Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu prisipažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. 2024 m. žiemą (tikslios datos jis neprisimena) nakties metu (apie 3.00 val.) eidamas iš draugo į namus ir pamatęs atidarytus požeminio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vartus, jis užėjo į minėto garažo vidų, kur pamatė sandėliuką, kurio durys buvo atidarytos: sandėliuko durys buvo be spynos (jis mano, kad kažkas kitas prieš jį išlaužė sandėliuko duris, nes D. K. parodė, kad buvo pagrobtas didesnis kiekis alkoholio ir dviratis, o jis vienas tiek nebūtų galėjęs išnešti). Ketindamas kažką pavogti jis užėjo į minėtą sandėliuką, kuriame buvo sudėti instrumentai. Iš sandėliuko jis pagrobė visus kaltinime nurodytus daiktus, tačiau automobilio veidrodėlių jis neėmė – nuo automobilio nuėmęs veidrodėlius jis pamatė, kad šie yra kinų gamybos, ir šiuos įstatė atgal. Jam atėjus į sandėliuką automobilio veidrodėliai kabėjo ant laidų. Susidėjęs daiktus į krepšį jis iš sandėliuko išėjo. Visus pagrobtus daiktus jis pardavė Gariūnų turguje už 200 eurų, o šampaną išgėrė. Už gautus 200 eurų jis nusipirko alkoholinių gėrimų, kuriuos taip pat išgėrė. Jis nesutinka su kaltinime nurodyta pagrobtų daiktų verte – jis mano, kad įrankis „Makita“ 400 eurų nekainuoja, taip pat pažymi, kad pusė pagrobtų daiktų neveikė, vienas suktukas buvo suskilęs. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo neblaivus – jei jis būtų buvęs blaivus, jis nebūtų taip pasielgęs. Narkotikų jis nevartoja nuo arešto bausmės atlikimo. Priklausomybės narkotikams jis neturi. Šiuo metu jis nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nes neturi asmens dokumento. Jis gyvena su žmona, kuri dirba ir išlaiko jų šeimą, taip pat padeda ir mama. Įsidarbinti jis planuoja iš karto gavęs asmens dokumentą, tačiau darbo šiuo metu jis nėra susiradęs. Anksčiau asmens dokumento jis nepasidarė, nes neturėjo pinigų. Dėl savo veiksmų jis gailisi, nori dalimis atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

3. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad (tikslaus laiko jis neprisimena) nakties metu jam einant pro namą, esantį (duomenys neskelbtini), jam spontaniškai kilo mintis užeiti į šio namo požeminę aikštelę ir pasižiūrėti, ar bus atrakintas koks nors sandėliukas. Pro atidarytus požeminės aikštelės vartus įėjęs į požeminę aikštelę jis tikrino visus sandėliukus - vienas sandėliukas buvo atrakintas (ant sandėliuko durų nebuvo jokios spynos). Ką tiksliai jis paėmė, jis neprisimena, tačiau jis mano, kad jis ėmė viską, kas nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą, išskyrus automobilio veidrodėlius. Jis buvo priėjęs prie automobilio ir rankomis nuo veidrodėlių nuėmė stikliukus (jis neprisimena, ar abu, ar tik vienos pusės), kuriuos apžiūrėjęs įstatė atgal, kadangi stikliukai buvo kiniški. Pagrobęs daiktus jis išėjo, į kitus sandėliukus nėjo. Kitą dieną pagrobtus daiktus jis pardavė Gariūnų turgavietėje nepažįstamam žmogui, o už daiktus gautus 200 eurų išleido savo reikmėms. Jis nesutinka su pagrobtų daiktų verte, nes kai kurie daiktai buvo seni, neveikiantys (grandininis pjūklas neveikė (galbūt neveikė akumuliatorius), suktukas buvo susikilęs). Dėl savo veiksmų jis gailisi (bylos lapai 132-135, 147-149).

4. Teisiamojo posėdžio metu D. K. parodė, kad (tikslios datos jis neatsimena) iš jam priklausančio sandėliuko buvo pavogti daiktai ir apvogtas jam priklausantis automobilis. Prieš nagrinėjamą įvykį savo automobilį jis pastatė požeminėje stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie sandėliuko – tuo metu automobilio veidrodėlių stiklai nebuvo išimti. Jam įvažiuojant į požeminę stovėjimo aikštelę pastarosios vartai buvo sugadinti – vartus buvo galima pakelti ranka ir nuleisti, vartai neužsirakino (prieš tai vartus jis atidarydavo ir uždarydavo pultelio pagalba, vartai užsirakindavo). Sandėliuką jis visuomet užrakindavo ir nagrinėjamo įvykio metu sandėliukas buvo užrakintas, nes sandėliuke jis laiko įrankius. Ryte atėjęs prie sandėliuko jis pastebėjo, kad sandėliuko spyna išlaužta (nors vakare spyna nebuvo sugadinta), iš sandėliuko buvo pagrobti akumuliatoriniai įrankiai, alkoholiniai gėrimai. Pagrobtus įrankius jis įsigijo iš parduotuvės, tačiau pirkimo kvitų neišsaugojo. Pagrobti įrankiai buvo geros būklės, naudoti apie metus laiko asmeninėms reikmėms (grandinis pjūklas naudotas kelis kartus, diskinis pjūklas naudotas nedaug, suktukai naudoti daugiau laiko). Visų įrankių akumuliatoriai buvo nauji, tvarkingi, viskas veikė. Pagrobtų įrankių vertes jis žiūrėjo internetiniame parduotuvės, kurioje įsigijo įrankius, puslapyje kartu su tyrėju. Tą naktį ne jis vienas buvo apvogtas - buvo apvogti ir dar keli kaimynai: iš kito sandėliuko buvo pavogtas dviratis ir dar keli daiktai. Jis abejoja, kad vienas žmogus viską galėjo pavogti, nes iš jo sandėliuko taip pat pavogė nemažą kiekį alkoholio (200 eurų vertės šampano butelį ir kitą nebrangų alkoholį). Tą pačią naktį nuo jo automobilio buvo pavogti ir savaime užsitamsinantys veidrodėlių stiklai, kurie nebuvo kiniški. Po šio įvykio jis ieškojo veidrodžių stiklų, pastarieji buvo labai brangūs.

5. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jam priklauso automobilio stovėjimo vieta ir sandėliukas Nr. 5 požeminiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Sandėliuke jis laiko savo darbo įrankius bei kitus jam priklausančius daiktus. Paskutinį kartą sandėliuke jis lankėsi 2024 m. vasario 14 d., pastarąjį jis užrakino raktu, kurį turi tik jis vienas. 2024 m. vasario 20 d. apie 17.00 val. požeminiame garaže esančioje automobilio stovėjimo vietoje jis pastatė savo automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 21 d. apie 6.50 val. nuėjęs į požeminį garažą jis pastebėjo, kad nuo jo automobilio pavogti abiejų pusių elektra valdomi tamsinti automobilio veidrodėlių stikliukai, kurių vertė apie 700 eurų (vienas stikliukas buvo išimtas tvarkingai, o kitas buvo nukirptas). Jis taip pat pastebėjo, kad sugadinus spyną, kurios vertė apie 100 eurų, buvo įsibrauta į jam priklausantį rakinamą sandėliuką Nr. 5 ir iš pastarojo pagrobti šie daiktai: 400 eurų vertės akumuliatorinis šlifuoklis „Makita“, 200 eurų vertės diskinis pjūklas „Makita“, du bendros 300 eurų vertės suktukai (vieno suktuko vertė 150 eurų), apie 300 eurų vertės grandininis pjūklas „Makita“, apie 200 eurų vertės tiesinis pjūklas „Makita“, apie 100 eurų vertės alkoholinių gėrimų, apie 200 eurų vertės butelis šampano. Taip pat buvo sugadinti požeminio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vartai – pastaruosius buvo galima atrakinti rankomis. Iš kaimynų jis girdėjo, kad pastarųjų sandėliukas taip pat buvo apvogtas. Anksčiau tokių atvejų nebuvo. Požeminis garažas nėra saugomas ir stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Jo turtas yra draustas būsto draudimu. Padarytą turtinę žalą jis vertina 2 500 eurų (bylos lapai 44-47).

6. 2024 m. vasario 21 d. įvykio vietos – požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, kad pastarojoje stovi automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visos automobilio durys užrakintos, išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai atlenkti, abiejuose veidrodžiuose nėra veidrodinių stiklų: priekinių keleivio durų veidrodžio stiklas nuluptas, elektros laidai atjungti nuo jungčių; vairuotojo durų veidrodžio stiklas nuluptas, elektros laidai atidalinti. Ant vairuotojo durų veidrodžio korpuso paviršiaus iš priekinės dalies yra nuosluoksniniai medžiaginių pirštinių pėdsakų fragmentai. Nuo pirštinių pėdsakų fragmentų paimta nuoplova biologiniam tyrimui; sandėliuko Nr. 5 duryse yra įleidžiama spyna, kurios atrakto metalinė apdaila dalinai atlenkta, o spynos atraktas stovi pasisukęs (atraktas perlaužtas). Sandėliuko viduje iš kairės pusės prie sienos stovi metalinės lentynos, ant kurių sudėti įvairūs daiktai, įrankiai, dėžės su darbo įrankiais; daiktai ant lentynų išvartyti, dėžės ir dėžutės atidarytos (bylos lapai 24-37).

7. Specialistas, ištyręs tamponą su nuoplova, paimta 2024 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros metu nuo automobilio vairuotojo durų galinio vaizdo veidrodžio korpuso, rado vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų V. M. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-17 (bylos lapai 60-63, 71-74).

8. V. M. prisipažino patekęs į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o vėliau – ir į požeminės aikštelės sandėliuką, iš kurio pagrobęs akumuliatorinį šlifuoklį „Makita“, diskinį pjūklą „Makita“, du suktukus, grandininį pjūklą „Makita“, tiesinį pjūklą „Makita“, šampano butelį. V. M. nepripažįsta išlaužęs sandėliuko spyną, teigdamas, kad ši jau buvo išlaužta anksčiau, bei pagrobęs automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlių stiklus. Taip pat V. M. nesutinka su kaltinime nurodyta pagrobtų daiktų verte.

9. V. M. parodymus vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų kontekste teismas pažymi, kad D. K. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė prieš nagrinėjamą įvykį sandėliuką užrakinęs, spyna nebuvusi sugadinta, automobilio veidrodėlių stiklai nebuvę išimti. Pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus teismas neturi. Nors V. M. teigia, kad sandėliuko spyną galėjo išlaužti kažkas kitas, apsilankęs minėtame sandėliuke prieš jį, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kitų daiktų, be pagrobtųjų V. M., iš minėto sandėliuko nebuvo pagrobta, taigi V. M. versiją, kad kažkas kitas išlaužė sandėliuko spyną, tačiau iš sandėliuko nieko nepagrobė, teismas vertina kaip nelogišką. V. M. kitokiu būdu, nesugadinęs sandėliuko durų spynos, nebūtų patekęs į sandėliuką ir nebūtų pagrobęs minėtų daiktų.

10. Taip pat V. M. neprisipažįsta pagrobęs automobilio veidrodėlių stiklus, teigdamas, kad jis šiuos stiklus apžiūrėjęs įstatė atgal, tačiau teismas įvertina tai, kad iš karto po nagrinėjamo įvykio apžiūrėjus automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant pastarojo veidrodžio korpuso rasta V. M. biologinių pėdsakų, o kitų biologinių pėdsakų automobilio apžiūros metu nerasta, taigi V. M. versijos, neva šiuos stiklus galėjo pagrobti kitas – jau po jo apsilankymo minėtoje aikštelėje apsilankęs asmuo, vertina kaip nepatikimus, kurių nepagrindžia kiti baudžiamojo proceso metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys.

11. Nors V. M. nesutinka su pagrobtų daiktų verte, tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-242/2013 nurodė, jog nukentėjusysis neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų tikintis, kad jų ateityje prireiks teismui pateikti. Teismas neturi pagrindo abejoti D. K. nurodyta minėtų pagrobtų daiktų verte, ji yra adekvati.

12. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad baudžiamojo proceso metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodomąją reikšmę turinčių duomenų pakanka išvadai, jog laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 20 d. 17.00 val. iki 2024 m. vasario 21 d. 6.50 val., baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, V. M. atėjo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir sugadinęs spyną įsibrovė į D. K. priklausantį rakinamą požeminės aikštelės sandėliuką Nr. 5, iš kurio pagrobė 400 eurų vertės akumuliatorinį šlifuoklį „Makita“, 200 eurų vertės diskinį pjūklą „Makita“, du bendros 300 eurų vertės suktukus (vieno suktuko vertė 150 eurų), 300 eurų vertės grandininį pjūklą „Makita“, 200 eurų vertės tiesinį pjūklą „Makita“, 200 eurų vertės šampano butelį, po ko priėjęs prie D. K. priklausančio automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė 700 eurų vertės dešinės ir kairės pusės veidrodėlių tamsintus stikliukus, po ko iš įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

13. V. M. tyčia sugadinęs spyną įsibrovė į rakinamą sandėliuką ir pagrobė svetimą turtą, po ko priėjęs prie automobilio pagrobė dešinės ir kairės pusės veidrodėlių tamsintus stikliukus, taigi V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

14. Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

15. Spręsdamas dėl V. M. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. M. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. M. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (bylos lapai 86-100), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad V. M. yra recidyvistas, o tai yra V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. M. nedirba (bylos lapas 84), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių jis nemoka (bylos lapai 101-118), kas leidžia pagrįstai manyti, kad, V. M. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, V. M. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda V. M. neskirtina. V. M. teistas (bylos lapai 86-100), jam buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės, kurios V. M. teigiamos įtakos nepadarė – jis nusikalto vėl, taigi nėra pagrindo manyti, kad švelniausių rūšių bausmės teigiamai paveiks V. M. elgesį ir jis daugiau nenusikals. Teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. M. skiriant BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant artimą minimaliam – vienerius metus.

16. Teismas įvertina ir tai, kad V. M. nurodo nedirbantis dėl pateisinamos priežasties – asmens tapatybės dokumento neturėjimo, kurį gavęs žada tuoj pat įsidarbinti. Taip pat V. M. nurodo nevartojantis psichoaktyvių medžiagų, auginantis vaiką, taigi V. M. suteiktina galimybė savo veiksmais įrodyti savo ryžtą keisti savo elgesį ir V. M. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui – trejiems metams, paskiriant V. M. kelias tarpusavyje suderintas pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką V. M. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: uždraudžiant V. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. Procesinės prievartos priemonės

17. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos lapai 150-153), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

18. Lyginamasis pavyzdys yra menkavertis daiktas, kuris negali būti sunaudotas, taigi minėtas daiktas, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (bylos lapas 75), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. M. (V. M.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, uždraudžiant V. M. (V. M.) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant V. M. (V. M.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. M. (V. M.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Lyginamąjį pavyzdį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.