Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-26 · Civilinė byla Nr. 2A-673-264/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-26
Bylos Nr.
2A-673-264/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Raimondas Buzelis
Ieškovas
V. S., A. R. P., O. K.
Atsakovas
D. S.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-673-264/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja O.Valentukevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorija 29.4 ; 121.15; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovėms V. S., A. R. P., atsakovei D. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S., O. K., A. R. P. ieškinį atsakovei D. S., tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai patikslintu ieškiniu (b. l. 114-115) prašė įkeldinti ieškovus V. S., O. K. ir A. R. P. į gyvenamąsias patalpas - butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovę D. S. ( buvusi D. M.) netrukdyti ieškovams patekti į ginčo patalpas bet kuriuo paros metu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad atsakovė yra jų sesers dukra. Ieškovams, kaip ir atsakovei, nuosavybės teise priklauso po 3/16 dalis buto bei 1/4 dalis buto - T. P. (kuri yra mirusi ir jos turto dalį paveldi valstybė). Paveldėjimo būdu gautą turtą visi ieškovai įregistravo VĮ Registrų centre, tačiau į gyvenamąsias patalpas negali patekti, nes ten apsigyvenusi atsakovė jų į butą neįsileidžia ir taip pažeidžia jų, kaip savininkų teises.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino visiškai; nusprendė įkeldinti ieškovus V. S., O. K., A. R. P. į gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovę D. S. netrukdyti ieškovams V. S., O. K., A. R. P. patekti į gyvenamąsias patalpas - butą esantį (duomenys neskelbtini), bet kuriuo paros metu; priteisė ieškovams iš atsakovės 125,00 Lt žyminio mokesčio ir 1000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų, bei valstybei 43,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad visuma ištirtų aplinkybių rodo, kad ieškovai ir atsakovė yra bendraturčiai gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Jiems kiekvienam priklauso po 3/16 dalis šių patalpų, tačiau faktiškai butu naudojasi viena atsakovė su šeima, o ieškovai patekti į butą ir juo naudotis negali dėl to, kad tai padaryti trukdo atsakovė. Kad atsakovė trukdo patekti ieškovams į jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, įrodo tai, kad atsakovė į šias patalpas neįsileido antstolio (b.l. 63), kuris ketino jai įteikti teismo procesinius dokumentus. Taip pat dar 2008-03-28 ieškovė V. S. prašyme „Panemunės butų ūkiui“ nurodė, kad ji negali patekti į butą o šiomis gyvenamosiomis patalpomis naudojasi atsakovė (b.l. 66). Už tai, kad atsakovė į butą neįleido ieškovės V. S. ji administracinės komisijos 2008-09-30 nutarimu buvo įspėta (b.l. 58-59). Šio nutarimo atsakovė neapskundė, jis yra įsiteisėjęs. Kadangi ieškovai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negali naudotis ir disponuoti jiems priklausančiomis turto dalimis bute, jie teismo sprendimu įkeldintini į šias patalpas, įpareigojant atsakovę netrukdyti ieškovams šiomis patalpomis pastoviai naudotis.

Šalies argumentai

Atsakovė D. S. apeliaciniu skundu (b. l. 155-157) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai patekti į butą ir juo naudotis negali dėl to, kad tai padaryti trukdo atsakovė. Ieškovas O. K. pripažino, kad niekuomet jokių ketinimų ar pretenzijų naudotis ginčo butu nereiškė, į butą patekti neketino ir nebandė, gyvena Latvijoje, tikslų gyventi Lietuvoje neturi, atsakovė jo nėra mačiusi, t. y. jo teisės pažeidimo nebuvo. Ieškovė V. S. turi galimybę laisvai, be apribojimų patekti į ginčo butą, juo naudotis, nes ji turi raktus nuo ginčo buto, perduotus atsakovės dar 2008-09-02 (b.l. 136-137) t.y. gerokai anksčiau, nei pakeistas ieškinys buvo pateiktas teismui. Kad raktai yra ieškovei perduoti, patvirtino ir pati ieškovė V. S. 2008-09-30 administracinėje komisijoje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. AD-225, bei teismo posėdžio metu (b.l. 146.). Jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė V. S. turėdama buto raktą bandytų įgyvendinti savininko teises ir patekti į butą, juo naudotis, nėra. Ieškovė A. P. pripažino, kad niekuomet jokių ketinimų ar pretenzijų naudotis ginčo butu niekuomet nereiškė, bute gyventi neketina, į butą patekti nebandė (b.l. 146). Taigi, tarp ieškovės A.R. P. ir atsakovės net nebuvo iškilęs ginčas dėl A.R. P., kaip bendrasavininkės teisių įgyvendinimo, tame tarpe ir dėl naudojimosi butu, patekimo į butą. Be to, ieškovai pažeisdami savininko pareigą rūpintis savo turtu, jį išlaikyti, jokių mokesčių nemoka, turto neišlaiko, kiekvienas jų yra skolingas už šildymą po 900 Lt.

Teismas nepagrįstai ypatingą reikšmę skyrė rašytiniam įrodymui - antstolio pranešimui, kad atsakovė neįsileidžia antstolio į patalpas, tariamai įrodančiu, kad atsakovė neįleidžia į ginčo butą ir ieškovų. Šis įrodymas jokiu būdu neįrodo ieškovų, kaip savininkų teisių pažeidimo ar apribojimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų neįsileidusi į butą ieškovų, o įsileisti ar ne antstolį priklauso nuo atsakovės valios ir antstolio elgesio. 2007-12-13 ieškovės V. S. rašytas įspėjimas išsikelti iš buto kaip savavališkai užėmus butą, taip pat negali būti vertinamas kaip ieškovų teisių pažeidimas, nes įspėjimą rašė tik V. S., o ne visi ieškovai. Šis raštas vertintinas tik kaip procesinė priemonė ieškovės V. S. tariamai pažeistoms teisėms ginti, kurio turinys prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurias apeliantė paneigė įrodymais ir motyvais 2008-12-09 atsiliepime į ieškinį. Atsakovė byloje pripažino ir patvirtino, kad buto savininkai yra ji, ieškovai ir mirusioji T. P..

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 164-165) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, jog jokiomis pakankamomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo įrodyta ieškovų, kaip savininkų, teisių pažeidimo, kad atsakovė trukdo ieškovams naudotis ginčo patalpomis ir dėl to tai būtų pagrindas tokį pažeidimą ginti teismine tvarka. Šios sąlygos pažeidimas akivaizdžiai įrodytas byloje esančia ne tik rašytine medžiaga, bet ir pačių ieškovų paaiškinimais, t.y. iš 2008-08-30 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-225 matyti, kad atsakovei buvo skirtas įspėjimas už tai, kad atsakovė neleidžia V. S. naudotis jai priklausančia buto dalimi, esančia (duomenys neskelbtini). Iš 2009-10-22 antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoros rašto Nr.0034/09/03 matyti, kad nuvykus pas atsakovę į ginčo butą, niekas neįsileido, nors namuose buvo D. M. (dabar D. S.). Atsakovė skunde nurodo, kad O. K. naudotis ginčo butu ketinimų ir pretenzijų nereiškė bei jog tikslo Lietuvoje gyventi neturi. Nors O. K. šiuo metu gyvena Latvijoje, tačiau tai dar nereiškia, kad jis niekada negyvens Lietuvoje. Be to, O. K. notariniu įgaliojimu įgaliojo V. S. tvarkyti visus reikalus, susijusius su ginčo butu. Taigi, jeigu ieškovė V. S. negali patekti ir naudotis jai priklausančia buto dalimis, tuo pačiu negali patekti ir O. K.. Nepagrįstai atsakovė skunde nurodo, kad V. S. turi galimybę laisvai, be apribojimų patekti į ginčo butą, nes ji turi raktus nuo buto, tačiau V. S. į ginčo butą patekti negali, nes atsakovės duotas raktas nuo durų nerakina (ta aplinkybė buvo išsiaiškinta I instancijos teisme ir atsakovei žinoma). Be to, lauko duryse buvo dvejos spynos, nors atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino priešingai, jog duryse yra tik viena spyna. Po kurio laiko, atsakovei atidarius duris ir patekus į vidų, ieškovai pamatė, kad butas yra paverstas landyne, jame girtavo atsakovė D. S., o V. S. pradėjus vaikščioti po butą, atsakovė ją iškoneveikė ir ketino sumušti. Taigi, akivaizdu, kad į ginčo butą ne tik negalima laisvai patekti, bet ir į jį patekus jame būti pavojinga dėl atsakovės agresyvumo ir neprognozuojamo elgesio. Atsakovė net kelis kartus nurodo skunde motyvą, kad ieškovai nemoka mokesčių, tuo pažeisdami savininko pareigą rūpintis savo turtu. Mokesčius mokėti ieškovai neatsisako, tačiau juos sumokės tik tada, kai galės naudotis paveldėtomis buto dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis.

Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.98 straipsnyje nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai V. S., O. K., A. R. P. ir atsakovė D. S. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Kiekvienam bendraturčiui priklauso po 3/16 dalis buto, visų bendraturčių nuosavybės teisės į ginčo buto dalis yra įregistruotos VĮ Registrų centras (b. l. 41-42). Faktiškai butu naudojasi viena atsakovė su šeima. Su atsakove yra sudarytos sutartys: gamtinių dujų pirkimo (b. l. 32), šilumos vartojimo (b. l. 33-34), atsiskaitymo už butui tiekiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį (b.l. 35), ji moka komunalinius mokesčius (b. l. 88-92, 94-96). Ieškovai negali patekti į gyvenamąsias patalpas ir jomis naudotis, nes atsakovė jų neįsileidžia. Už tai, kad neleidžia ieškovei V. S. naudotis jai priklausančia buto dalimi, atsakovei D. S. 2008-09-30 administracinės komisijos nutarimu buvo skirtas spėjimas (b. l. 136-137). Aplinkybę, kad atsakovė ieškovų neįsileidžia į ginčo gyvenamąsias patalpas įrodo ir antstolio Sauliaus Užkuraičio 2009-10-22 raštas Nr. 0034/09/03 dėl procesinių dokumentų įteikimo (b. l. 63). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negali naudotis ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, juos ištyrė, todėl nepažeidė CPK 177, 178, 183 str. reikalavimų.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė pažeidžia ieškovų, kaip dalies buto savininkų teisę naudotis bei valdyti jiems nuosavybės teise priklausančias buto dalis, todėl jų pažeista teisė turi būti ginama nuo pažeidimo. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė davė ieškovei V. S. ginčo buto raktus, todėl ji turi galimybę laisvai patekti į butą ir juo naudotis, atmestinas kaip nepagrįstas, nes duotas raktas yra ne nuo to buto ir ši aplinkybė yra nustatyta pirmosios instancijos teismo.

Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei V. S. iš apeliantės D. S. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, turėtos apeliacinės instancijos teisme bei valstybei – 9,45 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 93 str. 1, 3 dalis, 98 str., 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės D. S. 9,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų apeliacinės instancijos teisme, valstybei į surenkamąją banko sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjai: Birutė BobrelRaimondas Buzelis