- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-519-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14226-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- UAB „Arijus“
- Ieškovas
- UAB „Miraklas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Arijus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Miraklas“ ieškinį atsakovei UAB „Arijus“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 26 241,28 Lt skolą, 524,82 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant, kitą atsakovei priklausantį turtą, neviršijant 26 766,10 Lt sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-12 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 26 766,10 Lt sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad atsakovė vengia įvykdyti prievolę, skolos suma pripažintina didele, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, kiti kreditiniai įsipareigojimai, jos pozicija, todėl padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovė, reikšdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nepateikė įrodymų, jog sprendimo neįvykdymo rizika egzistuoja. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų objektyviai spręsti, jog pareikšto reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Pirmosios instancijos teismas ginė ir vertino tik ieškovės interesus, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus bei kriterijus, pažeidė protingumo, sąžiningumo, teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus. Teismas neįvertino reikalavimo sumos dydžio bei atsakovės turtinės padėties. Teigia, kad jos finansinė padėtis yra gera, o ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo suma nėra atsakovei didelė, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Įrašas Turto areštų aktų registre gali padaryti neigiamą ir neatitaisomą poveikį įmonės reputacijai ir pelningumui. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės interesus, todėl turi būti panaikintos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį turtą, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba nebeįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog sprendimo neįvykdymo rizika egzistuoja, todėl neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kad atsakovė vengia įvykdyti prievolę, prašoma priteisti skolos suma didelė, o tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, nes tokių duomenų pateikimas ieškovei yra objektyviai ribotas, nėra pakankamas pagrindas atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pakanka įsitikinti tuo, kad būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, jame išdėstytus faktinius argumentus bei pateiktus įrodymus ir įsitikinęs, kad ieškovei palankus teismo sprendimas yra galimas, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovė, siekdama įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė ir jos turtinė padėtis yra gera, todėl nėra jokios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, pateikė 2013-11-27 įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, banko pažymą apie turimas įmonės pinigines lėšas 2013-12-12, duomenis apie įmonės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Iš įmonės pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad 2013-11-27 įmonė turėjo 27 169 153 Lt vertės turto, kurį sudarė 15 571 986 Lt ilgalaikis turtas ir 11 597 167 Lt vertės trumpalaikis turtas. Įmonės ilgalaikį turtą sudarė nematerialusis turtas 13 263 Lt vertės, materialusis turtas – pastatai ir statiniai, kurių vertė – 1 024 532 Lt, tačiau jie apsunkinti hipoteka, didžiausią įmonės balansinio ilgalaikio turto vertę sudarė 11 491 133 Lt vertės transporto priemonės, tačiau pažymėtina, kad šis turtas nėra lengvai realizuojamas, be to, transporto priemonės greitai dėvisi ir jų vertė gan greitai krenta. Nemažą įmonės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, kuris yra mažiausiai likvidus ir kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus. Nors apeliantė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra gera, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos bei įsipareigojimai sudarė 12 758 020 Lt, tarp jų didelės skolos tiekėjams – 8 847 263 Lt ir su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 946 516 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 8 588 652 Lt, iš jų 6 763 197 Lt lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai. Šie duomenys vertintini kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės, keliančios pagrįstą abejonę dėl apeliantės finansinės padėties. Nors atsakovė pateikė pažymą apie turimas pinigines lėšas banke, tačiau vėlavimas atsiskaityti su darbuotojais bei ženkliai dideli įmonės įsipareigojimai darbuotojams kelia abejonių dėl atsakovės geros finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus finansinius dokumentus, kurie atspindi įmonės finansinių įsipareigojimų ir turimo turto santykį, sprendžia, kad atsakovė nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju. Pažymėtina, kad jei atsakovės teiginiai apie jos gerą finansinę padėtį yra pagrįsti, atsakovė, siekdama panaikinti skundžiama nutartimi jai taikomas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo galimybę vadovaujantis CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalimis sumokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, tačiau minėtų veiksmų nesiėmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantė nepaneigė galimos sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones siekdamas, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neperžengdamas ieškovės pareikštų piniginių reikalavimų sumos ribų, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, pirma areštuodamas atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesant – pinigines lėšas, ir nesuvaržė apeliantės galimybės iš sąskaitoje esančių pinigų atsiskaityti su ieškove ir atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jos veiklai ar įmonės bei jos darbuotojų interesams. Be to, atsakovė savo teises ir teisėtus interesus gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pateikdama alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-12 nutartį palikti nepakeistą.