Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-12-13 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2022-08-03 surašė administracinio nusižengimo protokolą K. G. už tai, kad jis 2022-06-04, apie 13.00 val., adresu (duomenys nskelbtini) , einant I. L. link sankryžos su (duomenys nskelbtini) gatve, viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties (užkliuvo už šuns pavadėlio) žiauriai pasielgė su I. L. gyvūnu - miniatiūrinio dydžio Maltos bišonų veislės šunimi, taip pat K. G. tyčia pastūmė I. L. ir grasino jai suduoti rankos kumščiu, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 18 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022-08-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje K. G. nubaustas už ANK 346 straipsnio 18 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą galutine 950 Eur dydžio bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. apeliaciniame skunde išdėstė motyvus, kuriais ginčija apylinkės teismo nutartį. Nors apeliantas teigia, jog byloje nebuvo vertintas prie apeliacinio skundo pridėtas tarnybinis pranešimas, tačiau, kaip matyti, jį surašiusi Palangos miesto policijos komisariato tyrėja 2022-08-16 tyrimo medžiagoje M-1-01-45159-22 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame rėmėsi tarnybinio pranešimo duomenimis. 2022-08-16 nutarimo kopija bylos medžiagoje yra. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nenustatyta, todėl nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka vertintini byloje jau surinkti duomenys. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos duomenis, sprendžia, jog tenkinti K. G. prašymą dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, netikslinga.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas K. G. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo K. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį ir ANK 481 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog K. G. nubaustas nepagrįstai.

10. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, išnagrinėjęs K. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, atlikęs įrodymų tyrimą, nutartyje aptarė įrodymus, juos tarpusavyje sugretino, įvertino, išvadas išsamiai motyvavo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

13. Apeliaciniame skunde K. G. nurodo, kad nei protokole, nei nutarime nėra nuorodos į konkrečius įstatymus, pagrindžiančius blanketinę normą, nėra įvardyti konkretūs veiksmai, nurodomi tik formaliai blanketinę normą pakartojanti frazė „žiauriai pasielgė“, dėl protokolo trūkumų jis negalėjo pateikti raštiško paaiškinimo nutarimą priėmusiai institucijai, nes nesuprato nei kaltinimo esmės, nei konkrečių veiksmų, dėl kurių buvau kaltinamas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas atkreipė dėmesį į skundžiamo procesinio sprendimo trūkumą dėl nuorodos į konkrečią Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo normą nebuvimo bei vertino, kiek šis trūkumas galėjo sutrukdyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui žinoti, kuo yra kaltinamas ir gintis nuo kaltinimo. Šiuo atveju apylinkės teisme skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvavo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, naudojosi atstovo – advokato pagalba, atliktas įrodymų tyrimas, pats apeliantas davė teismui paaiškinimus, išnagrinėjus skundą buvo priimta išsamiai motyvuota nutartis, su kuria nesutikdamas K. G. padavė apeliacinį skundą. Skundžiamoje nutartyje teismas, įvertinęs K. G. pateiktus dokumentus, pasisakymus bei paaiškinimus teismo posėdyje sprendė, kad aptariamas nutarimo trūkumas šiuo atveju nėra toks esminis, jog būtų K. G. sukliudęs žinoti kaltinimo esmę ir nuo jo gintis. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties argumentais. Protokolą surašiusiai institucijai grąžinti bylą trūkumų ištaisymui, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

14. Žiauraus elgesio su gyvūnu ir jo kankinimo sąvoka apibrėžta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį įstatymą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, be kita ko, laikomi kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus (24 punktas). Taigi įstatyme numatytas veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Šioje byloje buvo vertinami labai konkretūs K. G. veiksmai (stiprus miniatiūrinio šuns trūktelėjimas už pavadžio, tokiu būdu išsviedžiant šunį į orą ir numetant ant šaligatvio), kurie policijos buvo įvertinti kaip žiaurus elgesys. Tokias pačias faktines aplinkybes vertino ir policija surašydama nutarimą. Apylinkės teismas nepildė administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, nenurodė naujų esminių administracinio nusižengimo sudėties požymių, nekeitė administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio. Teismas vertino, kad nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai apie K. G. veiksmus su šunimi yra logiški, nuoseklūs ir teisingi, todėl paliko galioti policijos nutarimą, kuriuo buvo konstatuota, kad K. G. padarė nusižengimą. Iš K. G. gynybinės pozicijos, skundų byloje matyti, jog kaltinimo esmę jis supranta, ginasi būtent nuo kaltinimo, pagal kurį patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo gynybiniai argumentai aiškūs, konkretūs, savo elgesio su nukentėjusiosios šunimi jis nelaiko neteisėtu. Todėl, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, K. G. apeliacinio skundo argumentai dėl protokolo ir nutarimo trūkumų (neva K. G. nesupranta kuo kaltinamas) vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

15. Apelianto argumentai apie tai, jog protokole ir nutarime neįvardyti konkretūs jo veiksmai atmestini kaip nepagrįsti. Nors atsakomybė pagal ANK pagal 346 straipsnį yra nustatyta už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų šios srities teisės aktų pažeidimus, tačiau draudimas žiauriai elgtis su gyvūnais keliant jiems žūties ar suluošinimo grėsmę yra įstatymų leidėjo uždraustas ir tiesiogiai ANK 346 straipsnio 18 dalimi, nustatant už tokį elgesį administracinę atsakomybę. Remiantis ANK 5 straipsnio l dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Policijos nutarimo formuluotė šiuo atveju iš esmės atitinka ANK 346 straipsnio 18 dalyje nurodyto nusižengimo požymius.

16. Apeliaciniame skunde dalis argumentų susiję su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, jog apylinkės teismas jam buvo šališkas, nes teisėja apie liudytojos pozicijos teisingumą sprendė iš to, jog buvo kviečiama policija, posėdyje teisėja pati atsakinėjo į klausimus apie šuns integruotą schemą, apeliantui nebuvo leista išdėstyti argumentų dėl klausimų liudytojai, be to, nebuvo galimybės pateikti raštišką baigiamąją kalbą priešingai nei nukentėjusiosios atstovui, protokole nurodytas tik trumpas įrašas apie apelianto nesutikimą su Institucijos sprendimu. Apygardos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs K. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, atlikęs įrodymų tyrimą, nutartyje įvertino įrodymus ir išvadas motyvavo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, savaime nereiškia teismo šališkumo. Šiuo atveju, kaip matyti iš nutarties, apelianto kaltė grindžiama ne tik nukentėjusiosios, liudytojos, paties K. G. parodymais, bet ir kita bylos medžiaga, įskaitant veterinarų laišką ir pažymą, taigi apylinkės teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, vadovavosi įrodymų visuma.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teisme apeliantas kėlė klausimą dėl pačios nukentėjusiosios I. L. pažeidimų, susijusių su šuns pažymėjimu mikroschema, tačiau teisėja pagrįstai nesiėmė aiškintis šių aplinkybių, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir nepaneigia apelianto veiksmų. Dėl argumentų apie raštišką baigiamosios kalbos pateikimą, tai iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas posėdyje baigiamųjų kalbų klausė po pertraukos, kuri proceso dalyviams buvo vienoda, o baigiamosios kalbos parengimas (užsirašyti ją ar ne) yra bylos dalyvių asmeninis apsisprendimas. Nenustatyta, jog apeliantas būtų prašęs skirti papildomo laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms. Aplinkybė, kad apylinkės teismo posėdžio informacinėje pažymoje nurodytas tik trumpas įrašas apie apelianto nesutikimą su Institucijos sprendimu, ANK nuostatoms neprieštarauja. ANK 633 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

18. Dalis apeliacinio skundo argumentų susiję su, apelianto nuomone, netinkamu jo veiksmų vertinimu. Jis neneigia, jog patraukė už I. L. šuns pavadėlio, tačiau tokie jo veiksmai buvo adekvatūs, siekiant išvengti kritimo, pati nukentėjusioji sukėlė pavojingą situaciją, nes iš toli matė, jog šuns pavadėlis užklius apeliantui, tačiau nieko nesiėmė, nesaugiai vedžiojo šunį. Apylinkės teismas tokius apelianto teiginius vertino kritiškai ir tai nutartyje argumentavo. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties argumentais. Nukentėjusioji ir liudytoja S. P. nuo pat įvykio pradžios savo parodymuose nuosekliai teigė, kad K. G. suėmė ranka už šuns pavadėlio ir staigiu stiprius judesiu trūktelėjo šunį, tokiu būdu nusviesdamas šunį į šoną, o kadangi šuo miniatiūrinis (Maltos bišonas), jis dėl tokių K. G. veiksmų buvo išsviestas į orą ir už kelių metrų trenkėsi ant šaligatvio. Nukentėjusioji ir liudytoja K. G. nepažinojo, jokių reikalų su juo anksčiau neturėjo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos turi kokį nors suinteresuotumą apkalbėti K. G.. Pats K. G. procese neneigė, kad buvo suėmęs už I. L. šuns pavadėlio, patraukė jį, šuo pats išsinėrė iš pavadėlio, taigi iš esmės dalį inkriminuotų veiksmų apeliantas pripažįsta, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad šunį už pavadžio patraukė, nes norėjo išvengt kritimo, jo veiksmai buvo adekvatūs. Apelianto teiginius, kad šuo nebuvo sužalotas, nepatyrė traumų paneigia ne tik nuoseklūs, nukentėjusiosios I. L., S. P. parodymai, tačiau ir veterinaro elektroninis laiškas, iš kurio matyti, jog šuo tą pačią dieną po įvykio buvo apžiūrėtas, pažymėta, kad šuns širdies darbas tachikardiškas, šuo vis dar pilnai neišėjęs iš šoko, girdimi karkalai plaučiuose, palpuojant krūtinės ląstą šuo jaučia skausmą, šuniui buvo panaudoti medikamentai. Apeliantas menkina šio elektroninio laiško įrodomąją vertę, nes esą nenurodyta diagnozė, siuntėja nurodyta pati I. L. , veterinaras byloje neapklaustas, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš pateikto elektroninio laiško matyti, jog I. L. savo atstovo kontoros elektroninio pašto adresu persiuntė laišką, gautą iš R. V. veterinarijos klinikos, abejoti jo tikrumu nėra objektyvaus pagrindo, kadangi jis kitiems bylos duomenims neprieštarauja ir juos atitinka. Tai, jog pats veterinaras nebuvo apklaustas teismo posėdyje, nepaneigia jo elektroninio laiško, kuriame aprašyta šuns būklė, įrodomosios reikšmės.

19. Apeliaciniame skunde K. G. bando kaltę dėl savo veiksmų suversti pačiai nukentėjusiajai, esą ji nesaugiai vedžiojo šunį, nesiėmė veiksmų, kad jis, K. G. neužkliūtų už pavadėlio, o jo veiksmai buvo kaip savigyna, siekiant išvengti kilusios grėsmės. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. I. L. procese neneigė, jog jos šuns pavadėlis užkliuvo už K. G., nurodė, jog bandė apibėgti K. G., kad išpainiotų pavadėlį, tačiau pajautė pavadėlio tempimą. Skundžiamoje nutartyje apelianto veiksmai pagrįstai nevertinti kaip savigyna, kadangi situacija nebuvo tokia pavojinga, šuo miniatiūrinis, prasilenkti buvo galima civilizuotai, stabtelėti, jog šuns šeimininkė gyvūną patrauktų. Pavadžio truktelėjimas tiek, jog gyvūnas buvo išsviestas ir nukrito ant šaligatvio, nagrinėjamu atveju nebuvo pateisinamas tariamu apeliantui kilusiu pavojumi ir pagrįstai įvertintas kaip žiaurus elgesys, neabejotinai mažos veislės šuniui sukėlęs skausmą bei traumos pavojų, dėl ko K. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

20. Apeliantas taip pat teigia, kad šuo nepatyrė traumos, įvykio vietoje necypė, pati nukentėjusioji policijai nurodė, jog šuo nesužalotas, liekamieji reiškiniai šuniui objektyviai nefiksuoti, neatlikti rekomenduoti tyrimai. Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog šuo nebuvo stipriai sužalotas nešalina apelianto atsakomybės ir nemenkina jo elgesio agresyvumo. Bylos duomenys leidžia spręsti, jog išorinių sužalojimų gyvūnas nepatyrė, todėl nukentėjusioji galėjo iškart neįvertinti šuns būklės. Tačiau veterinaras nurodė požymius (karkalai plaučiuose, tachikardija, skausminga krūtinės ląsta, šokas), kurie leidžia spręsti, kad prieš gyvūną buvo panaudota išorinė fizinė jėga. Klausimas dėl liekamųjų reiškinių buvimo ar nebuvimo nepaneigia K. G. veiksmų pavojingumo bei jų kvalifikavimo nagrinėjamoje situacijoje.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su K. G. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl I. L. pastūmimo viešoje vietoje ir grasinimo jai suduoti rankos kumščiu, teigiama, kad nukentėjusioji pati apeliantą užsipuolė, rėkė, todėl jis ją tik atstūmė ir ramiai nuėjo namo. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakomybę pagal šią normą užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, konfliktinė situacija tarp K. G. ir I. L. išsamiai aptarta, įvertinti kiekvieno iš dalyvių veiksmai ir motyvuotai nutarta, jog K. G. veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Apygardos teismas skundžiamos nutarties argumentams pritaria. Pats K. G. pripažįsta stūmęs nukentėjusiąją, tačiau tai esą padarė dėl to, jog ši priėjo per arti ir šaukė dėl numesto šuns. Nukentėjusioji pripažino, jog piktinosi dėl K. G. elgesio su gyvūnu, priėjo prie K. G., tačiau tai nereiškia, jog apelianto elgesys pastumiant nukentėjusiąją, pateisinamas. Aplinkybę apie grasinimą suduoti kumščiu, nukentėjusioji nuosekliai nurodė nuo proceso pradžios ir apylinkės teismas, įvertinęs įvykio eigą, bylos duomenų visuma, pagrįstai tikėjo nukentėjusiąja. Be to, K. G. agresyvūs veiksmai sukėlė sąmyšį, apie tai, kad aplinkui buvę žmonės sureagavo į situaciją, nurodė visi teisme apklausti asmenys (K. G. , I. L. , S. P.). Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, K. G. veiksmai prieš I. L. pagrįstai įvertinti kaip atitinkantys ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

22. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas laikėsi ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas apelianto skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad K. G. padarė jam inkriminuotus nusižengimus ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nors apeliantas užsimena, jog apylinkės teismo nutartyje atsakyta ne į visus jo iškeltus klausimus, tačiau, kaip pažymėta ir teismų praktikoje, nagrinėdami asmenų skundus teismai privalo atsakyti ne į visus, o į esminius skundų argumentus ir tai, apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje ir yra padaryta.

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios I. L. atstovas advokatas prašo priteisti 550 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šis prašymas netenkinamas. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi nukentėjusiajai yra priteista nemaža teisinės pagalbos išlaidų suma, be to, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nemaža finansinė sankcija. Procesas apeliacinės instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, tas patas atstovas atstovavo nukentėjusiąją viso proceso metu, todėl bylos aplinkybės jam buvo žinomos. Byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, nagrinėtas vienas įvykis, nebuvo sprendžiami sudėtingi kvalifikavimo ar teismų praktikos klausimai, todėl, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, apygardos teismo vertinimu papildomos teisinės pagalbos išlaidos nukentėjusiajai nebepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-12-13 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.