Kauno apylinkės teismo nuosprendis

J. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, kaltinamojo tvirtinimu – registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui – sugyventinei), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-13 apie 14.00 val., J. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuomojamame name – (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu tris kartus sudavė savo sugyventinei, tai yra šeimos narei – J. B. į veidą, bei tris kartus kumščiu sudavė jai į dešinį šoną, tuo šiais smurtiniais veiksmais dėl poodinių kraujosruvų dešinės akie vokuose ir paakyje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. B. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs. Patvirtino, jog sugyventinei, su kuria kartu gyvena apie 13 metų, J. B. kumščiu galėjo tris kartus suduoti į veidą, bei tris kartus suduoti į dešinį šoną. Visko tiksliai neprisimena, nes buvo neblaivus, bet prisimena, kad sugyventinę mušė, jai turėjo skaudėti. Taip pasielgė pirmą kartą. Atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Gailisi. Pažada, kad taip daugiau nebepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis jau apie 15 metų. Patvirtino, jog aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus sugyventinis kumščiu sudavė jai tris kartus į veidą ir tris kartus į dešinį šoną. Taip pasielgė pirmą kartą (b. l. 20-21).

Asmens apžiūros metu ant nukentėjusiosios kūno užfiksuota: kraujosruva prie dešinio antakio (b. l. 14-16).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2603/15(02) nurodyta, jog apžiūros metu pas nukentėjusiąją rasta: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 25).

Liudytojai K. B. ir D. B. – policijos pareigūnai patvirtino, jog pagal budėtojo nurodymą nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis J. B.. Ant nukentėjusiosios veido matėsi kraujosruva. Į policiją vežamas J. B. neneigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją (b. l. 33-34, 37-38).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas (b. l. 39). Nukentėjusiajai buvo nustatytas 3,12 promilių neblaivumas (b. l. 17).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2015-09-13 apie 14.00 val., J. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuomojamame name – (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu tris kartus sudavė savo sugyventinei, tai yra šeimos narei – J. B. į veidą, bei tris kartus kumščiu sudavė jai į dešinį šoną, tuo šiais smurtiniais veiksmais dėl poodinių kraujosruvų dešinės akie vokuose ir paakyje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena virš 13 metų, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia sudavė savo sugyventinei į veidą, šoną ir savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios J. B. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ištirti įrodymai: liudytojų parodymai, nukentėjusiosios asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl J. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė tos dienos aplinkybes. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Dėl prašymo kaltinamajam taikyti BK 38 str. Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismui nurodė, jog prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti, pateikė rašytinį prašymą (b. l. 87). Prokuroras prašymui neprieštaravo.

Teismo pozicija. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, į kaltininko asmenybę – neteistas, nebaustas, pasižada daugiau nenusikalsti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį, teismas mano, kad kaltinamajam šį kartą dar nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonių.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-09-13 iki 2015-09-15 (b. l. 42, 61). 2015-09-15 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-64). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidos. Kaltinamajam atsisakius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirto gynėjo (BPK 52 str.), antrinės teisinės pagalbos išlaidos (23,16 Eur) valstybei (2015-09-23 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3601), iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, J. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir baudžiamąją bylą J. B. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų (23,16 Eur) valstybei (2015-09-23 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3601), iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.