, kad niekur nevažiuos, nes nieko nepadarė. Tuo metu jokių asmenų gretimai nebuvo, vaikinas buvo vienas. M. Š. paėmęs už rankos nurodė vaikinui eiti link tarnybinio automobilio, vaikinas muistėsi, tačiau agresyviai nesipriešino, aiškino, kad niekur neis, nes nieko nepadarė. Nuvedus asmenį prie tarnybinio automobilio, nurodžius sėstis, jis atsisakė ir pradėjo agresyviai priešintis t.y. mosikavosi rankomis, grasino J. M. ir M. Š. atleisti iš tarnybos, sakė, kad juos užmuš, plūdosi necenzūriniais žodžiais, išvadindamas patrulius necenzūriniais žodžiais „pyderais, gaidžiais, mentais“, dėl šių jo veiksmų kilo didelis triukšmas, nes vaikinas plūdosi garsiai šaukdamas ir tai galėjo girdėti aplinkinių namų gyventojai, be to vaikinas atsisakydamas sėstis į tarnybinį automobilį pradėjo spardytis kojomis, spyrė ne mažiau dvejų smūgiu į kojas, tačiau nepataikė, J. M. stovėjo arčiau vaikino, jis spyrė J. M. vieną kartą ir pataikė į kairės kojos blauzdą, tuo sukeldamas skausmą. Tada J. M. bandydamas vaikiną sutramdyti, naudodamas kovinių imtynių veiksmus, bandė sugriebti vaikino rankas, kolega tuo metu stovėjo už J. M., vaikinas buvo prie pat galinių automobilio durų, durelės buvo atidarytos, todėl prieiti ir J. M. padėti neturėjo galimybės, J. M. neprisimena kuria ranka vaikinas sudavė jam vieną smūgį į kairę ausį sukeldamas J. M. fizinį skausmą, po šio smūgio J. M. pagavo vaikino ranką, prie J. M. priėjo kolega M. Š. iš kitos pusės, kuris taip pat sugriebė vaikinui už drabužių ir abu bendrom jėgom pasodino vaikiną ant galinės automobilio sėdynės. Patalpinus vaikiną į automobilį, šalia vaikino ant galinės sėdynės atsisėdo M. Š., tikslu, esant reikalui vaikiną sutramdyti. Proceso veiksmų atlikimui vaikiną vežė į ŽPK. Bevežant vaikiną į ŽPK, L. O. ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, aiškindamas, kad turi pakankamai pinigų papirkti aukštus valdininkus žadėdamas tokiais būdais atleisti J. M. ir M. Š. iš darbo. Sėdėdamas automobilyje, vaikinas agresyvių veiksmų nebenaudojo, tik plūdosi necenzūriniais žodžiais, todėl nebuvo panaudotos spec. priemonės antrankiai. Nuvykus į ŽPK, buvo nustatyta, kad J. M. ir M. Š. įžeidinėjęs ir pasipriešinęs asmuo yra L. O. gim. 1990-12-26, jam buvo nustatytas 1,65 promilių girtumo laipsnis. Įvykio metu joks J. M. asmeninis turtas sugadintas nebuvo, jis patyrė tik fizinį skausmą ir nuvyko pas teismo med.ekspertus, pagal policijos išduotą užduotį. Papildomai į medikus, dėl sužeidimų nesikreipė. Dėl padarytų sužalojimų J. M. kraujas nebėgo, tačiau buvo aiškiai sutinusi ir pamėlynavusi kairė ausis. Kiek J. M. matė, kolega sužalotas nebuvo, jo asmeninis turtas sugadintas nebuvo. Dėl įvykio, turtinės žalos J. M. nepatyrė, tačiau dėl fizinio skausmo sukėlimo ir dėl ištinusios mėlynos ausies jis jautė nepatogumus, kadangi dirba policijos pareigūnu, nuolat būna viešose vietose, kur jį mato daug žmonių, todėl J. M. prašo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pripažinti jį nukentėjusiuoju dėl fizinės ir moralinės žalos padarymo bei civiliniu ieškovu 2000 litų sumai. (b.l. 8);

- liudytojo M. Š. parodymais nustatyta, kad 2013-08-31 jis kartu su vyr. patruliu J. M. patruliavo šaukiniu 452. 02.07 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Sukilėlių pr. 88A jaunimas triukšmauja. Nuvykę minėtu adresu pastebėjo vaikiną su mergina apie 20 metų amžiaus, nueinančius nuo pastato, pasikalbėję su minėta porele, įsiaiškino, kad jokio triukšmo nėra, kadangi jokios reikšmingos informacijos nesuteikė, šių asmenų anketinių duomenų nenustatinėjo ir ėjo link tarnybinio automobilio. Prie pastato pastebėjo vaikiną apie 23 metų amžiaus, kuris šlapinosi viešoje vietoje, tuo pažeisdamas viešąją tvarką. M. Š. su J. M. priėjo prie vaikino, pristatė, pasakė kreipimosi priežastį, paklausė, kodėl pilietis pažeidinėja viešąją tvarką, vaikinas atsakė, kad jokio pažeidimo jis nedaro, pasakė, kad labai norėjo šlapintis, todėl tai padarė. Pilietis iš išvaizdos atrodė neblaivus ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vyr. Patrulis J. M. pasakė, kad jis yra sulaikomas už viešosios tvarkos pažeidimą, vaikinas atsakė, kad niekur tikrai nevažiuos, nes nieko blogo nepadarė. Aplinkui pašalinių asmenų nebuvo. J. M. pareikalavus, kad vaikinas prieitų prie tarnybinės transporto priemonės, vaikinas prieiti atsisakė, to pasakoje M. Š. panaudojo švelnią rankos kontrolę ir vedė vaikiną prie tarnybinės transporto priemonės. Vaikinas muistėsi, nenorėjo niekur vykti, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė. Nuvedus asmenį prie tarnybinės transporto priemonės, J. M. nurodė vaikinui sėstis, bet jis atsisakė ir pradėjo aktyviais veiksmais priešintis t.y. mosikavosi rankomis, sakė, kad jei jį sulaikys J. M. ir M. Š. bus „pizdiec“ ir juos „pyderastus“ užmuš. M. Š. ir J. M. paprašė piliečio nutraukti jo neteisėtus veiksmu, jis į tai nereagavo ir pareiškė, kad jis turi pinigų ir viską ką reikės papirks, kad M. Š. ir J. M. atleistų iš darbo, vaikinas įžeidinėjo garsiai šaukdamas, tai galėjo girdėti aplinkinių namų gyventojai. Vaikinas atsisakydamas sėstis į tarnybinį automobilį pradėjo spardytis kojomis, spyrė ne mažiau dvejų smūgiu M. Š. į kojas, tačiau nepataikė, J. M. stovėjo arčiau vaikino. Vaikinas spyrė J. M. vieną kartą ir pataikė į kairės kojos blauzdą, tuo sukeldamas jam skausmą. Tada J. M. bandydamas vaikiną sutramdyti, panaudojo kovinių imtynių veiksmus, M. Š. tuo metu stovėjo už kolegos, vaikinas stovėjo prie galinių tarnybinio automobilio durelių, durelės buvo atidarytos, todėl prieiti ir kolegai padėti neturėjo galimybės, vaikinas trenkė J. M. vieną smūgį į kairę ausį sukeldamas jam fizinį skausmą, iškart po smūgio, J. M. pagavo vaikino ranką, M. Š. greitai priėjo, griebė vaikiną už drabužių ir abu bendrom jėgom pasodino vaikiną ant galinės tarnybinio automobilio sėdynės. Įsodinus vaikiną į automobilį, M. Š. atsisėdo šalia vaikino ant galinės sėdynės, esant tikslui, vaikiną sutramdyti jei jis vėl pradės agresyviai elgtis. Proceso veiksmų atlikimui vaikiną vežė į ŽPK. Bevežant vaikiną į ŽPK, jis toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, kartodamas, kad turi pakankamai pinigų papirkti aukštus valdininkus, žadėdamas, kad M. Š. ir J. M. bus atleisti iš darbo. Sėdėdamas automobilyje, vaikinas agresyvių veiksmų nebenaudojo, tik plūdosi necenzūriniais žodžiais, todėl nebuvo tikslinga panaudoti spec. priemonės antrankių. Nuvykus į ŽPK, buvo nustatyta, kad M. Š. ir J. M. įžeidinėjęs ir pasipriešinęs asmuo yra L. O. gim. 1990-12-26, jam buvo nustatytas 1,65 promilių girtumo laipsnis. Įvykio metu joks M. Š. asmeninis turtas sugadintas nebuvo, fizinio skausmo nepatyrė. Dėl padarytų sužalojimų J. M. kraujas nebėgo, tačiau M. Š. aiškiai matė, kad J. M. kairė ausis yra pamėlynavusi ir sutinusi. (b.l.15);

- 2013-08-31 įvyko vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Sukilėlių pr. 88A, Kaune (b.l.3-5);

- specialisto išvada Nr. G 1213/13(02) nustatyta, kad J. M. nustatyta kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l.14);

- 2013-09-04 nutarimu J. M. pripažintas nukentėjusiuoju (b.l.9);

- 2013-09-04 nutarimu J. M. pripažintas civiliniu ieškovu (b.l.12);

- 2013-09-04 J. M. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;

- administracinės teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad L. O. už padarytą 2013-08-31 pažeidimą patrauktas administracinėn atsakomybėn.(b.l.18);

- pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr.415 nustatyta, kad L. O. 2013-08-31 02.24 val. konstatuotas 1,65 promilių neblaivumas (b.l.17);

- L. O. BKP 140 str. tvarka 2013-08-31 02.10 val. buvo laikinai sulaikytas (b.l.26), iš sulaikymo paleistas 2013-08-31 19.12 val. (b.l.28);

- L. O. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b.l.29,30).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam vešiojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Tad atsakomybė už pasipriešinimą galima tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Teisėtumo principas reikalauja, kad minėtų asmenų veikla būtų grindžiama teise. Šie asmenys pagal jiems suteiktą kompetenciją turi atlikti teisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie teisės normų nėra leidžiami. Laikytis galiojančių įstatymų yra jų konstitucinė pareiga.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patrulis J. M., kurio atžvilgiu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, teisingai įvardintiasi kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantis pareigūnas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis L. O., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. rugpjūčio 31 d., 02.07 val. prie Sukilėlių pr. 88A namo, Kaune, ir siekdamas išvengti sulaikymo, pasipriešino Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patruliui J. M., panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. spyrė į koją, sukeldamas fizinį skausmą bei ranka sudavė į kairę ausį, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairės ausies kaušelyje.Taigi, kaltinamojo L. O. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl civilinio ieškinio

Bylos duomenys tvirtina, kad nukentėję J. M. reiškia 2000Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjęs civilinį ieškinį grindžia tuo, jog nusikaltimo metu patyrė fizinį skausmą, pats dirba policijos pareigūnu, todėl nuolat būna viešose vietose, kur mato daugybę žmonių, dėl ištinusios mėlynos ausies jautė nepatogumus, todėl patyrė fizinę ir moralinę žalą (b.l.11).

Nukentėjęs žalos nedetalizuoja, jis nenurodo, kokiais konkrečiais veiksmais ir kokioje sumoje paryrė neturtinės bei turtinės žalos, tik nurodo bendrą sumą 2000Lt. Pažymėtina, kad takoskyra tarp turtinės ir neturtinės žalos yra akivaizdi: turtinė žala yra materialinės sferos dalykų netektis, neturtinė žala yra fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliai. Į turtinės žalos sąvoką įeina :a) nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; b) materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjęs dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz.: jei dėl patirto sužalojimo asmuo prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo ir dėl to jam sumažėjo uždarbis); c) išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes( pvz.: gydymo išlaidos ir pan.).

Akivaizdu, kad nukentėjusysis J. M. yra policijos pareigūnas, kuris nusikalstamos veikos darymo metu atliko savo tarnybines pareigas ir kuriam jas vykdant yra keliami specialūs reikalavimai, kuriuos apsprendžia specialūs teisės aktai.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 str. 3 d. reglamentuoja, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vienų iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šio straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta kompensacija lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklėmis, patvirtintomis vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 (toliau – Taisyklės), Kauno apskrities VPK turėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas dėl nukentėjusiojo J. M. kaip pareigūno patirto sužalojimo tarnybos metu, siekiant nustatyti, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ir tik tuomet turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos pareigūnui mokėjimo ar nemokėjimo. Esant išmokėtai kompensacijai, Vidaus reikalų ministerija kaip statutinio pareigūno sveikatos draudėja, įgytų teisę regreso tvarka civilinio proceso keliu išsireikalauti išmokėtos kompensacijos dydį iš asmens, kaltu pripažinto dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Kauno apskrities VPK būtų atliktas minėto pobūdžio tarnybinis patikrinimas ar išmokėta kompensacija, taipogi nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl įvykio nukentėjęs J. M. būtų turėjęs nedarbingumo pažymėjimą, pirkęs vaistus, vykęs pas gydytoją ir tokiu būdu patyręs materialines išlaidas, susijusias su patirtu sužalojimu, dėl paminėtų aplinkybių, nesant įstatyminių pagrindų, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, ką teismas įvertina pinigais. Tačiau visais atvejais tokios žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik išsakytais subjektyviais motyvais. Todėl teismas, nustatydamas tokios žalos dalyką, turinį ir dydį turi vadovautis bendraisiais principais ir kriterijais, ir atsižvelgti į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį ir pobūdį, civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį bei kitas bylai ir neturtinės žalos turiniui bei dalykui reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, privalu atsižvelgti ir į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei principus.

Išnagrinėjus bylą teismas nustatė, kad nukentėjęs patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau pats į medikus dėl to nesikreipė ir teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo neigiamus išgyvenimus. Taigi, patirtas sužalojimas nukentėjusiajam nesutrukdė toliau vykdyti jo tarnybines pareigas. Byloje vertinant visas ištirtas ir nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes akivaizdu, kad L. O. pasipriešinimas jokių išskirtinai neigiamų padarinių (turint galvoje specialų pareigūnų fizinį ir psichologinį pasirengimą specifiniam darbui) nukentėjusiajam nesukėlė. Teismas sutinka, kad prieš pareigūną buvo padaryta nusikalstama veika, byloje jis pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau šiuo atveju tai nereiškia, jog visais atvejais jam kaip nukentėjusiajam turi būti atlyginta ir neturtinė žala. Byloje nenustatyta nei jokių ypatingų kaltininko veiksmų ir jais sukeltų itin neigiamų padarinių nukentėjusiajam, nei jokiais objektyviais duomenimis pagrįstų tariamai patirtos neturtinės žalos sąlygų. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis J. M. patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, kad sumažėjo galimybės jam atlikti savo pareigas, bendravimo galimybės. Įvykęs incidentas – normali profesinė pareigūno veiklos rizika, kuriai jis yra specialiai paruoštas. J. M. išsakyti neturtinės žalos požymiai keltų grėsmę jo profesinių pareigų tinkamam atlikimui, tačiau J. M. šiuo metu ir toliau vykdo savo profesines funkcijas bei, kaip jau buvo paminėta, dėl šio įvykio nebuvo paėmęs nedarbingumo pažymėjimo ar kreipęs į psichologą, taigi, realybėje jo asmeniškai nesureikšmino. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, J. M. pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl neturtinė žalos priteisimo taip pat yra atmestina.

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos priteisimo policijos pareigūnui Lietuvos Aukščiausiais teismas yra aiškiai pasisakęs 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2009. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Taigi nukentėjusiojo statusas nepriklauso nei nuo jo amžiaus, lyties, socialinės padėties, nei nuo profesijos ar užsiėmimo. Asmuo, kuris atlieka viešojo administravimo funkcijas, šiuo atveju – policijos pareigūnas, taip pat be jokių sąlygų pripažįstamas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Tiek tais atvejais, kai viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos, kai jo statusas nėra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, tiek tais atvejais, kai pareigūnas patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, kai jo statusas yra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, jis turi visas BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatytas nukentėjusiojo teises, taip pat BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatytą teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnį, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas.

Dėl bausmės

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas kaltinamojo L. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis teistas (b.l.33-36), administracine tvarka baustas (b.l.37-38). L. O. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas ( b.l.44), tačiau pagal 2013-09-10 specialisto išvadą Nr.(duomenys neskelbtini) jam atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b.l.50). Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre neužregistruotas ( b.l.42 ). L. O. darbo biržoje neregistruotas, oficialiai niekur nedirba, uždarbiauja iš padienių darbų, iš kurių ir pragyvena, nesimoko, nevedęs, išlaikytinių neturi, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, L. O. skirtina BK 286 str. sankcijoje numatyta bausmė - bauda, atitinkamai parenkant jos dydį. Kadangi L. O. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-08-31 iki 2013-08-31, tai šis laikas (viena para suėmimo) yra įskaitomas į bausmę, vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžių baudai (BK 65 str.). Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Turtui areštas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

L. O. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., ir paskirti jam bausmę – 8 MGL – 1040,-Lt (vienas tūkstantis keturiasdešimt litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-08-31 02.10 val. iki 2013-08-31 19.12.val. (viena para sulaikymo), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutine bausme laikyti 6 MGL – 780,-Lt (septyni šimtai aštuoniasdešimt litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) MGL, tai yra 520,-Lt (penkių šimtų dvidešimties litų), dydžio baudą.

Nukentėjusiojo J. M. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Įpareigoti L. O. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti L. O., kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.