- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- II-572-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02941-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Brigitos Trumpytės 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 14-ANR-N-1606-2020 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Brigitos Trumpytės 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal 2020 m. rugpjūčio 30 d. gautą J. K. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.45 val., per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), gyvenantis asmuo P. R., kuris statosi savo automobilį „Opel“ visai kitoje požeminėje (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, nusileido į jam nepriklausančią požeminę (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę (požeminėje (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje P. R. nepriklauso jokia automobilių stovėjimo vieta ir jis nėra automobilių stovėjimo aikštelės bendrasavininkis). P. R. nuėjo į vietą, kur yra pastatytas J. K. priklausantis motociklas „Harley Davidson 37AHO“, pasilenkęs kurį laiką kažką darė. Tai pamatęs J. K. vyras A. K. ir J. K. nubėgo į požeminę (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, aikštelėje J. K. sutiko P. R. jau einantį prie savo automobilio, paklausė ką jis darė jos automobilių stovėjimo aikštelės vietoje, prie jos motociklo. Tuo metu A. K. nuėjo prie motociklo ir pastebėjo šviežią įbrėžimą (b. l. 5, 11).
Šalies argumentai
J. K. skundu prašo panaikinti minėtą nutarimą. Skunde nurodo, kad vien tas faktas, kad vaizdo įraše nesimato, kaip asmuo gadina turtą, negali būti pagrindu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Pats turto sugadinimo faktas yra nustatytas, pareiškėja nurodė asmenį, kuris konfliktavo su ja bei artimaisiais ir kerštaudamas galėjo sugadinti turtą, be to, apgadinimai ant pareiškėjos motociklo atsirado po to, kai pareiškėjos nurodytas asmuo prisiartino prie šio motociklo ir prie jo pasilenkė, neturėdamas tam jokio pagrindo. Kaltinamas asmuo teigia, jog turėjo apžiūrėti ventiliacijos vamzdį ir lietaus nutekėjimo vamzdį, apžiūrėjo elektros skaitliuką, padarė nuotraukų, kadangi yra automobilių aikštelės bendrasavininkas. Minėtas asmuo meluoja, kadangi jis nėra (duomenys neskelbtini) garažo bendrasavininkas, nusižengimą galimai vykdė garaže (duomenys neskelbtini), kur jam nepriklauso jokia dalis. Jis net nėra Bendrijos narys, todėl vaikščioti, apžiūrinėti ir kažką daryti svetimoje parkavimo vietoje neturi jokios teisės. Asmuo po padarytos žalos eidamas prie savo automobilio žinojo apie apgadinimus. Šį faktą įrodo pareiškėjos turimas vaizdo įrašas ir garso įrašas, kuriame iš jo reikalaujamas pasiaiškinimas, ką asmuo veikė svetimoje parkavimo vietoje ir kodėl apibraižė pareiškėjos motociklą (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad su J. K. skundu nesutinka. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, ją išnagrinėjo iš esmės ir priimdamas sprendimą tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir kitus byloje esančius duomenis. J. K. skundas yra prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams, turėtų būti atmestinas ir vertinamas kritiškai (b. l. 2)
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavusi J. K. nurodė, kad byla iš esmės išnagrinėta nebuvo. Jokia apklausa neįvyko, jai tyrėja tik paskambino telefonu ir paklausė kai kurių dalykų. Jos vyras irgi nebuvo apklaustas. Apžiūrėti motociklo nieks neatvyko, byloje yra tik viena jos pateikta nuotrauka, žala dėl motociklo apibraižymo nebuvo nustatinėjama. P. R. su jos vyru konfliktuoja ir turėjo motyvą apibraižyti jų motociklą. Įvykio dieną įsijungus kamerą su vyru pamatė, kad P. R. pasilenkė prie jų motociklo. Jo paaiškinimai, kad apžiūrinėjo ventiliacijos vamzdį, yra nepagrįsti, nes tam nereikia lankstytis prie motociklo, be to, jis neturi kompetencijos tai daryti, Bendrijos ar kitų namo gyventojų įgaliojimų. Ji tyrėjai buvo nurodžiusi, kad turi vaizdo įrašą, tačiau pareigūnai neprašė jo atsiųsti. Vaizdo įraše matyti, kad ji pribėga prie P. R. ir emocionaliai klausia, ką darė prie motociklo, kodėl subraižė jį. Taip pat P. R. nurodo, kad yra garažo bendrasavininkas, tačiau P. R. yra (duomenys neskelbtini) garažo bendrasavininkis ir (duomenys neskelbtini) garaže negali laisvai vaikščioti. Kai P. R. sutiko garaže, šis, be kita ko, turėjo raktus, kuriais greičiausiai padarė įbrėžimą.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, kad pranešėja nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 30 d., maždaug 15.45 val., per vaizdo kameras pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), gyventojas P. R., parkuojantis savo automobilį „Opel“ visai kitame (duomenys neskelbtini) parkinge, nusileido į jam nepriklausantį (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į vietą, kur priparkuotas pranešėjai nuosavybės teise priklausantis motociklas, pasilenkęs kurį laiką kažką darė. Tai pamatę ji ir jos vyras A. K. nubėgo į parkingą, sutiko minėtą asmenį, jau einantį prie savo automobilio. Paklausė, ką šis darė pareiškėjos parkavimo vietoje, prie motociklo. Tuo metu vyras nuėjo prie motociklo, kur ir pastebėjo šviežią įbrėžimą. P. R. el. laiškuose teigia, kad pareiškėja naudojasi ir nemoka už parkingų priežiūrą, nes jai nepriklauso nei viena parkavimo vieta. Tai netiesa, kadangi parkavimo vietą parkinge (duomenys neskelbtini) įsigijo kartu su butu pagal nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 6-7).
Šalies argumentai
P. R. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nes turėjo apžiūrėti ventiliacijos vamzdį ir lietaus nutekėjimo angą, taip pat apžiūrėjo elektros instaliaciją, padarė nuotraukų, kadangi yra automobilių stovėjimo aikštelės bendrasavininkis. Apie sugadintą motociklą sužinojo iš policijos pareigūnų, pats jokių apgadinimų nepastebėjo (b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-asis veiklos skyriaus tyrėja 2020 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad vertinant visus turimus galimo administracinio nusižengimo duomenis, nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo.
Kaip matyti iš teismui pateikto pareiškėjos skundo, skundžiamo nutarimo bei bylos nagrinėjimui pateiktos medžiagos, pareiškėja J. K. 2020 m. rugpjūčio 30 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą pranešdama apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdyje pareiškėja J. K. laikėsi pozicijos, jog byla iš esmės išnagrinėta nebuvo, nors pats turto sugadinimo faktas yra nustatytas ir ji nurodė asmenį, kuris galimai padarė administracinį nusižengimą. Iš pateiktos skundo medžiagos matyti, kad tyrėja, priimdama skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik P. R. paaiškinimu bei apžiūrėtu vaizdo įrašu, iš kurio nustatyta, jog nėra užfiksuota nusikalstamos veikos požymių. Daugiau jokių tyrimo veiksmų siekiant išsiaiškinti galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes nebuvo atlikta. Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo akivaizdžiai skubotas ir formalus. Kaip matyti iš skundo medžiagos, pareigūnė, tirdama J. K. pareiškimą, neapklausė nei pačios pareiškėjos, nei jos vyro, kuris tuo metu buvo kartu su ja ir galimai matė administracinio nusižengimo padarymo faktą. Teismo posėdžio metu J. K. nurodė, kad jai tyrėja tik paskambino telefonu ir paklausė kai kurių dalykų, tyrimo metu ji nebuvo detaliau apklausta apie įvykio aplinkybes. Toks bylos aplinkybių ištyrimas yra akivaizdžiai nepakankamas ir neišsamus. Pažymėtina, jog pakankamai teisinių žinių neturintys asmenys, nurodydami įvykio aplinkybes ir patys išdėstydami jas raštu, gali nenurodyti kai kurių tyrimui reikšmingų aplinkybių, nesuprasdami, kokią teisinę reikšmę gali turėti kiekviena įvykio aplinkybė, kuri pačiam asmeniui gali pasirodyti nesvarbi. Dėl šios priežasties tyrimo metu labai svarbu, kad įvykio dalyvius apklaustų reikiamą išsilavinimą bei patirtį turintys pareigūnai, kurie galėtų užfiksuoti visas tiriamam įvykiui reikšmingas detales. Įgyvendindamas ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tyrimą atlikęs pareigūnas, įvertinęs tai, kad asmenų paaiškinimai skiriasi, turėjo pareigą išsamiai ir nuosekliai apklausti ir pareiškėją J. K., ir jos vyrą, tačiau šios pareigos neįvykdė.
Be to, skundo medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo nuvykta į įvykio vietą siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Nebuvo apžiūrėtas ir subraižytas motociklas. Byloje yra tik pareiškėjos pateikta prastos kokybės nuotrauka, iš kurios matyti, jog motociklas yra įbrėžtas. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad turi vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ji iškart po galimo administracinio nusižengimo padarymo pribėga prie P. R. ir klausia, ką jis darė prie motociklo, kodėl subraižė jį, tačiau pareigūnai, žinodami, kad ji turi vaizdo įrašą, šio įrašo nepaėmė, nevertino ir netyrė. Pažymėtina, kad pradėjus administracinio nusižengimo tyrimą ANK 115 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste iš esmės nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimo veiksmai, netirta ir nesiaiškinta, kokiu būdu apgadintas motociklas „Harley Davidson 37AHO“. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog siuntė pareigūnei VĮ Registrų centro išrašą, kuris tyrimo metu taip pat nebuvo įvertintas. Pabrėžtina, jog skundo medžiagoje nėra jokio VĮ Registrų centro išrašo, apie tai nieko nepasisakyta ir skundžiamame nutarime.
ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta turtinė žala neviršija trijų bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai sugadinto ar sunaikinto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 1 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Taigi, asmeniui tyčia sugadinus ar sunaikinus didesnės negu 3 MGL vertės turtą kyla ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Iš skundo medžiagos matyti, kad įbrėžtas motociklas apskritai nebuvo apžiūrėtas, žalos dydis net nebuvo bandomas nustatyti ar įvertinti, skundžiamame nutarime nenurodyta galimai administraciniu nusižengimu padaryta žala. Žalos dydis turi būti tinkamai įvertintas, nustatant, ar už padarytus veiksmus galima administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė, nes žalos dydis yra esminė aplinkybė.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, J. K. pareiškimas apie galimą administracinį nusižengimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus buvo ištirtas formaliai. Institucija, nagrinėdama J. K. pareiškimą, atliko tik formalų aplinkybių tyrimą, detaliai neapklausė pareiškėjos, jos vyro, nevertino ir nesiaiškino padarytos žalos dydžio, motociklo apgadinimo mechanizmo, nebuvo paimtas ir apžiūrėtas pareiškėjos turimas vaizdo įrašas, neatlikta įvykio vietos apžiūra, neužfiksuotas administracinio nusižengimo faktas.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nepradėjimo pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas skubotai ir išsamiai neatlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimo, byloje reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina įgaliotai institucijai bylos tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos J. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Brigitos Trumpytės 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 14-ANR-N-1606-2020 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir bylą grąžinti tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.