Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Darbo barasSąskaitos faktūros Nr.Sąskaitos faktūros dataSąskaitos faktūros suma (LTL su PVM)Atsakovo neteisėtai nepriimtų darbų kaina (LTL įskaitant PVM)a1 ir b1, a2 ir b2, a3 ir b3PI-106302012-10-044 875 262,514 273 096,33API-104632012-04-04997 415,10421 334,10BPI-104642012-04-042 432 862,30610 094,10CPI-104532012-03-283 141 873,90310 619,10DPI-105182012-06-04608 097,60199 722,60EPI-105622012-07-123 042 920,1063 851,70GPI-105612012-07-12394 798,80130 498,506 009 216,43

540 829,48 Lt dydžio ieškinio materialinį reikalavimą dėl netesybų priteisimo sudaro:

PVM sąskaitos- faktūros Nr.PVMsąskaitos- faktūros dataSuma (LTL su PVM)Nesumokėta sumaApmokėjimo terminasPavėluota dienų iki 2013-10-01 (ieškinio pateikimo diena)Delspinigiai (LTL)PI-106302012-10-044 875 262,514 273 096,332013-01-0418038 4578,67PI-104632012-04-04997 415,10421 334,102012-07-0518037 920,069PI-104642012-04-042 432 862,30610 094,102012-07-0518054 908,469PI-104532012-03-283 141 873,90310 619,102012-06-2618027 955,719PI-105182012-06-04608 097,60199 722,602012-09-0418017 975,034PI-105622012-07-123 042 920,1063 851,702012-10-121805 746,653PI-105612012-07-12394 798,80130 498,502012-10-1218011 744,865Iš viso:540 829,48

471 346,09 Lt dydžio ieškinio materialinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo sudaro:

PVMsąskaitos- faktūros Nr.PVM sąskaitos- faktūros dataSuma (LTL su PVM)Nesumokėta sumaApmokėjimo terminasPavėluota dienų iki 2013-10-01 (ieškinio pateikimo diena)[1]Palūkanos (LTL)PI-106302012-10-044 875 262,514 273 096,332013-01-04270284 482,85PI-104632012-04-04997 415,10421 334,102012-07-0545347 062,44PI-104642012-04-042 432 862,30610 094,102012-07-0545368 146,68PI-104532012-03-283 141 873,90310 619,102012-06-2646235 385,05PI-105182012-06-04608 097,60199 722,602012-09-0439219 304,69PI-105622012-07-123 042 920,1063 851,702012-10-123545 573,47PI-105612012-07-12394 798,80130 498,502012-10-1235411 390,91Iš viso:471 346,09

Nurodo, kad sutartis buvo sudaryta atsakovui įvykdžius viešąjį pirkimą – atvirą konkursą „Uosto akvatorijos gilinimo darbai objektuose: „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo tobulinimas“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos gilinimas 2 etapas – akvatorijos prie krantinės Nr. 144 gilinimas“.

Atsižvelgiant į gilinimo darbų ir darbo natūraliose gamtinėse sąlygose specifiką, konkurso sąlygos ir sutartis numatė, kad nurodyti perkami kiekiai yra orientaciniai (sutarties 1.2 p.). Tokios konkurso sąlygos nustatymą lėmė šios objektyvios faktinės aplinkybės:

konkurso sąlygos ir sutartis buvo rengiami atsakovo turimo perkamų darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo tobulinimo darbų techninio projekto pagrindu;

techniniame projekte buvo nurodytos apytikslės atliekamų darbų apimtys (iškastino grunto kiekiai). Šie kiekiai buvo apskaičiuoti 1,5 metų senumo batimetrinių matavimų pagrindu (pridedamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo tobulinimo darbų techninio projekto 15 lapas (2.1 skyrius): „KVJU įplaukos kanalo tobulinimo projektas parengtas pagal 2009 m. gruodžio mėnesio ir 2010 m. vasario mėnesio batimetrinius vidutinių gylių planus M 1:2000 (2.1 lent.).“, 19 lapas (2.3 skyrius): „Parengtų UAB „Hidroprojektas“ [22] 2007 metais ir Lietuvos energetikos instituto 2009 metais [25] gilinimo darbų techninių projektų nebaigtų gilinti akvatorijų sprendiniai perkelti į šį projektą. Darbų kiekiai paskaičiuoti pagal šiuos batimetrinius planus: – 2009–2010 m. vidutinių gylių batimetrinį planą M 1:2000, reg. Nr. S.5.1-9RN; – 2008 m. vidutinių gylių batimetrinį planą M1:2000, reg. Nr. S. 5.1-73).

Nurodo, kad šalys suprato, jog per 1,5 metus vyksta natūralūs gamtiniai procesai, dėl ko gali keistis (objektyviai neišvengiamai keičiasi) uosto akvatorijos dugno reljefas, todėl darbų apimtis gali mažėti arba didėti. Todėl tuo tikslu ne vėliau negu prieš 30 dienų (sutarties 7.1.1 p.) užsakovas įsipareigoja atlikti uosto akvatorijos batimetrinius matavimus, kurių pagrindu yra ne tik nustatoma darbų užduotis rangovui, bet ir apskaičiuojama faktinė atliekamų (užsakomų) darbų apimtis.

Sutarties sąlygos patvirtina, kad sutarties kaina nebuvo fiksuota ir sutarties sąlygos patvirtina, kad pati sutartis yra fiksuoto įkainio (įkainius nustatė sutarties 3.3–3-5 p.). Ieškovas nurodė, kad šalys tarpusavio susirašinėjimo būdu nustatė, kad atsakovas po sutarties pasirašymo per 15 d. terminą pateiks sutarties projekto 7.1.1 p. nurodytus normatyvinius dokumentus, kokiais įkainiais bus apmokama už papildomus darbus, t. y. bus apmokama iš rezervo fondo (sutarties 3.1.2 p.), o jei neužteks rezervo fondo, tai bus atliekamos naujos viešojo pirkimo procedūros. Šalys taip pat susitarė, kaip bus apmokamas leistinas perviršis (2011-06-02 protokolas). Šalys susitarė, kad bus sumokama už gruntą, kuris bus apskaičiuotas ir nurodytas techninėje užduotyje. Šalys susitarė, kad darbai neturi būti sustabdyti, jei bus viršytas gilinimo darbų kiekis, tačiau apie tokią galimą situaciją rangovas turi iš anksto raštu informuoti užsakovą tam, kad užsakovas galėtų atlikti viešųjų pirkimų procedūras papildomiems darbams, nestabdant darbų.

Lygiateisiškumo principas, inter alia, draudžia atsakovui vienašališkai modifikuoti teisinius santykius po techninių užduočių pateikimo ir darbų atlikimo savo nuožiūra nusprendžiant, kad už darbus, kurie užsakyti atliekami pagal sutartį, atsakovo nuožiūra ir pasirinkimu bus apmokama pagal kitos rangos sutarties įkainiais.

Sąlygos atsakovo piktnaudžiavimui savo teisėmis susidarė, nes ieškovas ir atsakovas pasirašė dvi rangos sutartis skirtingiems darbams: 2011 m. rugsėjo 6 d. sutartį Nr. 34-2011-610 gilinimo darbams ir 2011 m. vasario 9 d. sutartį Nr. 34-2011-130 sąnašų valymui. Šios sutartys yra visiškai skirtingos savo pareigomis tiek rangovui, tiek užsakovui, dėl šios priežasties ir jos privalėjo būti vykdomos ir buvo vykdomos atskirai. Siekiant aiškumo ir išvengti galimo suklaidinimo, teikiant atskiras technines užduotis pagal 2011 m. vasario 9 d. sutartį Nr. 34-2011-130, atsakovas aiškiai nurodydavo kad tai yra „valymo darbų techninė užduotis“ bei pačioje techninėje užduotyje nurodoma, kad ji teikiama pagal 2011 m. vasario 9 d. rangos sutartį Nr. 34-2011-130.

Vadovaudamasis sutartimi ir konkurso sąlygomis ieškovas atsakovui pateikė pranešimus pagal 2011 m. rugsėjo 6 d. sutarties Nr. 34-2011-610 7.2.8 punktą ir visas pareigas, kurias privalėjo atlikti paaiškėjus papildomiems darbams, atliko. Pateikęs atitinkamus pranešimus, ieškovas vadovaudamasis viešųjų pirkimų procedūrų metu pateiktais paaiškinimais, darbų nestabdė dėl šių argumentų: pagal atsakovo pačių pateiktus paaiškinimus yra nurodoma, kad tuo atveju, jei bus viršytas apimčių kiekis, nurodytas techniniame projekte, už tas apimtis bus sumokama iš užsakovo rezervo, o jei jis jau bus panaudotas, uosto direkcija išaiškino, kad tuo atveju, vadovaudamasi LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, įvykdys viešųjų pirkimų procedūrą dėl papildomų darbų ir rangovui už visus papildomus darbus bus apmokėta. Taip pat nurodoma, kad papildomų darbų vertė negalės viršyti 30 proc. pagrindinės sutarties apimčių. Tokiais atvejais ieškovui buvo numatyta vienintelė pareiga – raštu informuoti uosto direkciją apie tokią situaciją. Ieškovas 2011 m. spalio 21 d. raštu Nr. 11-1737/21.10.2011/IVEO1 informavo atsakovą apie tai, kad bus viršyta techniniame projekte nurodyta darbų apimtis ir reikės iškasti papildomą grunto kiekį pagal pateiktas technines užduotis norint pasiekti projektinį gylį.

Kadangi ieškovas neturėjo teisės stabdyti darbus, todėl ieškovas darbus tęsė ir užbaigė bei pateikė atsakovui priėmimo perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras. Atsakovas pripažino, kad darbai pagal technines užduotis atlikti pilnai ir jokių darbų trūkumų nenustatė. Pažeisdamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas jam įteiktų priėmimo-perdavimo aktų nepriėmė, o juose vienašališkai atliko neteisėtus taisymus, pagal kuriuos tik iš dalies apmokėjo ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras. Kadangi atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė sumokėti už tinkamai atliktus ir perduotus darbus, todėl ieškovas šiuo ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti nesumokėtas sumas.

Dėl atsakovo pareigos sumokėti už tinkamai atliktus darbus pažeidimo ir neteisėto atsisakymo sumokėti už techniniame projekte numatytų šlaitų (barai G ir E) formavimą nurodo, kad

neteisėtas atsakovo atsisakymas sumokėti už kokybiškai atliktus darbus grindžiamas ne tik nepagrįstu ir neteisėtu darbų priskyrimu kitai rangos sutarčiai, bet ir neteisėtu darbų priskyrimu neapmokamiems darbams grindžiant savo atsisakymą mokėti tuo, kad darbai buvo atlikti formuojant šlaitus, už kurių formavimą neva atsakovas neprivalo sumokėti. Vykdant gilinimo darbus dėl dugno natūralių savybių, privalo būti formuojami 1:3 nuožulnumo šlaitai, nes gilinimas stačiais kraštais yra neįmanomas. Todėl baruose G (Techninė užduotis Nr. 9.3.165-31/11) ir E (Techninė užduotis Nr. 9.3.165-33/11) formuojant šlaitą iškastas gruntas privalo būti apmokėtas.

Sutarties sudarymo metu tarp ieškovo ir direkcijos taip pat buvo sudaryta ir galiojo 2011-02-09 rangos sutartis Nr. 34-2011-130 dėl eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų. Ginčo darbų laikotarpiu tarp šalių buvo sudarytos dvi rangos sutartys dėl darbų atlikimo iš esmės toje pačioje teritorijoje. Gilinimo darbų sutartyje numatyti uosto akvatorijos ginimo darbai ir valymo darbų sutartyje numatyti uosto akvatorijos dugno valymo darbai yra iš esmės skirtingi tiek savo paskirtimi, tiek technologija, tiek darbams atlikti naudojama technika.

Uosto gilinimo darbais siekiama padidinti uosto akvatorijos projektinį gylį techniniame projekte numatytais parametrais, šiuo atveju gilinant akvatoriją iškasamas naujas grunto sluoksnis, kuris dažniausiai yra kietos konsistencijos ir vadinamas morena ir pasiekiamas naujas akvatorijos projektinis gylis. Dėl vandens tėkmės (srovių) uosto akvatorijoje gilinimo darbais pasiektas projektinis gylis nebūna pastovus – dažnu atveju uosto akvatorijos dugnas tiek iš jūros pusės, tiek iš Kuršių marių pusės yra užnešamas dumblu, smėliu, kitokios kilmės sąnašomis. Siekiant išsaugoti gilinimo darbais pasiektą gylį, uosto akvatorijoje periodiškai vykdomi valymo darbai, tai yra naujai į uosto akvatoriją suneštų (dugne nusėdusių) sąnašų pašalinimo darbai.

Uosto akvatorijos gilinimo ir valymo darbų technologijos iš esmės skiriasi. Jei gilinimo darbų atveju gruntas dažnai yra morena, kuri gali būti tik iškasama mechaniškai ją veikiant gilinimo technika, tai valymo darbų atveju sąnašos, kurios paprastai yra dumblo ar smėlio konsistencijos, yra nusiurbiamos. Atitinkamai šie darbai atliekami skirtinga technika: žemkasėmis arba žemsiurbėmis.

Uosto gilinimo ir valymo darbų, jiems atlikti patiriamų sąnaudų ir spartos patvirtinta tarp tų pačių šalių, tuo pačiu būdu (viešo konkurso) ir beveik tuo pačiu metu sudarytose gilinimo darbų sutartyje ir valymo darbų sutartyje nurodyti darbų atlikimo įkainiai. Valymo darbų sutartyje vieno kub. m grunto (sąnašų) įkainis svyruoja nuo 8,47 iki 29,04 Lt, o gilinimo darbų sutartyje vieno kub. m iškasamo grunto įkainis sudaro nuo 36,30 iki 114,95 Lt, tai yra, vidutiniškai gilinimo darbų įkainiai yra keturis kartus brangesni už valymo darbų įkainius.

Vykdant sutartį, direkcija 2011-09-20, 2011-09-22 raštais pateikė pirmąsias technines užduotis. Vėlesniais raštais iki 2011-11-05 buvo pateiktos techninės užduotys darbams atlikti visuose baruose, išskyrus barą prie krantinių Nr. 90-96. Ieškovui pradėjus vykdyti darbus, direkcija gavo 2011-10-21 ieškovo raštą, kuriame buvo pateikta informacija apie tai, kad pateiktose darbams atlikti techninėse užduotyse nurodyti darbų kiekiai viršys sutartyje nurodytą darbų apimtį. Direkcija, gavusi tokią informaciją, nedelsdama įvertino sutarties vykdymo dokumentus. 2011-10-25 raštu kreipėsi į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo tobulinimo darbų techninį projektą parengusį Lietuvos energetikos institutą ir. gavusi projekto rengėjo paaiškinimą, 2011-10-28 atsakė ieškovui, kad: skirtumas tarp sutartyje ir techniniame projekte numatyto iškasti grunto kiekio ir 2011 m. rugsėjo-spalio mėnesiais parengtose techninėse užduotyse nurodyto grunto kiekio susidarė dėl per laikotarpį nuo techninio projekto parengimo iki batimetrinių matavimų (akvatorijos dugno matavimų, reikalingų techninėms užduotims parengti) atlikimo susikaupusių sąnašų; papildomai susikaupusios sąnašos turi būti pašalintos iki gilinimo darbų atlikimo arba tuo pačiu metu vykdant gilinimo darbus, tačiau už jų pašalinimą bus mokama pagal valymo darbų sutartį ir joje numatytais įkainiais; rangovas neturi teisės vykdyti jokių techniniame projekte nenumatytų gilinimo darbų, iki LR viešųjų pirkimų įstatyme ir sutartyje numatyta tvarka nebus susitarta dėl šių darbų atlikimo įkainių.

Nors ši informacija ieškovui buvo pateikta dar 2011 m. spalio-lapkričio mėn., ieškovas toliau vykdė uosto akvatorijos valymo ir gilinimo darbus ir baigęs darbus pateikė reikalavimą priimti ir sumokėti už visus atliktus darbus gilinimo darbų sutartyje nustatytais įkainiais ir tvarka. Atsakovas kiekvienu atveju įvertinto ieškovo pateiktų atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktų duomenis, ir, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus darbų apskaitos ir priėmimo kriterijus, kiekviename akte nurodė pastabas, teisingą ir tinkamą pagal gilinimo darbų sutartį atliktų darbų kiekį, šiuos darbus priėmė ir už juos sumokėjo.

Pagal sutarties nuostatas gilinimo darbai gali būti laikomi baigti ir perduodami užsakovui tik tada, kai „kontroliniai batimetriniai matavimai ir gauti rezultatai yra ne blogesni nei numatyta projekte“ (Sutarties 10.2 p.). Kaip matyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo tobulinimo darbų projekto 2.5 lentelėje nurodyta, kad al ir bl, a2 ir b2 baruose turi būti pasiektas 15 m projektinis gylis. Iš direkcijos pateikiamo minimalių gylių plano (o taip pat ir paties ieškovo pateikto grafinio gylių atvaizdavimo) matyti, kad 2011-11-22 batimetrinių matavimų duomenimis daugelyje vietų prie uosto vartų projektinis 15 m gylis pasiektas nebuvo.

Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo tobulinimo darbų projekto sprendinius baruose al ir bl, a2 ir b2 turėjo būti atlikti tik anksčiau vykdytų (nebaigtų) uosto akvatorijos gilinimo darbų defektų šalinimo darbai. Tai yra pagal techniniame projekte pateiktą informaciją, gilinimo darbais aptariamuose baruose turėjo būti tik pašalintos lokaliai esančios neiškasos (ankstesnių darbų defektai). Bendra tokių darbų iki projektinio gylio (neiškasų šalinimo) apimtis pagal techninio projekto sprendinius baruose a1 ir bl, a2 ir b2, a3 ir b3 - 7343 + 727 + 1018 = 9088 kub. m. Visi kiti darbų kiekiai (maždaug 18 tūkst. kub. m) yra numatyti kaip galimas gylio perviršis. Likę nepašalinti nedideli grunto likučiai sudarė iki 8 500 kub. m., ieškovas iki 2011-11-22 aptariamuose baruose buvo atlikęs maždaug 5 proc. techniniame projekte, o kartu ir sutartyje numatyto darbų kiekio (9088 kub. m).

Rangovas turi užtikrinti, kad 10.2 p. nurodyti (po darbų užbaigimo atlikti) išgilintos akvatorijos batimetriniai matavimai atitiktų pasiektus dugno gilinimo rezultatus ir garantuoja pasiektą projektinį gylį (kaip buvo minėta, pagal techninio projekto sprendinius baruose al ir bl, a2 ir b2 turėjo būti pasiektas 15 m projektinis gylis). Tokiu būdu atliktų darbų kokybės ir pasiekto rezultato vertinimui, atliktų darbų priėmimui ir apmokėjimui aktualūs yra tik po darbų užbaigimo (tai yra 5 dienos iki darbų perdavimo) atliktų batimetrinių matavimų duomenys.

Tik tuo atveju, jei rangovas pasiekia techniniame projekte numatytą rezultatą, tačiau apie darbų užbaigimą neinformuoja užsakovo, neperduoda jam atliktų darbų rezultato, pareiga užtikrinti, kad darbų rezultatas atitiks sutarties reikalavimus iki jo perdavimo užsakovui (ar rezultato perdavimo užsakovui metu) tenka rangovui. CK 6.682 str. 1 d. nustato, kad statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Tokiu būdu tarpinių, ne darbų rezultato perdavimo metu, atliktų batimetrinių matavimų duomenys, neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant darbų perdavimo-priėmimo ir apmokėjimo už juos klausimus, todėl ieškinys turi būti atmestas.

LR Viešųjų pirkimų įstatyme yra įtvirtintos šios imperatyvios teisės normos:

Ieškovas įsipareigojo savo rizika ir lėšomis atlikti uosto akvatorijos gilinimo darbus objektuose: „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo tobulinimas“ ir „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos gilinimo 2 etapas – akvatorijos prie krantinės Nr. 144 gilinimas“ pagal atsakovo pateiktus techninius projektus bei perduoti juos užsakovui, o užsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti (sutarties 1.1 p.).

Su atsakovu pasirašyta sutartis neįtvirtino nei fiksuotos, nei maksimalios mokėtinos fiksuotos kainos, o sutarties sąlygos patvirtino, kad sutartis yra fiksuoto įkainio, įkainius nustatė sutarties 3.3., 3.5 p. Konkurso sąlygos ir sutartis aiškiai nustatė, kad tikslūs užsakomi darbų kiekiai (iškasamo grunto kiekis) bus nustatomi užsakovui (atsakovui) pateikiant technines užduotis.

Konkurso sąlygos ir sutarties 1.2 p. numatė, kad nurodyti atsakovo perkami kiekiai yra orientaciniai.

Iš šalių susirašinėjimo vykdant sutartį matyti, kad (sutartis Nr. 34-2011-610) techninėje užduotyje nurodyti darbų kiekiai skyrėsi nuo orientacinių kiekių, kurie buvo nurodyti techninėse projekto konkurso sąlygose ir sutartyje.

Kiekviena iš šalių laikosi skirtingos pozicijos, kaip turi būti apmokama už darbus dėl apimčių skirtumo, darbų turinio ir pobūdžio.

Atsakovas 2011-10-28 raštu pasiūlė atitinkamai modifikuoti šalių santykius ir už dalį rangos sutarties Nr. 34-2011-610 darbų atsiskaityti sutarties Nr. 34-2011-130 įkainiais (valymo darbai), ieškovas nurodė, kad atsakovo siūlymas sumokėti už dalį pagal sutartį perkamų darbų sutarties Nr. 34-2011-130 įkainiais yra nepagrįstas, nes „tai yra dvi visiškai skirtingos sutartys su skirtingu: gruntu ir darbų atlikimo metodika; įranga ir darbų atlikimo vieta; kitokia kainos skaičiavimo metodika; kitokia darbų užsakymo ir vykdymo procedūra.

Atsakovas teigia, kad kiekvienu atveju turi būti vertinamas ir nustatomas konkretus darbų turinys ir pobūdis, ir kad ieškovo atliekamų darbų apimtis padidėjo dėl po techninio projekto parengimo papildomai susikaupusių sąnašų ir būtinybės jas pašalinti, ir tokiais darbais buvo šalinamos sąnašos, o ne kasamas iki tol nejudintas gruntas. Tokie darbai negali būti prilyginami uosto akvatorijos gilinimo darbams pagal parengtą techninį projektą ir atitinkamai už juos negali būti sumokama gilinimo darbų sutartyje numatytais sutartiniais įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo darbų atlikimo metu tarp šalių buvo sudaryta ir galiojo sutartis (valymo darbų sutartis), kurioje buvo numatytas įkainis tokio turinio ir pobūdžio darbams (Uosto akvatorijos valymo darbams), turi būti taikomi valymo darbų sutartyje numatyti įkainiai, kurie yra žymiai mažesni (valymo darbų 8,47 – 29,04; gilinimo – 36,30 – 114,95).

Darbai pagal dvi atskiras sutartis turi būti perduodami ir priimami atskirai sutartyse nustatyta tvarka. Kiekvienai iš sutarčių atsakovas turėjo išduoti technines užduotis ir leidimus (t. 5, b. l. 107).

Atsakovas pats nurodė, kad pagal Aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 46A-2002, atsižvelgdamas į nurodytų kasimo darbų rūšį, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas išduoda atitinkamus leidimus atlikti gilinimo arba valymo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje. Uosto direkcija nurodė, kad savo veikloje susiduria su situacijomis, kuomet, parengus Uosto infrastruktūros plėtros (akvatorijos gilinimo darbų) projektą ir gavus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą atlikti gilinimo (kapitalinio gilinimo) darbus, iki faktinės darbų pradžios pasikeičia akvatorijos dugno charakteristikos (akvatorija užnešama sąnašiniu gruntu) ir atliekant kapitalinio gilinimo darbus tuo pačiu metu būtina pašalinti tam tikrą sąnašų kiekį, t. y. atlikti valymo darbus.

Uosto direkcija turėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą Nr. 9.13-LV4-2062 (pratęstas – LV4-5059) atlikti kapitalinio gilinimo darbus baruose a1-b1, a2-b2. A, B, C, D, E, G, dėl kurių apmokėjimo ir vyksta ginčas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas išaiškino, kad vadovaujantis grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklių LAND 46A-2002 (toliau - LAND 46A-2002) 5 p. einamasis gilinimas arba valymas – tai susikaupusių dugno nuosėdų išėmimas, kai siekiama atstatyti projektinį uosto akvatorijos gylį ir/ arba plotį. Kapitalinis gilinimas – tai grunto kasimas, didinant esamos uosto akvatorijos projektinį gylį ar plotį arba įrengiant naują uosto akvatoriją, taip pat iškasų kasimas jūrų ir jūrų uostų akvatorijose statybos tikslais – povandeninių kabelių, vamzdynų tiesimui, pamatų įrengimui ir pan. Kasimas – einamasis gilinimas arba valymas, tvarkomasis gilinimas ir kapitalinis gilinimas. Departamentas 2011-12-22 išdavė leidimą Nr. (9.13)-LV4-5059 atlikti gilinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijose, t. y. padidinti esamos uosto akvatorijos projektinį gylį ir plotį, kas apima susikaupusių dugno nuosėdų išėmimą ir grunto kasimą iki naujo projektinio gylio.

Atsakovas, vadovaudamasis 2011-09-06 sutarties Nr. 34-2011-610 7.1.1 p., pateikė ieškovei gilinimo darbų baruose a1, a2, b1, b2 techninės užduoties (b. l. 67-71) gilinimo darbą (bare „D“, „C“ ir „b“, „B“, „A“).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai ir lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus.