Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-22 · Byla Nr. N-62-2024-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-22
Bylos Nr.
N-62-2024-07
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Administracinė byla Nr. N 9 – 2024/2007Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. kovo 27 d. nutarimu J. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 125 litų bauda, nes jis 1007 m. kovo 7 d. apie 9 val. 15 min. Vilniuje, Radvilų gatvėje, vairuotą automobilį paliko stovėti kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama" galiojimo zonoje ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 52 punkto reikalavimus.

II.

J. S. kaip pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti policijos nutarimą ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad administracinė byla išnagrinėtajam nedalyvaujant, todėl nagrinėjant bylą buvo pažeista teisė duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus. Teigia, jog neatskleista bylos esmė. Mano, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos administracinis teismas nutartimi skundo netenkino. Konstatuota, kad ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė inter alia už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Kelių eismo taisyklių 52 punkte, kurį kaltinamas pažeidęs J. S. , nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai aptarti šių taisyklių l priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyse galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. J. S. neigia kaltę dėl inkriminuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, fotonuotraukomis, iš dalies - administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens paaiškinimais.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūno Igno Zarembos tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad šių metų kovo 7 d. apie 9 val. 15 min. Vilniuje, Radvilų gatvėje, ties pastatu Nr. 4, buvo užblokuotas „Toyota Previa". Automobilis buvo paliktas stovėti kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama" galiojimo zonoje. Nei automobilio vairuotojo, nei keleivių automobilio viduje, nei priėjusių nebuvo. Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, jog automobilio vairuotojui, kuris prie automobilio priėjo apie 11 val. 10 min., buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko. Teismui nėra teisinio pagrindo abejoti pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, nes pareigūnas vykdė savo tarnybines pareigas, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens asmeniškai nepažįsta. Be to, aplinkybę, jog vairuotojas prie automobilio priėjo nurodytu metu, patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktos fotonuotraukos, darytos 2007 m. kovo 7 d., 11 val. 31 min. ir 11 val. 33min. Pažymėtina, kad kelio ženklas Kr. 333 „Stovėti draudžiama" galioja visoms transporto priemonėms, išskyrus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis" pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Taip pat pažymėtina, kad J. S. , teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių 52 punktą.

Teismas pripažįsta nepagrįstais teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. D. parodymus, nes šis liudytojas ir administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo yra asmeniškai pažįstami, todėl liudytojas gali būti suinteresuotos palankių J. S. parodymų davimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo skundžiamo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus nutarimo neteisėtumą grindžia procesinių teisių pažeidimu. ATPK 272 straipsnio l dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę inter alia susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas įteiktas pasirašytinai. Šiame procesiniame dokumente nurodyta, jog bylos nagrinėjimo data - 2007 m. kovo 27 d. 15 val., Klaipėdoje, Šermukšnių g. 10, 211 kabinete. Įrodymų apie tai, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė ir teismas tokių nenustatė. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta J. S. nedalyvaujant. Tačiau, J. S. dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime teisme ir turėjo galimybę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, reikšti prašymus, užduoti klausimus, todėl visomis procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis ATPK 272 straipsnyje, turėjo galimybę tinkamai pasinaudoti ir jomis naudojosi. Taigi, J. S. teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, nepažeistos. Todėl bylos išnagrinėjimas institucijoje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nelaikytinas esminiu procesinių teisių pažeidimu.

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo įrodymui, todėl nutarimas pagrįstas.

Duomenimis apie kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatyta, kad 2006 m. spalio 19 d. nutarimu J. S. pagal ATPK 131 straipsnio l dalį paskirta 40 litų bauda; 2006 m. rugsėjo 26 d. pagal ATPK 124 ³ straipsnio 2 dalį jam paskirta 100 litų bauda. Šios nuobaudos yra galiojančios ir nutarimo priėmimo metu jos turėjo būti inkriminuojamos kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tačiau teismas, laikydamasis non reformatio in peius (negalėjimo sunkinti padėties) principo, neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties, nes iš esmės administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui būtų taikomos administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikytos, jei pats asmuo nebūtų padavęs skundo.

Nagrinėjant administracinę bylą laikytasi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos reikalavimų.

III.

J. S. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Su apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinkama, manoma, kad teismas buvo šališkas, netinkamai tyrė įvykio aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas.

l. Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) XVIII skirsnio normų nustatyta tvarka. Teismas turėjo vadovautis ABTĮ 124 straipsnio nuostata ir išnagrinėjęs skundą priimti sprendimą. Teismas priėmė nutartį, kas prieštarauja numatytai įstatyminiai tvarkai. Tokiu būdu pažeidžiamos jo teisės ir į tinkamą apeliacinį procesą.

2. Byloje nėra duomenų kokia institucija užblokavo automobilį. Vietoje pareigūnas informavo liudininko A. D. akivaizdoje, kad ne jis užblokavo automobilį, o atvyko į vietą pagal jo telefoninį pranešimą. Teismo konstatacija nutartyje, kad automobilis buvo paliktas stovėti kelio ženklo Nr. 333 "Stovėti draudžiama" galiojimo zonoje neatitinka tikrovės. Jis buvo priverstas palikti automobilį, nes šis buvo užblokuotas nežinomų asmenų, kai 3 - 4 minučių laikotarpyje lydėjo ligonę senutę į gydymo įstaigą, kurios stovėjimo aikštelėje buvo laikinai sustojęs. Aiškintis situacijos neturėjau laiko, nes greitai turėjo dalyvauti teismo posėdyje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Automobilio stovėjimas buvo priverstinis ir nepriklausantis nuo jo valios. Ženklas leidžia jo paskirties zonoje trumpam sustoti.

3. Teismo motyvas dėl liudytojo A. D. parodymų nepripažinimo atmestinas. Liudytojas A. D. prisiekė teismo posėdyje. Jo parodymai buvo ir teisingi, ir logiški, atitinkantys bylos aplinkybes. Vien tai, kad yra pažįstamas su liudytoju, teismui negali būti priežastimi nevertinti jo parodymų.

4. Bylos aplinkybėse buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Teismas ignoravo visus jo prašymus ir tokiomis aplinkybėmis užkirto kelią ištirti tikrąsias bylos aplinkybes. Teismas neleido pasisakyti teismo ginčuose, neleido pateikti nušalinimo, paaiškėjus, kad gintis teisme neturi jokių galimybių. Pažeista jo teisė į gynybą ir nešališką teismą. Teismas akivaizdžiai pažeidė jo teises į veiksmingą gynybos priemonę, pasinaudoti teise teikti įrodymus, pasisakyti teismo ginčuose, teismas netinkamai sprendė skundą. Teismo priimta nutartis neteisėta ir naikintina.

Atsiliepimas

Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus atsiliepime į J. S. apeliacinį skundą manoma, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota asmens konstitucinė teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Ši teisė teisinėje valstybėje laikytina viena iš esminių ir fundamentalių, tad jos užtikrinimas yra viena iš tinkamo teisminio bylos nagrinėjimo proceso garantijų. Šios teisės užtikrinimas tuo pačiu apima ir pareigą bylos nagrinėjimo metu pašalinti visas prielaidas, galinčias sukelti abejones dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.

Kaip vienas iš minėtos teisės į nešališką teismą užtikrinimo administracinių teisės pažeidimų bylų procese pagrindų yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje reglamentuota proceso šalies teisė pareikšti nušalinimą. Byloje esantis teismo posėdžio protokolas (b. l. 30-32) patvirtina, kad J. S. teisė pareikšti nušalinimą buvo išaiškinta ir jis šia teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepasinaudojo. Tačiau iš minėto protokolo taip pat matyti, kad teisminių ginčų metu jis buvo pareiškęs teismui prašymą paskelbti posėdyje pertrauką, kad jis galėtų pareikšti bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimą, nes jam kilo abejonės dėl jos nešališkumo. Galimybė pareikšti nušalinimą šioje teisminio nagrinėjimo stadijoje yra numatyta ABTĮ 47 straipsnio 6 dalyje. J. S. siekė realizuoti įstatyme jam garantuotą teisę pareikšti nušalinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nereagavo į jo pareikštą prašymą, jo nei nagrinėjo, nei vertino, nei priėmė kokį nors procesinį sprendimą jo atžvilgiu. Tuo pačiu nebuvo pašalintos visos prielaidos, galinčios sukelti abejones dėl teisėjo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje J. S. teisė į nešališką teismą buvo pažeista, o esant šiam esminiam proceso teisės normų pažeidimui pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta.

Esant konstatuotam tokio pobūdžio procesiniam pažeidimui apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina kitų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, susijusių su naikinamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės18 d. nutartį panaikinti ir J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius