Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-220-1058/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-25
Bylos Nr.
1S-220-1058/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
D. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-220-1058/2022
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas D. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 58-132 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. M.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu D. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu D. M. paskirtos bausmės pridėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis (4 mėnesiai) ir D. M. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. spalio 1 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. liepos 30 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės – 2021 m. rugsėjo 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 13 d. – 1 metai 2 mėnesiai ir 17 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 58-132 nutarė netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo kriminaliniame elgesyje dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kurias sieja bendra motyvacija – turto įgijimas neteisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis savanoriškai nedengia neapmokėtų baudų bei civilinių ieškinių, o kriminogeniniai poreikiai, susiję su lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis, dar nėra koreguojami tikslinių resocializacijos priemonių pagalba.

4. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, D. M. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. birželio 22 d. nutartimi skundą atmetė bei paliko galioti Komisijos nutarimą. Nurodė, kad D. M. neatitinka formalių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų, jis priklauso aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai bei nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažinant. Teismas teigiamai įvertino T. M. pastangas vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dabinę veiklą ir pateiktus duomenis apie galimybę įsidarbinti išėjus iš įkalinimo įstaigos, socialinius ryšius su tėvais, tačiau tuo pačiu atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo nei baustas, nei skatintas, anksčiau teistas 6 kartus, sunkų nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, būdamas laisvėje dirbo nelegaliai, o nedarbo laikotarpiu pajamų gaudavo nusikalstamu būdu, įvertino socialinio tyrimo išvadoje nustatytus duomenis, kad D. M. būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviniu elgesiu, būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, stokoja įžvalgų, kad galėtų jam padėti formuoti socialiai atsakingo, brandaus žmogaus įgūdžius, keisti vertybių spektrą. Įvertinęs nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, teismas sprendė, kad jų nepakanka išvadai, jog D. M. neabejotinai laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau galės taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

II. Skundo prašymai ir argumentai

5. Skunde nuteistasis D. M. prašo tenkinti jo skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui bei panaikinti Komisijos 2022 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 58-132. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepilnai įvertino skunde nurodytas jo pastangas pasikeisti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.

7. Teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad Komisija 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 58-132 pagrįstai bei teisėtai atsisakė D. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir D. M. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisingą sprendimą atmesti nuteistojo skundą.

8. Atmestinas, kaip visiškai deklaratyvus apeliacini skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino D. M. skunde apylinkės teismui nurodytų motyvų bei dedamų pastangų pasikeisti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartyje nuosekliai ir išsamiai išanalizavo nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą bei motyvuotai aptarė teismo sprendimą nulėmusias priežastis bei aplinkybes. Vien tai, kad buvo priimtas priešingas nuteistojo lūkesčiams sprendimas, nereiškia, kad priimta nutartis yra neteisinga, nepagrįsta arba prieštaraujanti įstatyminiam reglamentavimui. Kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą, remiasi konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių visuma.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (tai atitinka šios bylos aplinkybes), taip pat kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius), gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nežiūrint į tai, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

10. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. M. Komisijai pristatomas antrą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 15 m. amžiaus, anksčiau teistas 5 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikalstamam elgesiui būdingas finansinių nusikaltimų, siekiant finansinių tikslų modelis, keturias ankstesnes nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrai su kitais asmenimis, būdingas įsibrovimo elementas, paskutinį nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos keturiems mėnesiams nuo nuosprendžio priėmimo. Aptartos aplinkybės neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą ir nors jos jau buvo įvertintos skiriant bausmę bei sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau leidžia įvertinti D. M. asmenybę (linkęs pažeisti jam priskirtus įpareigojimus) bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. D. M. socialinio tyrimo metu paaiškino, kad jo nusikalstamumą lėmė impulsyvumas, neigiama draugų įtaka, todėl ateityje sieks atsiriboti nuo tokių asmenų. Kita vertus, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad D. M. būdingas žemas savęs vertinimas, polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai, orientacija į asocialaus elgesio ir vertybių aspektus gali apsunkinti nuteistojo galimybes kurti objektyvų savi-vaizdį bei siekti asmeninių pokyčių. Nuteistasis stokoja psichosocialinės brandos, išlieka nepakankama problemų įžvalga, savo ankstesnio patyrimo bei elgesio pasekmių kritiškai nevertina, iki šiol būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, problemų atpažinimo ir jų sprendimo sunkumai, negeba įvardinti būtinų savo asmenybės pokyčių. Visa tai kelia pagrįstų abejonių, jog paleistas lygtinai nuteistasis sugebės atsispirti neigiamai kitų asmenų įtakai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Socialinio tyrimo išvadoje D. M. atveju yra nustatyti penki apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie būdingi didžiajai daliai nuteistųjų (past. – gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo po lygtinio paleidimo patvirtinimas, deklaruojamos teigiamos nuostatos oficialaus darbo ateityje atžvilgiu, pastangos spręsti su narkotinių medžiagų vartojimu susijusias problemas bei glaudaus ryšio su artimaisiais palaikymas), tačiau jie neatsveria keturių statinių ir net devynių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Pažymėtina, kad nuteistojo D. M. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su darbinės patirties stygiumi ir finansinio stabilumo trūkumu, nuolatine veikla, skatinančia nusikalstamumą, narkotinių medžiagų vartojimo ir jų platinimo ryšiu, savęs vertinimo ypatumu, impulsyvumu, problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo ribotumu. Aptariami dinaminiai veiksniai nuteistojo pastangomis gali būti pakeisti ir D. M. deda tam tikras pastangas keistis teigiama linkme (nuo 2021 m. liepos 14 d. atskirais laikotarpiais dirbo pataisos įstaigoje; dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; 2021 m. rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais atliko gerbūvio darbus; dalyvavo įžanginėje grupėje tikslu sustiprinti motyvaciją keistis, dalyvavo elgesio pataisos programose, įžanginėje grupėje tikslu sustiprinti motyvaciją keistis, kalbėta apie narkotikų ir alkoholio vartojimo pasekmes ir iš to kylančias problemas, supranta ir pripažįsta šių medžiagų vartojimo žalą), tačiau jo pastangos nėra tokio lygio, kad nekiltų abejonių dėl asmens ryžto būnant laisvėje laikytis įstatymo nuostatų ir daugiau nebenusikalsti.

13. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog šiuo metu nepakanka įrodymų tvirtinti, kad nuteistojo motyvacija, siekiant spręsti su narkotinių medžiagų vartojimu susijusias problemas, yra stabili bei išlaikoma, kadangi paskutinis nuteistojo apsilankymas NA grupės susitrinkime fiksuotas daugiau nei prieš pusę metų – 2021 m. gruodžio 20 d. Nors nuteistasis skunde pirmosios instancijos teismui teigė, jog šie duomenys neteisingi, tačiau tuo pačiu nenurodė, kuomet paskutinį kartą lankėsi NA grupės susirinkime, jokių D. M. teigiamą aplinkybę patvirtinančių duomenų jo asmens byloje taip pat nėra. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog praeityje nuteistasis atskirais laikotarpiais dirbo, tačiau 2021 m. rugsėjo 27 d. iš pareigų buvo atleistas ir socialinio tyrimo išvados teikimo metu (2022 m. gegužės 3 d.) vis dar nedirbo. Nors deklaratyviai ir žadėjo, tačiau nežiūrint į tam tikrą laikotarpį gautas pajamas, savanoriškai (be priverstinio vykdymo) neapmokėtų baudų ir priteistų civilinių ieškinių nedengė. Tai patvirtina abejingą nuteistojo požiūrį į jo neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius bei gali sudaryti realias sąlygas pastarajam pakartotinai nusikalsti esant laisvėje.

14. Taigi nuteistasis, net ir žinodamas, kad gali sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką bei sukeltus padarinius, visų nuo jo priklausančių priemonių nesiima ir deda nepakankamai pastangų padaryti akivaizdžią pažangą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada jog nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų - padaryti akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra teisinga ir pagrįsta.

15. Šiame kontekste itin aktualu ir tai, kad nuteistojo D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vadovaujantis „OASys“ metodika, vis dar yra aukšta ir išliko nepakitusi nuo 2021 m. lapkričio 10 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Tai patvirtina išvadą, jog aukščiau aptartos nuteistojo dedamos pastangos keistis yra nepakankamos arba formalios. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka aukšta, todėl jis neatitinka ir antrosios alternatyvios BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos lygtinio paleidimo taikymo sąlygos.

16. Tinkamas nuteistojo elgesys, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju nėra niekuo išskirtinės aplinkybės, visų prieš tai aptartų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Atitinkamai šios aplinkybės taip pat negali būti laikomos išskirtinėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. M. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Giedrė Telksnienė