Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistas D. N. 2014 m. gruodžio 2 d. surašė O. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-22508443-14, kuriame nurodė, kad O. A. 2014 m. lapkričio 21 d., apie 14.39 val., Vilniuje, Antakalnio g. 57, vairuodamas automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus. Šie O. A. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo O. A. paaiškino, kad savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta iš dalies, t.y. prisipažįsta susidūrimo faktą su kitu automobiliu, tačiau neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad protokole nurodytą dieną jis su žmona atvažiavo į ligoninę lankyti žmonos brolio. Žmona liko ligoninėje, o jis iš ligoninės išėjo greitai, nes turėjo važiuoti į darbą. Einant link išėjimo, prie rūbinės nepažįstama moteris pasakė, kad blogai jaučiasi, todėl jis pasiūlė ją pavežti iki stotelės, nes jai buvo sunku eiti. Jie nuėjo link automobilio aikštelės, kur rado pastatytą aikštelės viduryje automobilį Citroen, kuris trukdė pravažiuoti. Kadangi laukti jis neturėjo laiko, todėl bandė išvažiuoti iš aikštelės nekliudydamas kitų automobilių. Jam važiuojant atbuline eiga jis išgirdo, jog suveikė automobilio signalizacija. Išlipęs iš automobilio jis pažiūrėjo kas atsitiko ir pamatė, kad automobilio Citroen bamperio dažai yra nusilupę, ant jo vairuojamo automobilio bamperio jokių apgadinimų nesimatė, liko tik žymė nuo kontakto. Jis pasiliko vietoje, laukė Citroen savininko. Moteris, ėjusi kartu su juo, taip pat sėdėjo automobilyje. Pralaukęs apie 20-25 minutes ir nieko nesulaukęs jis iš dėtuvės paėmė ten buvusį palaidą popieriaus lapuką, parašė ant jo, kad paskambintų tokiu telefonu dėl bamperio, užkišo šį lapelį už galinio lango valytuvo ir išvažiavo, nes skubėjo į darbą. Taip pat jis užsirašė moters, važiavusios kartu su juo, duomenis, kad vėliau galėtų įrodyti, jog jis nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos. Po šio įvykio jis jokių skambučių nesulaukė, todėl manė, kad klausimas yra išspręstas, nes nubyrėjusius dažus galima buvo užtepti teptuku. Tik vėliau jam paskambino iš policijos ir paklausė, ar jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį. Jis iš karto prisipažino vairavęs automobilį, nuvažiavo į policiją jam paskirtu laiku, kur pirmą kartą susitiko su nukentėjusiuoju bei laukė eksperto. Pripažįsta, kad apie automobilių susidūrimo iš karto policijai nepranešė, nes manė, jog tai yra menkniekis, kurį galima išspręsti patiems, be policijos pagalbos. Žala nukentėjusiajam neatlyginta. O. A. teigimu, eismo įvykio metu automobilį vairavo jis, žmonos sūnus A. K. tuo metu buvo darbe ir jis tuo metu negalėjo būti įvykio vietoje. Žmonai apie įvykį jis pranešė ne iš karto, o kitą dieną, kadangi tuo metu ne apie tai galvojo. Niekam įvykio metu neskambino, telefoną su savimi turėjo.

Nukentėjusysis V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-11-21, apie 12.30 val., jis paliko savo automobilį Citroen automobilių aikštelėje. Apie 15 val. jis ruošėsi išvažiuoti, bet prie jo priėjo keturi pagyvenę žmonės ir pasakė, kad jo automobilį apgadino raudona mašina. Nukentėjusysis pasidomėjo, kaip atrodė vairuotojas, ir jam buvo pasakyta, kad tai buvo apsirengęs tamsiai, tvirto kūno sudėjimo, pusamžis, labai energingas vyras. Šie žmonės aiškino vairuotojui, kad jis neišvažiuotų iš įvykio vietos, bet jis neklausė. Liudyti teisme šie vyrai atsisakė, nenorėjo prisidaryti sau problemų. Priėjęs prie savo automobilio Citroen jis pamatė, kad nuo smūgio yra ne tik deformuotas bamperis, bet apie 40 cm yra pasislinkusi galinė dalis. Tai galėjo būti gan stiprus smūgis, nuo kurio suveikė signalizacija. Paskui prie jo priėjęs K. pasakė, kad užsirašė pasišalinusio automobilio numerį. Nukentėjusysis paklausė, ar jis kalbėjo su pasišalinusiu asmeniu, ir šis atsakė, kad kalbėjo, bet jokio lapelio už valytuvo nebuvo palikta. K. jo specialiai laukė, kad pasakytų automobilio numerį, taip pat jis sakė, kad pažintų tą asmenį. Automobilių sustatyme dalyvavo administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ir jo sūnus, kuris žinojo visas susidūrimo aplinkybes ir viską aiškino, tėvas apie įvykio aplinkybes nieko nežinojo. Jo įsitikinimu automobilį vairavo sūnus, o tėvas tik sau prisiima atsakomybę. Kai sūnus automobilių sustatymo metu pradėjo aiškinti įvykio aplinkybes, tuomet nukentėjusysis suprato, kad automobilį vairavo būtent sūnus. Be to, sūnus diktavo tėvui ką reikia rašyti paaiškinime. Asmenys, matę eismo įvykį, jokio pašalinio žmogaus jų automobilyje nematė. Liudytojai taip pat matė, kad atsitrenkęs į jo automobilį vyras buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus, pasakė, kad neturi laiko ir išvažiavo nepalikęs savo koordinačių, nors buvo prašomas liudytojų tą padaryti. Jokio lapelio už valytuvo jis nebuvo palikęs.

Liudytoja M. B. teismo posėdyje parodė, kad jai 2014 m. lapkričio 15-16 dienomis, tikslios datos neatsimena, tarp 13-14 val., būnant Antakalnio ligoninėje pasijuto blogai, susvyravo, kažkoks pro šalį ėjęs vyras ją prilaikė bei pasiūlė pavežti iki autobusų stotelės. Jiems įsėdus į automobilį, vyras užvedė variklį, pradėjo važiuoti atbulas ir kažkas įvyko, nes suveikė gale stovėjusio automobilio signalizacija. Ji pati jokio kontakto nepajuto. Jis išlipo iš automobilio ir pasakė, kad kliudė kitą automobilį. Ji pati iš automobilio išlipusi nebuvo. Palaukęs prie automobilio apie 10-15 minučių vyras vėl įsėdo į savo automobilį, paėmė kažkokią užrašų knygutę iš dėtuvės, išplėšė iš jos languotą lapą, kažką užrašė, vėl išlipo iš savo automobilio. Tada jie išvažiavo. Niekas prie jų nebuvo priėjęs. Jai nežinoma, kodėl administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo išvažiavo iš eismo įvykio vietos, sakė, kad jam reikia skubėti į darbą. Ji taip pat nematė, kad jis kam nors skambintų. Liudytoja paliko vairuotojui savo telefono numerį.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. K. paaiškino, kad jis buvo prie Antakalnio ligoninės, sėdėjo automobilyje stovėjimo aikštelėje ir laukė, kol išrašys iš ligoninės močiutę. Jam besėdint išgirto automobilių susidūrimo garsą. Įvažiavusio automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio. Liudytojas taip pat išlipo iš automobilio, pasakė, kad yra apgadintas stovėjusio automobilio galinis bamperis, todėl reikia laukti šeimininko. Nuėjo į savo automobilį, įsėdo ir tada pamatė, kad tas žmogus nieko nelaukęs išvažiavo. Po to prie apgadinto automobilio priėjo nukentėjusysis, liudytojas priėjo prie jo, pasakė, kad užsirašė jo mašiną apgadinusio automobilio numerį ir padavė jį nukentėjusiajam. Po to buvo nuvažiavęs paimti vaiko ir grįžęs prie ligoninės pamatė jau atvažiavusią policiją. Priėjęs prie pareigūnų jis parašė pareiškimą, nurodydamas apgadinusio ir pasišalinusio automobilio valstybinį numerį. Liudytojo teigimu, nukentėjusiojo automobilio buvo apgadinta galinio bamperio sritis, kaltininko automobilis irgi kontaktavo galu. Liudytojas J. K. taip pat nurodė, kad jis bendravo su kaltininku, tai buvo apie 45 metų amžiaus vyras, trumpai kirptais rudais plaukais, stipraus kūno sudėjimo. Liudytojas kategoriškai patvirtino, kad šio asmens teismo salėje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį jis mato pirmą kartą. Automobilyje taip pat buvo moteris, bet jis gerai jos neįsidėmėjo ir negali pasakyti, kokio amžiaus ji buvo. Liudytojas taip pat kategoriškai patvirtino, kad ant nukentėjusiojo automobilio nebuvo jokio lapelio. Nurodė, kad įvykio kaltininkas nenorėjo bendrauti, į jo pastabą palaukti apgadinto automobilio savininko arba kviesti policiją atsakė, jog pats viską išspręs. Teigia, kad galėtų iš nuotraukų atpažinti pasišalinusį asmenį.

Liudytoja M. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra O. A. žmona. Liudytoja paaiškino, kad ji paties eismo įvykio nematė, nes tuo metu buvo reanimacijoje. Jai iš vyro pasakojimų žinoma, kad jam ligoninėje nusileidus į apačią, kažkokia moteris pasijuto blogai ir jis pasiūlė ją pavežti. Išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės suveikė gale stovėjusio automobilio signalizacija. Vyras išlipo iš automobilio, palaukė kažkiek savininko, jo nesulaukęs paėmė iš dėtuvės lapelį, užrašė telefono numerį, užkišo lapelį už valytuvų ir išvažiavo, nes skubėjo į darbą. Paskambinę jiems policijos pareigūnai ieškojo Aleksandro, jie kalbėjo lietuviškai, todėl ji paskambino sūnui ir pasakė, kad negali suprasti, kas atsitiko. Liudytojos teigimu, sūnus jos į ligoninę nevežė, automobiliu Nissan važinėja tik jos vyras, sūnus turi savo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 249 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalis be kita ko numato, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali perduoti bylą prokurorui, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, O. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 21 d., apie 14.39 val., Vilniuje, Antakalnio g. 57, vairuodamas automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus.

Kaip jau buvo minėta, O. A. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų iš esmės pripažino teigdamas, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, jis kliudė stovintį automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Teigia, jog tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes paliko už apgadinto automobilio valytuvais raštelį su savo kontaktais. Tačiau apklausus teismo posėdyje liudytoją J. K., betarpiškai mačiusį eismo įvykį ir bendravusį su avariją sukėlusiu vairuotoju, šis kategoriškai patvirtino, kad už automobilio „Nissan“ vairo sėdėjo ir po to iš eismo įvykio vietos pasišalino ne administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo O. A., o visiškai kitas maždaug 45 metų, tvirto kūno sudėjimo vyras, kurį jis galėtų atpažinti.

Byloje taip pat yra policijos pareigūno I. M. 2014-11-21 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnams atvykus pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą, jie rado apgadintą automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotoją V. R., kuris nurodė, jog savo automobilį aikštelėje paliko apie 12.30 val., o grįžęs prie automobilio apie 14.39 val., rado jį apgadintą. Prie jo priėjęs liudytojas J. K. pasakė, jog matė, kaip į jo automobilį atsitrenkė NISSAN, v/n (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. J. K. teigimu, po susidūrimo iš automobilio NISSAN išlipo vairuotojas (vyras apie 45 metų amžiaus), apžiūrėjo eismo įvykį ir nesulaukęs kito vairuotojo išvažiavo (b.l. 4). Nukentėjusysis V. R., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat patvirtino, kad jam priėjus prie savo apgadinto automobilio, prie jo priėjo keturi pagyvenę žmonės, kurie patvirtino matę, jog į jo automobilį atsitrenkė raudonos spalvos automobilis, kurį vairavo pusamžis tvirto sudėjimo, labai energingas vyras. Jokio raštelio su kontaktais už valytuvo palikta nebuvo. Po to prie jo priėjo J. K., kuris užsirašė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį bei pasakė, kad galėtų atpažintį šio automobilio vairuotoją. Be to, nukentėjusiojo teigimu, automobilių sustatyme dalyvavo administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ir jo sūnus, kuris žinojo visas susidūrimo aplinkybes ir viską aiškino, o tėvas apie įvykio aplinkybes nieko nežinojo ir savo paaiškinimą policijai rašė diktuojant sūnui. Iš liudytojų apibūdinimų nukentėjusysis suprato, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo eismo įvykio metu automobilio nevairavo, jį galimai vairavo jo sūnus, už kurį šis nori prisiimti kaltę.

Kadangi byloje yra surinkti prieštaringi duomenys dėl asmens, įvykio metu vairavusio automobilį Nissan Almera Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tapatumo, teismas, siekdamas pašalinti byloje kilusius neaiškumus ir išsamiai atskleisti visas administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei nubausti pažeidimus padariusį asmenį, sprendžia, kad šiuo atveju yra būtina surinkti papildomus duomenis, kurie padėtų pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Byloje yra kilusi būtinybė apklausti pagal gautus duomenis galimai automobilį vairavusį A. K., surengti pastarojo asmens bei liudytojo J. K. akistatą, siekiant išaiškinti bylai reikšmingus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad šis papildomas tyrimas yra didelės apimties, teismas, siekdamas neapsunkinti bylos nagrinėjimo, įpareigoja šį tyrimą atlikti instituciją, surašiusią administracinio teisės pažeidimo protokolą, nustatant vieno mėnesio tyrimo atlikimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

O. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, perduoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai nutartyje nurodytam papildomam tyrimui atlikti, įpareigojant tyrimą atlikti per vieną mėnesį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.