- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2-2445/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- K. G., A. R., T. F., L. F.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2488-264/2011 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams K. G. , A. R. , T. F. , L. F. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų K. G. ir A. R. ieškovo naudai 106 736,70 Lt sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš Atsakovai T. F. ir L. F. ieškovo naudai 111 093,30 Lt sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš visų atsakovų solidariai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) solidariai atsakovams K. G. ir A. R. 106 736,70 Lt sumai bei solidariai Atsakovai T. F. ir L. F. 111 093,30 Lt sumai. Ieškinyje nurodyta, kad 2008 m. liepos 1 d. UAB „Klemiškės statyba“ ir Norvegijos bendrovė Baltic Trade Support AS (toliau – BTS AS) sudarė partnerystės sutartį Nr. BTS-1 pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti surenkant, įrengiant bei parduodant rąstinius namus Norvegijoje. 2009 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP-0901-1 UAB „Klemiškės statyba“ perleido ieškovui visas iš Partnerystės sutarties kylančias ar su ja susijusias teises. UAB „Klemiškės statyba“ kaštai medžiagoms ir rastinio namo surinkimui bei įrengimui pagal minėtą sutartį sudarė iš viso 348 353,11 Lt, būtent tokio dydžio UAB „Klemiškės statyba“ išlaidos Partnerystės sutarties vykdymui buvo pripažintos ir patvirtintos 2008 m. gruodžio 15 d. UAB „Klemiškės statyba“ ir BTS AS susirinkime. BTS AS ieškovui sumokėjo iš viso 144 695,45 Lt ir liko skolinga 203 657,66 Lt. 2010 m. rugpjūčio 18 d. BTS AS buvo išregistruota iš Norvegijos juridinių asmenų registro. Atsakovai T. F. ir L. F. , veikdami kaip BTS AS akcininkai, bei atsakovai K. G. ir A. R. , veikdami kaip BTS AS akcininkai ir likvidacinės komisijos nariai, be jokio teisinio pagrindo sau paskirstė nemokios BTS AS pinigines lėšas, vien formaliais pagrindais atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą BTS AS pagal Partnerystės sutartį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovams yra būtinas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, ieškovo reikalavimo suma atsakovams yra didelė, atsakovų finansinė padėtis nėra aiški, atsakovų veiksmai paskirstant likviduojamos BTS AS lėšas, gautas iš rastinio namo pardavimo bei vengimas tinkamai atsiskaityti su ieškovu leidžia abejoti atsakovų sąžiningumu bei tuo, jog atsakovai nemėgins nuslėpti ar perleisti savo turto, siekdami apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies, areštavo solidariai atsakovams A. R. ir K. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, 106 736,70 Lt sumai, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant 106 736,70 Lt sumos, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu bei disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro vieno minimalaus mėnesio atlyginimo sumą (MMA). Ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Atsakovai T. F. ir L. F. teismas netenkino.
Nurodė, kad rašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams K. G. ir A. R. tenkintinas, nes ieškiniu reiškiamas didelės sumos piniginis reikalavimas, atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl ieškovas turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovų turtą, kadangi nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, atsakovai turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytina ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonė - atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant ar nepakankant - piniginių lėšų areštas prašomai priteisti sumai, leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu (CPK 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), turto saugotojais paskiriant atsakovus ir uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti (CPK 145 str. 4 d.).
Taip pat nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. tarp Europos bendrijos ir Norvegijos karalystės pradėjo galioti 2007 m. spalio 30 d. Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Lugano konvencija). Atsižvelgdamas į šios konvencijos nuostatas bei į tai, kad nėra duomenų, jog Atsakovai T. F. ir L. F. turi turto Lietuvos Respublikoje, atsakovai yra Norvegijos piliečiai, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jų atžvilgiu yra apsunkintas, todėl ieškovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minėtiems atsakovams turėtų kreiptis į Norvegijos teismą, nors byla nagrinėjama Lietuvos teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. G. prašo šią teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
Nors, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra būtina teismui turėti jurisdikciją dėl ginčo esmės, tačiau tokiu atveju tesimas turi nustatyti arba tai, kad byla jau iškelta kompetentingame teisme, arba nustatyti terminą tokiai bylai iškelti. CPK 148 str. numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Šiuo atveju teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Todėl teismas, priimdamas laikinąsias pasaugos priemones, neturėdamas jurisdikcijos dėl ginčo esmės, ir nenustatytas termino tinkamai pareikšti ieškinį, pažeidė CPK 148 straipsnį ir priėmė neteisėtą nutartį. Ieškovas (kaip teisių perėmėjas) remiasi partnerystės 2008 m. liepos 1 d. sutartimi su Norvegijos bendrove Baltic Trade Support AB 11,1 punkto nuostatomis dėl ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose. Pažymėtina, kad atsakovai nėra šios sutarties šalys, todėl tik ginčai dėl pačios sutarties vykdymo galėtų būti sprendžiami Lietuvis Respublikos teismuose, kuriuose būtų atsakovas sutartį sudaręs asmuo - Norvegijos bendrovė Baltic Trade Support AB. Antra, pareikštas ieškininis reikalavimas nėra kilęs iš sutarties, o iš Norvegijos bendrovės Baltic Trade Support AB galimai ydingo likvidavimo proceso. Likvidavimo procedūroms ir likvidatoriaus sprendimų teisėtumo ginčo klausimų kėlimui negali būti taikoma įmonės atskiros sutarties nurodytas sutartinis teismingumas, nes šalių reikalavimas grindžiamas ne sutartimi, o specifiniais bendrovės valdymo organus ir bendrovės kreditorius siejančiais santykiais, kuriuos reguliuoja ne šalių sutartys, o įmonių veiklą reguliuojančios teisinės normos. Ginčui taikoma Lugano konvencijos nuostatos, kurio. Ieškovas, nors ir teisingai nurodo šios konvencijos taikytinumą, tačiau neteisingai parenka šios konvencijos taikytinas nuostatas. Šiuo atveju ginčui taikytinas Konvencijos 22 straipsnis nurodo, kad teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą (buveinę): teismo procesuose, kurių objektas yra įstatų galiojimas, bendrovių ar kitų juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijų negaliojimo, likvidavimo ar jų valdymo organų sprendimų galiojimas, konvencijos privalančios laikytis valstybės, kurioje yra minėtos bendrovės, juridinio asmens arba asociacijos buveinė, teismai. Minėtai buveinės vietai nustatyti teismas taiko savo tarptautinės privatinės teisės taisykles. Kadangi Baltic Trade Support AB buveinė yra Norvegija, tai tik Norvegijos teismuose gali būti keliami ir nagrinėjami įmonės likvidavimo procedūrų galimi pažeidimai ir likvidatorių sprendimų teisėtumas. Šios nuostatos sutinka ir su LR teise, kuri nustato, kad dėl nekilnojamojo daikto esantys ginčai nagrinėjami daikto buvimo vietos šalyje (CPK 31 str.), įvertinant, kad įmonė yra prilyginama nekilnojamajam daiktui (CK 1.110 str.). Todėl, vadovaujantis Lugano konvencijos 22 straipsniu, laikytina, kad Kauno apygardos teismas nėra kompetentingas spręsti Norvegijoje įregistruotos įmonės likvidavimo procedūrų ir sprendimų teisėtumą ir galimos žalos dėl tokių sprendimų pažeidimų įvertinimą ar atlyginimą ir iškelta byla turi būti nutraukta pagal CPK 293 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. P. prašo šį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, ar ieškinys pareikštas laikantis teismingumo taisyklių, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Todėl apelianto argumentai dėl teismingumo negali būti sprendžiami šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, turėtų būti vertinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas bei egzistavimas objektyvių prielaidų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Skundžiamoje nutartyje bylos teismingumo klausimo teismas nenagrinėjo, todėl tai nėra šios bylos apeliacijos dalykas (CPK 312 str., 320 str., 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančią teisės normą, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimas, o pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Būtinumas, užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo tikslo įgyvendinimą, nustatyti šių priemonių taikymo pagrindą bei vadovautis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais suponuoja teismui pareigą, sprendžiant dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir, ją pritaikydamas, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str., 145 str.). Teismas turėjo pagrindo teigti, kad yra grėsmė, jog, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti negalimas, nes pagal suformuotą teismų praktiką 106 736,70 Lt bet kuriam fiziniam asmeniui yra didelė suma, o apeliantas priešingai neįrodė.
Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, dėl ieškinio teismingumo iš esmės nepasisakoma. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl bylos teismingumo, todėl tai nėra šios apeliacijos dalykas (CPK 312 str., 320 str., 338 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas šioje byloje 2011 m. spalio 24 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą kaip neteismingą. Ši nutartis yra apskųsta atskirtuoju skundu. Taigi, ieškovo pareikšto ieškinio teismingumo klausimas bus nagrinėjamas kitoje apeliacijoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio pasikeitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui svarbioms aplinkybėms, atsakovui kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.