Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-181-245/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-22
Bylos Nr.
1-181-245/2013
Teisminio proceso Nr.
1-72-1-00054-12-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nukentėjusysis
K. B., J. B., R. Š.
Kaltinamasis
R. S., H. R.
Advokatai
Antanas Jarašius, Kazimieras Jukna
Baudž. byla Nr. 1-181-245/2013
Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00054-12-5
Proc. spr. kat.-2.3.6; 1.2.3.2.9; 1.1.7.2.7.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, gynėjams advokatams Kazimierui Juknai, Daliui Macelicai, nukentėjusiesiems K. B., J. B., R. Š., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Antanui Jarašiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gimnazijos gimnazistas, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 1) 2012-07-26 Lazdijų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., 2) 2012-08-09 Lazdijų r. apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.,

H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gimnazijos gimnazistas , gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 1) 2012-07-26 Lazdijų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., už L. A. turto vagystę-laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pagal LR BK 178 str. 2 d., už A. K. turto vagystę-laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pagal LR BK 178 str. 2 d., už S. V. turto vagystę-laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pagal BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. 2) 2012-08-09 Lazdijų r. apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji R. S. ir H. R. (duomenys neskelbtini) apie 3 val. (duomenys neskelbtini) būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą įsibrauti į gyvenamąją patalpą bei užvaldyti svetimą turtą plėšimo būdu, per langą, laužtuvu išlaužę lango rėmą, įsibrovė į patalpą, S. B. priklausantį gyvenamąjį namą ir bendrais veiksmais panaudoję fizinį smurtą-suduodami nemažiau septynis kartus metaliniu laužtuvu į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai S. B., tuo jai padarė galvos smegenų sumušimą (smulkias kraujosruvas su žievės destrukcija kairio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties srityje), kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu (hematomą) kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, apimant dalį kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant dalį kaktinės ir momeninės skilčių, kairės pusės VI šonkaulio tiesioginį lūžimą pagal vidurinę pažastinę liniją, muštines žaizdas kaktos kairėje, odos nubrozdinimus virš dešinio antakio, kairio žasto viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairėje pagal vidurinę pažastinę liniją, poodines kraujosruvas kairio žasto viršutiniame trečdalyje šoniniame paviršiuje, kairio dilbio apatiniame trečdalyje delniniame paviršiuje, dėl ko, S. B., nuo galvos smegenų sumušimo (smulkių kraujosruvų su žievės destrukcija kairio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties srityje), kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu (hematomos) kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, apimant dalį kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant dalį kaktinės ir momeninės skilčių, dėl galvos traumos (duomenys neskelbtini) apie 18 val. 37 min. vežama greitosios medicinos pagalbos automobiliu į ligoninę mirė, ir tokiu būdu atimdami nukentėjusiajai galimybę priešintis iš gyvenamojo namo pagrobė svetimą turtą - S. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA 6020“, kurio vertė 50 litų, bei 200 litų.

Kaltinamųjų R. S. ir H. R. veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p. , 180 str. 2 d.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino iš dalies, tai yra, tik dėl dalyvavimo plėšime ir parodė, kad 2012 m. vasario 17 d. jis su H. R. gėrė alkoholinius gėrimus: degtinę, brendį. Buvo apsvaigęs, tačiau nesvirduliavo. Jis pasiūlė kaltinamajam H. R. pavogti svetimą turtą- cigaretes, kurias manė esant nukentėjusiosios S. B. sodyboje, kadangi dieną prieš buvo lankęsis ten ir girdėjo nukentėjusiąją kalbant, kad pastaroji važiuos pas giminaičius minėti „keturnedėlį“, todėl jis galvojo, kad tą naktį nukentėjusiosios S. B. namuose nebus. Jis tik manė, kad šioje sodyboje gali būti laikomos kontrabanda gabentos cigaretės, girdėjo tokias kalbas. Jiedu su kaltinamuoju H. R. nusprendė vagystės būdu įgyti pinigų. Kad nuvykti į nusikaltimo vietą, kaltinamasis H. R. pasiėmė savo tėvo automobilį ,,VW Passat“ ir juo važiavo iki viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ pasiimti pamestą laužtuvą tam, kad galėtų įsilaužti į ūkinio pastato vidų. Jiedu atvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esančią įvykio vietą apie 3 valandą nakties ir automobilį paliko ant keliuko, 500 m. atstumu nuo nukentėjusiosios S. B. sodybos. Pro durų plyšį apžiūrėję ūkinio pastato vidų, jame cigarečių nerado. Tada jis pasiūlė H. R. įsibrauti į gyvenamąjį namą ir pastarajam sutikus, jis laužtuvu išdaužė gyvenamojo namo lango stiklą, tačiau lango rėmo jis nepajėgė išlaužti, todėl laužtuvą perėmęs H. R. išlaužė lango rėmą. Kai H. R. išstūmė lango rėmą, tuomet namo viduje užsidegė šviesa. Tuo metu kaltinamasis H. R. pro išdaužtą langą įšoko į kambario vidų ir prišokęs prie nukentėjusiosios, stovėjusios dešinėje kambario pusėje žiūrint nuo lango, smūgiavo apie tris kartus metaliniu laužtuvu. Jis smūgiavo laužtuvu iš viršaus į apačią. Nukentėjusiosios nematė, nes tuo metu jis stovėjo lauke, prie sienos ir iš tos vietos buvo matomas tik H. R.. Jis taip pat per langą įlipo į namo vidų ir tik tada pamatė nukentėjusiąją S. B. gulinčią ant žemės, prie durų. Suprato, kad nukentėjusioji guli ant žemės dėl patirtų smūgių, kuriuos sudavė H. R.. Pakviestas H. R. jis įlipo per langą į kambario vidų ir matė kaip H. stovėjo kambario viduryje, o S. B. gulėjo ant pilvo ir jos galva buvo nukreipta link durų. Kambaryje jautėsi dujų kvapas, kuris jį dusino. Nukentėjusiajai nereaguojant į aplinką, jiedu su H. R. kambariuose ieškojo pinigų. Jis atidarė vieną stalčių, pinigų ten nebuvo, tuomet jis nuėjo į kitą kambarį ieškoti pinigų. Jis nerado pinigų. H. R. rado piniginę, kurioje buvo apie 200 litų, mobilaus ryšio telefoną, kurį išmetė sodo pusėn. Iš namo jiedu daugiau nieko nepaėmė. Išeinant iš namo elektros šviesos negesino, nukentėjusiąją paliko gulėti. Grįžtant iš (duomenys neskelbtini) jie užsuko į degalinę ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje H. R. nupirko pusę litro butelį degtinės ir jam dar davė apie 80 litų popierinėmis kupiūromis. Po to H. R. parvarė automobilį į savo tėvų namus, o jiedu pėsčiomis ėjo atėjo į miesto centrą. Jiedu per duris į namo vidų įsibrauti nebandė, o abu nutarė patekti per langą. Jis su H. prieš įsibraunant į namo vidų nesitarė kaip naudos smurtą prieš tą moterį, nes galvojo, kad jos nebus namuose. Tuo metu, kai H. R. smūgiavo, tai nukentėjusioji kelis kartus šaukė „A. vaike“. Kodėl nukentėjusioji taip sakė, jis nežinojo. Jis neatrakino jokio kambario durų ir H. R. užrakintas nebuvo. Jis nukentėjusiajai S. B. smūgių nesudavė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis R. S. parodė nusikaltimų padarymo vietą ir papaiškino jo padarymo aplinkybes, tai yra, kur jis rado metalinį laužtuvą, vietą, esančią (duomenys neskelbtini) kurioje jis atvykęs kartu su H. R. paliko automobilį, kryptį, kuria jie abu nuėjo, namą į kurį jis įsibrovė kartu su H. R., langą, kurio stiklus jie abu daužė, vietą, kurioje jis stovėjo prie lango, parodė kaip jis laužtuvu daužė lango stiklą, vietą, kurioje stovėjo H. R., langą, pro kurį į namo vidų įsibrovė H. R. ir jis, vietą, kurioje stovėjo H. R. tuomet, kai smūgiavo laužtuvu, bei kaip H. R. smūgiavo laužtuvu, parodė vietą, kurioje ir kokioje pozoje jis rado gulinčią S. B., parodė stalčių, kuriame jis ieškojo pinigų, duris pro kurias jis pateko į kitą kambarį, bei spintas, kuriose jis ieškojo pinigų (3 T. b. l. 97-107).

Kaltinamasis H. R. kaltu prisipažino iš dalies, tai yra, tik dalyvavęs plėšime ir parodė, kad 2012 m. vasario 17 d. susitiko R. S., kuris turėjo 0,5 litro talpos butelį degtinės ir gėrė ją kartu. Tą pačią dieną jiedu dalyvavo svetimo turto vagystėje. Pardavę pavogtą benzopjūklą, toliau jiedu girtavo. Būnant bare R. S. jam pasakė, kad pažįsta senyvą moterį, pas kurią lenkai ūkiniame pastate laiko cigaretes ir pasiūlė jas pavogti. Jis sutiko. Tikslu nuvykti į įvykio vietą pasiėmė savo tėvo automobilį ,,VW Passat“. Po to atvažiavo prie kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“ pasiimti laužtuvą spynai išlaužti. Laužtuvą į automobilį atsinešė R. S.. Po to jiedu atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, automobilį paliko netoli R. S. namų. Kelią iki įvykio vietos rodė R. S.. Ėjo pėsčiomis apie 1 kilometrą. Abu priėjo prie ūkinio pastato ir per durų plyšį apžiūrėję patalpą įsitikino, kad joje cigarečių nėra. Tada kaltinamasis R. S. jam pasiūlė eiti į namo vidų ir apiplėšti bobutę, sakydamas, kad ji gyvena viena ir turi pinigų, kad ta moteris tremtinė, gauna didelę pensiją ir jai į rankas atneša paštininkė. Kaltinamasis R. S. minėjo, kad ta moteris jam buvo sakiusi, jog ji nori daryti namo remontą, todėl ji gali turėti pinigų. Jis sutiko su pasiūlymu ir abu nusprendė patekti į vidų per langą, kurį parodė R. S.. Prieš tai abu ėjo aplink namą pasižiūrėti. Priėjo prie lango, kuris yra nuo durų kairėje pusėje. Matė, kad langas užkaltas plėvele. Jis nuo lango nuplėšė plėvelę, o R. S. laužtuvu išdaužė vieną lango stiklą. Po to jis, perėmęs laužtuvą iš R. S., išvalė juo likusius stiklus. Valant stiklo šukes, kambaryje užsidegė šviesa ir pamatė prie lango stovinčią moterį, kuri stovėjo priekiu į langą truputį kairiau nuo jo. Jis per langą įkišo dešinę ranką su laužtuvu ir vieną kartą tuo laužtuvu atliko judesį link tos moters galvos. Kur jai pataikė, nematė, tik jautė, kad jai kažkur sudavė ir tuo metu moteris atsitraukė toliau nuo lango. Po to jis padavė laužtuvą R. S., o pats rankomis išlaužė išorinį lango rėmą, išstūmė vidinį lango rėmą, ir įšoko į namo vidų. Tačiau tuo metu į jį nukentėjusioji iš 1 metro atstumo purškė dujas jam į veidą, todėl jis išsigando ir įbėgo į kitą kambarį, pridarė duris. Nukentėjusioji per durų tarpą į jį dar purškė dujas ir jam atsitraukus nuo durų, jas pastaroji užrakino. Jis tuo metu kosėjo, nes dusino gerklę ir graužė akis, todėl nežino, ką namo viduje veikė kaltinamasis R. S.. Maždaug po pusės minutės jam duris atidarė R. S. ir tada pamatė nukentėjusiąją gulinčią ant grindų, prie lovos, pilvu į grindis. Moteris kvėpavo, bet nejudėjo. Jis per langą spruko į lauką ir atsispirdamas šuolio metu netyčia viena koja užmynė moteriai ant nugaros ar kojos. Lauke sniegu apsiprausė veidą, įkvėpė tyro oro ir per tą patį langą grįžo atgal į vidų. Kaltinamasis R. S. ieško pinigų kitame kambaryje, todėl ir jis ieškojo lovoje, prie kurios gulėjo moteris, pinigų ir Prie atlošo rado piniginę, kurioje buvo vieną kupiūrą 50 Lt, dar buvo po 10 ir 20 Lt ir monetų. Kiek viso buvo pinigų, neprisimena. Nuo staliuko paėmė telefoną NOKIA ir nuplėšė laidinį telefoną, kad nukentėjusioji negalėtų paskambinti policijai. Mobilaus ryšio telefoną paėmė tuo pačiu tikslu. Iš patalpos abu išlipo pro tą patį langą, kurį išdaužė. NOKIA telefoną numetė į sodo pusę. Suprato, kad smūgius nukentėjusiajai sudavė kaltinamasis R. S., kai jis buvo užrakintas kambaryje. Pinigus skaičiavo sugrįžę į automobilį, jų buvo apie 170-180 Lt., pasidalino po lygiai ir jam atiteko virš 80 litų. Už pagrobtus pinigus degalinėje ,, (duomenys neskelbtini)“ nupirko butelį degtinės ir 1,25 litro talpos butelį ,,Coca Cola“. Likusius pinigus išleido savo reikmėms.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis H. R. parodė nusikaltimų vietą, kurioje jis pastatė automobilį ir laukė R. S. atsinešančio laužtuvą, parodė vietą, kurioje R. S. rado laužtuvą, vietą, esančią (duomenys neskelbtini) kurioje jis atvykęs kartu su R. S. paliko automobilį, kryptį, kuria jie abu nuėjo, parodė šuns būdą prie kurios jis stovėjo S. B. kieme, ūkinį pastatą prie kurio buvo nuėjęs R. S., namą į kurį jis ir R. S. įsibrovė, vietą prie lango, kurioje stovėjo R. S., vietą, kurioje jis stovėjo jis pats, langą, kurio rėmus jis išėmė ir per kurį jis įsibrovė į vidų, vietą, kurioje stovėjo S. B., vietą namo viduje, kurioje stovėjo S. B., rodo kaip jis smūgiavo, t. y. valė lango stiklus, parodė, kaip jis smūgiavo, duris, pro kurias jis įbėgo į kitą kambarį, bei duris, kurias užrakino, vietą, kurioje gulėjo S. B. ir kaip ji gulėjo, parodė, kaip jis užmynė ant nukentėjusiosios ir langą, pro kurį iššoko į lauką, vietą, kurioje jis rado pinigus, staliuką, nuo kurio paėmė mobilaus ryšio telefoną, kryptį, link kur numetė mobilaus ryšio telefoną, bei kryptį, kuria nubėgo kartu su R. S. (4 t. b. l. 32-47).

Iš akistatos protokolo matyti, kad H. R. atsisakė duoti parodymus (3 t. b. l. 108).

Iš H. R. atviro prisipažinimo matyti, kad jis nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes (4 t., b.l.3).

Nukentėjusysis K. B. parodė, kad jis 2012-02-18 apie 17 val. atvyko motinos S. B. sodybą, esančią į (duomenys neskelbtini) ir rado išdaužtą namo lango stiklą ir kambaryje, ant grindų, gulinčią motiną, durys buvo užkabintos iš vidaus Nukentėjusioji gulėjo ant kairio šono, galva buvo į rytų pusę, o kojos į vakarus. Motinos kūnas dar buvo šiltas ir dar buvo jaučiamas pulsas, tačiau ji buvo be sąmonės, į žodžius nereagavo. Motina vilkėjo naktinėmis kelnėmis ir naktiniais baltiniais. Ant motinos abiejų akių matėsi kraujosruvos, galvos dešinėje pusėje-kraujas. Skambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Kambariuose buvo išversti daiktai, ant grindų gulėjo dujų balionėlis ir metalinis laužtuvas. Jam buvo žinoma, kad motina turėjo dujų balionėlį ir 2012-02-10 buvo gavusi 1000 litų pensiją. Pasigedo mobilaus ryšio telefono „Nokia“ pilkos spalvos. Patyrė materialinių išlaidų dėl motinos laidotuvių - 6243 Lt ir jam padaryta 200 000 Lt neturtinė žala.

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. B. parodė langą, pro kurį jis 2012-02-18 apie 17 val. pamatė gulinčią ant žemės motiną (2 t. b. l. 150-154).

Nukentėjusieji J. B. ir R. Š. parodė taip pat, kaip ir nukentėjusysis K. B.. Be to, nukentėjusioji R. Š. parodė, kad į jos motinos šermenis atėjusi L. S. jai pasakė, kad 2012-02-17 ryte jos sūnus R. S. buvo atėjęs į jos motinos namus ir klausė kaip pastarosios sveikata. Be to, ji buvo davusi savo motinai mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“, kurio vertė 50 litų.

Liudytoja S. U. parodė, kad 2012 m. vasario 17 d. apie 24 valanadą ji, A. S. ir G. S. buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Po vidurnakčio į kavinę užėjo M. J., H. R. ir R. S.. Jie trise prisėdo prie jų stalelio. Jie norėjo nupirkti butelį brendžio, todėl ji ir A. davė po 6 Lt H. R., ir jis atnešė 0,7 L tapos butelį brendžio. Jie gėrė brendį. Apie 3 val. H. R. su R. S. kažkur išėjo, o M. J. išėjo dar anksčiau. Maždaug, po 5 valandos A. paskambino H. R. ir pastarasis pasiūlė susitikti. Jos susitiko su H. R. ir R. S. gatvėje.

Liudytojo M. J. parodė, kad 2012 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) sporto centre susitiko su H. R. ir R. S., su kuriais gėrė degtinę, (duomenys neskelbtini) kaime pavogė benzopjūklą, kurį pardavė S. L.. (duomenys neskelbtini) kaime R. S. pasiūlė H. R. eiti pasižiūrėti į kitą sodybą, o jis jų laukė, tačiau pastarieji po kelių minučių grįžo tuščiomis. Gautus pinigus už parduotą benzininį pjūklą išleido alkoholiniams gėrimams nusipirkti kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“. Jie gėrė kartu su merginomis.

Liudytojas S. L. parodė, kad jis 2012 m. vasario 17 d. vakare apie 23 val. jis (duomenys neskelbtini) sutiko M. J., R. S. ir H. R.. Jie visi buvo neblaivūs, jautė alkoholio kvapą. Pastarieji su juo važiavo į kaimą, kur atnešė benzopjūklą ,,Stihl“. Vaikinus jis parvežė į (duomenys neskelbtini) ir paleido prie kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“. Už benzopjūklą R. S. sumokėjo 270 litų.

Liudytojas L. A. parodė, kad 2012 m. vasario 17 d. R. S. pas jį namuose su jo benzopjūklu pjovė malkas.

Liudytojas T. K. parodė, kad 2012 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“ sutiko H. R., kuris paprašė jį ir jo dragą parvežtų į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis juos abu atvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę ir paleido prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“. Pastebėjo, kad jie abu buvo vartoję alkoholį. Vežant H. R. gyrėsi, kad grįžęs apims tėvo automobilį ir važiuos į kažkokį kaimą.

Liudytoja E. S. parodė kad brolis R. S. lankydavosi S. B. namuose, padėdavo ūkio darbuose. Pastarasis, praėjus kelioms dienoms po S. B. mirties, papasakojo, kad jis kartu su H. R. kažkur šventė, vartojo alkoholį, o vėliau naktį jis pasiūlė H. R. nueiti pas S. B. į namus pasižiūrėti, ar ūkiniame pastate nėra cigarečių. Jie į S. B. sodybą atvykę automobiliu ir ėję pasižiūrėti į ūkinį pastatą, o vėliau sugalvojo per langą įsibrauti į namo vidų. Su savimi turėję laužtuvą. Per langą į namo vidų pirmas pateko H. R. ir pastarasis laužtuvu smūgiavęs B.o po to į namo vidų įlipęs ir R., tačiau jokių smūgių nesudavęs. Iš namo jie pagrobę apie 200 Lt.

Liudytojo E. Ž. parodė, kad 2012-02-17 maždaug apie 21 val. pas jo tėvus atvyko draugai su sūnumi J.. Vėliau J. kartu su juo išvažiavo į(duomenys neskelbtini) ir maždaug prieš vidurnaktį J. paskambino motina ir paprašė, kad jis grįžtų jų paimti. Maždaug apie 24 val. važiuojant keliuku link namų pastebėjo, kad keliuko kairėje pusėje stovėjo šviesios spalvos automobilis ,,Mercedes. Tas automobilis stovėjo maždaug 700 m atstumu nuo S. B. namų.

Liudytoja E. M. parodė, kad S. B. 1027 litų pensiją į namus atnešė 2012-02-15. Ji anksčiau su S. B. kalbėjo ir klausė ar ši nebijo viena gyventi, tai ji atsakė, kad jai niekas negrasina, priešų neturi ir sakė, kad namuose ji laiko tik iki 200 Lt.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Matyti, kad išlaužtas langas yra namo šiaurinėje pusėje, lango likučiai yra ant sniego, prie lango daug batų pėdsakų. Kambaryje ant sofos yra patalynė su raudonos spalvos dėmėmis, kėdė ant kurios yra raudonos spalvos dėmės, kambariuose iš sekcijų išversti drabužiai. Prie pat durų yra raštuotas raudonas susuktas kilimas, kuris yra kruvinas ir ant jo yra mėlynos spalvos briaunuoto strypo statybinis įrankis ,,montiruotė“, ant grindų guli dujų balionėlis ir piniginė (1 t. b. l. 12-15).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant lango rėmo rastos dėmės panašios į kraujo, yra įspaustinių žymių, kuriose yra mėlynos spalvos dažų. Ant apžiūrimo mėlynos spalvos laužtuvo yra dėmių panašių į kraują (1 t. b. l. 69-78).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančioje S. B. sodyboje nuo namo šiaurės vakarų kampo 62 m. atstumu rastas mobilaus ryšio telefonas ,,NOKIA 6020“ šviesiai pilkos spalvos korpusu (1 t. b. l. 79-84).

Iš transporto priemonės – automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilis ,,VW Passat“, v. nr. ž. (duomenys neskelbtini), kuris yra tamsiai mėlynos spalvos (1 t. b. l. 91-96).

Iš daiktų-drabužių apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima raudonos spalvos striukė pateikta H. R.. Ant šios striukės dešinės rankovės matosi skersinė siuvimo žymė ir siūta raudonos spalvos siūlu, siuvimo žymės ilgis 4 centimetrai ir ši žymė yra skersai rankovės (1 t. b. l. 112-118).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad S. B. liemenės dešinėje kišenėje rasti 4 banknotai po 200 litų, viso 800 litų. Šie banknotai sulenkti ir sudėti vienas į kitą (1 t. b. l. 153-158).

Iš specialisto išvados Nr. 52-16-IS1-259 matyti, kad lango rėmo pažeidimai ir pėdsakų ant jo paviršiaus pobūdis, forma, tarpusavio išsidėstymas ir matmenys rodo, kad tyrimui pateiktas lango rėmas buvo išlaužtas iš lauko pusės laužtuvu, metaliniu strypu ar kitu panašiu įrankiu, kurio kontaktavę paviršiai yra plokšti, panaudojant sverto principą (1 t. b. l. 174-176).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(1354)-IS1-3006 matyti, kad ant tirti pateiktų laužtuvo (mėg. Nr. 2, Nr. 3, Nr. 19), dujų balionėlio (mėg. Nr. 5), tamponų su nuoplovomis, tiriant pažymėtų Nr. 1-8 (mėg. Nr. 6-13), Nr. 10 (mėg. Nr. 15), paklodės iškarpos (mėg. Nr. 18), paimtų 2012-02-18 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini)., rasta žmogaus kraujo, o ant tirti pateiktos piniginės (mėg. Nr. 4), tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 9, Nr. 11, Nr. 12 (mėg. Nr. 14, Nr. 16, Nr. 17), paimtų 2012-02-18 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) žmogaus kraujo nerasta. Ant tirti pateiktų laužtuvo (mėg. Nr. 2, Nr. 3, Nr. 19), dujų balionėlio (mėg. Nr. 5), tamponų su nuoplovomis Nr. 1-5, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10 (mėg. Nr. 6-10, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 15), paklodės iškarpos (mėg. Nr. 18) rasto žmogaus kraujo ir ant piniginės (mėg. Nr. 21) rastų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000009 %. Ant tirti pateiktos piniginės (mėg. Nr. 4), rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį, moterį. Ant piniginės mėg. Nr. 4 rastų, asmeniui identifikuoti tinkamų, moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. B. genotipu. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr.6, 9, Nr. 11, Nr. 12 (mėg. Nr. 11, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 17) ir piniginės (mėg. Nr. 20) žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Mikrodalelės yra netinkamas objektas DNR tyrimui atlikti, todėl tiriamos nebuvo (1 t., b.l.126-129).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(1354)-IS1-3203 matyti, kad ant tirti pateiktų penkių tamponų su nuopjovomis, padarytomis 2012-02-18 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) S. B. rankų, nagų nuokarpų, plaukų sruogos, pateiktų 2012-02-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Alytaus ekspertinio poskyrio, pagalvės užvalkalo, staltiesės, taburetės, paimtų 2012-02-23 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) antklodės, lovatiesės, S. B. liemenės, bliuzono ir kojinių, paimtų 2012-02-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, rasto žmogaus genotipas sutampa su S. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kito žmogaus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. B. fokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 00000000009 proc. (1 t., b.l.136).

Iš specialisto išvados Nr. M 74/12(06) matyti, kad S. B. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo (smulkios kraujosruvos su žievės destrukcija kairio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties srityje), kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu (hematoma) kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, apimant dalį kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant dalį kaktinės ir momeninės skilčių. S. B. padarytas kairės pusės VI šonkaulio tiesioginis lūžimas pagal vidurinę pažastinę liniją, muštinė žaizda kaktos kairėje, odos nubrozdinimai virš dešinio antakio, kairio žasto viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairėje pagal vidurinę pažastinę liniją, poodinės kraujosruvos kairio žasto viršutiniame trečdalyje šoniniame paviršiuje, kairio dilbio apatiniame trečdalyje delniniame paviršiuje. S. B. mirtis įvyko 2012-02-18 val. 15 min. (asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. AP12-438 duomenys). S. B. sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau septyniais trauminiais poveikiais. Muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje padaryta kietu bukabriauniu pailgos formos daiktu. Odos nubrozdinimai virš dešinio antakio, kairio žasto viršutiniame trečdalyje, krūtinės ląstos kairėje pagal vidurinę pažastinę liniją, poodinės kraujosruvos kairio žasto viršutiniame trečdalyje šoniniame paviršiuje, kairio dilbio apatiniame trečdalyje delniniame paviršiuje, galėjo būti padaryti tiek kieto buko, tiek ir kieto buko, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje. Muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje galėjo būti padaryta ir laužtuvu, turinčiu briauną. Nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek artimose joms padėtyse. Poodinė kraujosruva kairio dilbio apatiniame trečdalyje delniniame paviršiuje galėjo gautis ir nukentėjusiajai ginantis (1 t. b. l. 182-190).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. pM 67/74/12(06) matyti, kad S. B. muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje padaryta kietu bukabriauniu pailgos formos daiktu, kuo galėjo būti ir ekspertizei pateiktas laužtuvas. Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kieto buko, tiek ir kieto buko turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje. Sužalojimai, išskyrus muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. S. B. sužalojimai galvos srityje galėjo būti padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Galvos smegenų sumušimas (smulkios kraujosruvos su žievės destrukcija kairio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties srityje), kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalų (hematoma) kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, apimant dalį kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant dalį kaktinės ir momeninės skilčių, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje padaryta kietu bukabriauniu pailgos formos daiktu, kuo galėjo būti ir pateiktas ekspertizei laužtuvas. Konkrečiai nustatyti sužalojimų padarymo tikslų laiką nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad laiku suteiktus kvalifikuotą medicininę pagalbą nukentėjusiosios gyvybę būtų galima išgelbėti (1 t., b.l.193-195).

Iš pažymos ir telefono išklotinių matyti, kad gautos abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaltinamasis R. S. įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės. Nustatyta, kad 2012-02-17 nuo 07 val. 01 min. iki 11 val. 47 min. R. S. buvo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir šešis kartus kontaktavo su Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaltinamasis H. R.. 2012-02-17 14 val. 40 min. R. S. yra (duomenys neskelbtini), nes pirmas kontaktas yra bokšto 670E aptarnaujamoje teritorijoje, kuris aptarnauja UAB „ OMNITEL“ operatoriaus ryšį (duomenys neskelbtini) teritorijoje. 2012-02-17 nuo 14 val. 40 min. R. S. vėl kontaktuoja su H. R. 9 kartus iki 20 val. 54 min. ir jų kontaktai baigiasi, todėl galima daryti išvadą, kad jie susitinka. Nuo 2012-02-17 20 val. 54 min. R. S. yra bokšto 6707 veikimo teritorijoje, kuris aptarnauja (duomenys neskelbtini). 2012-02-17 22 val. 37 min. R. S. kontaktuoja su Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S. L. ir kontaktas yra bokšto 670E veikimo teritorijoje, kuris aptarnauja (duomenys neskelbtini). 2012-02-17 23 val. 13 min. R. S. kontaktuoja bokšto 6707 teritorijoje, kuris aptarnauja (duomenys neskelbtini) centrą ir (duomenys neskelbtini) parką. Iš parko pajuda 2012-02-17 23 val. 12 min. nenustatyta kryptimi iki 2012-02-18 00 val. 46 min. ir atsiduria bokšto 508B veikimo teritorijoje, kuris aptarnauja teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) miestelio. Tuo metu jis gauna SMS pranešimą iš S. L. ir jo buvimo vietą fiksuoja ryšio bokštas 551C, kuris aptarnauja (duomenys neskelbtini) miestelio teritoriją kryptimi į (duomenys neskelbtini). R. S. (duomenys neskelbtini) mieste vėl atsiranda 2012-02-18 01 val. 37 min. bokšto 5087 veikimo teritorijoje, kuris aptarnauja (duomenys neskelbtini) miestą ir bando skambinti tel. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. B., kuris yra (duomenys neskelbtini) taksi automobilio vairuotojas. Šiuo telefonu R. S. vėl bando skambinti 2012-02-18 04 val. 39 min. iš (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos. 2012-02-18 05 val. 27 min. R. S. skambina tel. (duomenys neskelbtini) L. A. ir kalba 67 sekundes (1 t., b.l.36-37).

Iš pažymos ir telefono išklotinės matyti, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini) mieste, yra pažįstamas su M. J. ir kaltinamuoju R. S.. Su S. L. M. J. pradeda kontaktuoti 2012-02-17 21 val. 29 min. šešis kartus iki 22 val. 07 min. 2012-02-17 22 val. 41 min. su L. kontaktuoja R. S., tačiau L. yra (duomenys neskelbtini). Kitas kontaktas su R. S. užfiksuotas bokšto LAZ02A veikimo teritorijoje, šis bokštas aptarnauja(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę, dar kitas kontaktas su R. S. 23 val.48 min. bokšto MLAZB veikimo teritorijoje, kuris aptarnauja Bitė Lietuva ryšį (duomenys neskelbtini) Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje S. L. kontaktuoja ir su M. J.. 2012-02-18 01 val. 07 min. S. L. jau kontaktuoja bokšto ALT01UB veikimo teritorijoje, kuris aptarnauja (duomenys neskelbtini) rajono ribas. Išvada: S. L. atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) nuvyksta į (duomenys neskelbtini) Vėliau sugrįžta į (duomenys neskelbtini) ir vėl išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) miestą. S. L. (duomenys neskelbtini) rajone prabūna nuo 2012-02-17 23 val. 12 min. iki 2012-02-18 01 val. 07 min. (1 t., b.l.41-42).

Iš pažymos ir telefono išklotinių matyti, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaltinamasis H. R., 2012-02-17 H. R. su R. S. kontaktuoja 30 kartų. Jų kontaktai prasideda nuo 2012-02-17 10 val. 45 min. ir baigiasi 2012-02-18 02 val. 06 min. Per šį laikotarpį H. R. 2012-02-17 nuo 23 val. 21 min. iki 2012-02-18 00 val. 08 min. juda bokštų 675 A, 551 B, 552C veikimo teritorijoje, šie bokštai aptarnauja (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritoriją. Bokštas 552C aptarnauja (duomenys neskelbtini) teritoriją, kur yra nusikaltimo padarymo vieta. Šio bokšto veikimo teritorijoje H. R. kontaktuoja 2012-02-17 23 val. 34 min. H. R. su R. S. kontaktuoja iki 2012-02-18 02 val. 06 min. H. R. su M. J. 2012-02-17 kontaktuoja 3 karus, 18 val. 11 min., 18 val. 50 min. ir 20 val. 40 min. (1 t., b.l.48-50).

Iš pažymos ir telefono išklotinių matyti, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. J., 2012-02-17 M. J. pradeda kontaktus 670B bokšto veikimo teritorijoje, kuris aptarnauja (duomenys neskelbtini) miestą. M. J. 2012-02-17 su H. R. kontaktuoja 5 kartus nuo 17 val. 40 min. iki 20 val. 40 min. Su S. L. 2012- 02-17 kontaktuoja 14 kartų nuo 21 val. 27 min. iki 22 val. 07 min. Nuo 2012-02-17 23 val.08 min. M. J. kontaktuoja bokšto 508A veikimo teritorijoje, kuris aptarnauja teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) mieste jo pirmieji kontaktai užfiksuoti 2012-02-18 01 val. 26 min. Per laikotarpį nuo 2012-02-17 23 val. 08 min. iki 2012-02-18 01 val. 26 min. M. J. juda (duomenys neskelbtini) seniūnijos ribose. 2012-02-18 01 val. 26 min. M. J. kontaktai baigiasi (duomenys neskelbtini) mieste, kur jis ir gyvena. 2012-02-18 ryte 09 val. 24 min. jis vėl pradeda kontaktus to paties bokšto 670B veikimo teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) mieste.

Iš 2012-05-14 R. S. laiško kopijos turinio matyti, kad bendravo su H. R. per ventiliacijos angą, pastarasis sakė, jog buvo prisipažinęs padaręs nusikaltimą, galvodamas, kad jį paleis iš suėmimo, o vėliau sakė, kad jį apgavo. Iki to momento jis matė, kaip pas pastarąjį buvo atėjusi prokurorė, girdėjo kaip apklausų kambaryje sakė, kaip jis mušė nukentėjusiąją (3 t. b. l. 139).

Iš 2012-06- laiško kopijos turinio matyti, jog R. S. rašė ,, (..) turbūt dar negreit pasimatysime. Pats kaltas, nereikėjo kišti nagų kur nereikia. Mane turbūt būtų paleidę iki teismo, jeigu R. būtų prisipažinęs, bet dabar nelabai aš noriu į tą laisvę, atsėdėsiu, išeisiu, manau bus gyvenime gera pamoka“ (3 t. b. l. 143).

Iš kaltinamojo H. R. laiškų kopijų turinio matyti, kaip pastarasis samprotauja: ,,Šnekėjau dar su advokatu. Sakau kuo man čia kvepia? Sako dideliu ginču. Jis dar nesako kiek galiu gaut. Karoče Tėt man atrodo, kad man čia ... (necenzūrinis žodis) kvepia“. ,,Daugiausiai sėdėsiu kiek įmanoma tai 6 m. ir 8 mėn. Nes jai gaučiau 10 metų ir paliktų tik pagal 2/3 tai tiek išeina. Bet kadangi aš buvau nepilnametis tai jaučiu paleistų po ½ arba po 1/3.“ ,,Na, bet jis dabar geresnėj pozicijoj, nes nekeitęs parodymų. O aš debilas buvau čia prisimelavęs ir tai mano minusas“. ,,Tik nepamiršk, kad pas mane viskas nuo muštynių ir prasidėjo, o dabar matai kaip čia ,,faina“. ,,Tai va bratka nekišk nagų niekur. Nes paskui bus bajeris kai 2 broliai vienoj sėdės.“,,Tu tikrai žinai kiek man reiks sėdėt, prašau pasakyk man. Bus lengviau, susitaikysiu lengviau“. ,,Aš dabar praradau ir supratau. Todėl daugiau gyvenime, nelysiu niekur, kur nereikia“ (4 t. b. l. 97, 98, 99, 101, 102, 103).

Iš 2012-05-08 pokalbio tarp R. H. pasimatymo su R. V. Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK areštinės pasimatymų patalpoje įrašo stenogramos matyti, kad buvo užfiksuotas H. R. pasakymas ,,Bet aš nežinau. Jeigu mane į akistatą sumes aš nežinosiu ką sakyt. Na, ta prasme, su R. į akistatą. Jie mes į akistatą jeigu niekas nesutaps. O aš nežinosiu tada ką sakyt, jau aš tikrai žmogui į akis negalėsiu meluot nieko. Jau man tikrai nesigaus. Nu nors bendrai-nežinau. Aš pasakiau kaip yra ir viskas“ (4 t., 110 b.l.).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji R. S. ir H. R. (duomenys neskelbtini) apie 3 val. (duomenys neskelbtini) būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe, turėdami tikslą įsibrauti į gyvenamąją patalpą bei užvaldyti plėšimo būdu svetimą turtą, per langą, laužtuvu išlaužę lango rėmą, įsibrovė į patalpą, S. B. priklausantį gyvenamąjį namą ir bendrais veiksmais panaudoję fizinį smurtą-suduodami nemažiau septynis kartus metaliniu laužtuvu į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai S. B., jai padarė galvos smegenų sumušimą (smulkias kraujosruvas su žievės destrukcija kairio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties srityje), kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu (hematomą) kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, apimant dalį kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant dalį kaktinės ir momeninės skilčių, bei kitus sužalojimus. S. B. dėl galvos traumos 2012 m. vasario 18 d. apie 18 val. 37 min. vežama greitosios medicinos pagalbos automobiliu į ligoninę mirė. Tokiu būdu atimdami nukentėjusiajai galimybę priešintis iš gyvenamojo namo pagrobė svetimą turtą - S. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA 6020“, kurio vertė 50 litų, bei 200 litų.

Kaltinamieji R. S. ir H. R. prisipažino, jog jiedu 2012 m. vasario 17 d. ir vakare gėrė alkoholinius gėrimus, buvo tik apsvaigę, bet negirti, nesvirduliavo. Kaltinamasis R. S. pasiūlė kaltinamajam H. R. pavogti svetimą turtą iš nukentėjusiosios S. B. sodybos. Su šiuo pasiūlymu sutiko kaltinamasis H. R.. Sumanymo įgyvendinimui, tai yra, nuvykti į nusikaltimo vietą, išvežti pagrobtą turtą, kaltinamasis H. R. pasiėmė tėvo automobilį ,,VW Passat“. Kaltinamasis R. S. nusikaltimo padarymui surado ir pasiėmė laužtuvą, tai yra, važiavo iki viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ pasiimti anksčiau jų pamestą laužtuvą tam, kad galėtų įsilaužti į pastato vidų. Be to, R. S. paaiškino kaltinamajam H. R. apie nusikaltimo vietą, kad šioje sodyboje gali būti laikomos kontrabanda gabentos cigaretės, kad tą naktį gali nebūti S. B. namuose. Taip jiedu nusprendė vagystės būdu gauti pinigų, kurių jiems nepakako ir po svetimo turto vagystės, jų padarytos dar tą pačią dieną, pavogus, o po to pardavus benzopjūklą. Kaltinamasis H. R. savo tėvo automobiliu atvažiavo kartu su kaltinamuoju R. S. į nusikaltimo padarymo vietą, (duomenys neskelbtini) esančią S. B. sodybą apie 3 valandą nakties, automobilį paliko ant keliuko, 500 m. atstumu nuo nukentėjusiosios S. B. sodybos. Pradžioje apžiūrėję ūkinio pastato vidų, jame cigarečių nerado. Tada jiedu nusprendė įsibrauti į gyvenamąjį namą tikslu surasti ir pagrobti svetimą turtą. Pradžioje laužtuvu išdaužė gyvenamojo namo lango stiklą kaltinamasis R. S., tačiau lango rėmo jis nepajėgė išlaužti, todėl perėmęs tą patį laužtuvą išlaužė lango rėmą kaltinamasis H. R.. Kai H. R. išlaužė lango rėmą, tuomet namo viduje užsidegė šviesa. Tada kaltinamasis H. R. pro išdaužtą langą laužtuvu smogė nukentėjusiajai (nuoširdžiame prisipažinime H. R. nurodė sudavęs laužtuvu nukentėjusiajai į kaktą ir petį ir dar kažkur (T.4 b.l. 3), o po to įšoko į kambario vidų. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad buvo suduota smūgių nemažiau 7 kartus. Kaltinamasis R. S. per tą patį langą įsibrovė į namo vidų ir suprasdamas, kad nukentėjusioji guli ant žemės ir nebereaguoja į jų veiksmus dėl patirtų smūgių. Kartu abu kaltinamieji kambariuose, balduose, ieškojo vertingo turto, pinigų. Kaltinamasis H. R. rado piniginę, kurioje buvo 200 litų, mobilaus ryšio telefoną. Telefoną kaltinamasis H. R. išmetė sodybos kieme. Palikę nukentėjusiąją gulėti, iš nusikaltimo padarymo vietos pasišalino. Grįžtant iš (duomenys neskelbtini) kaltinamasis H. R. už pagrobtus pinigus nupirko butelį degtinės, o likusią pinigų dalį pasidalino su kaltinamuoju R. S.. Iš kaltinamųjų R. S. ir H. R. parodymų bei aukščiau kitų išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje atimdami gyvybę nukentėjusiajai S. B. ir pagrobdami nukentėjusiosios turtą, kadangi kaltinamajam R. S. pasiūlius pagrobti svetimą turtą, kaltinamasis H. R. sutiko su šiuo pasiūlymu, abu aptarė nusikaltimo padarymo veiklos planą, kad jie vyks į planuojamą nusikaltimo vietą su kaltinamojo H. R. tėvo automobiliu, kad nusikaltimui padaryti panaudos įrankį-laužtuvą ir įgyvendindami šį nusikalstamą sumanymą, kaltinamasis H. R. pasirūpino transporto priemone, o kaltinamasis R. S.-nusikaltimo padarymo įrankiu-laužtuvu. Abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti nuo sumanymo daryti nusikaltimą pradžios iki jo pabaigimo. Abu veikė aktyviai ir vieningai. Jokių prieštaravimų tarp kaltinamųjų minėtų veiksmų atlikimo metu nebuvo, tai rodo, kad jie pritarė vienas kito veiksmams. Tai, kad kaltinamieji R. S. ir H. R. kartu nuvyko į nusikaltimo padarymo vietą, įrodo abiejų kaltinamųjų prisipažinimas, anksčiau paminėtos pažymos, telefoninių pokalbių išklotinės, nustatytos pastarųjų buvimo vietos nusikaltimo padarymo metu. Dėl to esminių prieštaravimų tarp kaltinamųjų parodymų nėra. Pastarieji vienodai parodė apie įvykio vietą, kaip į ją pateko, kur paliko automobilį, nusikaltimų padarymo mechanizmą, nusikalstamų veiksmų seką. Abu kaltinamieji ieškojo svetimo turto, kurį planavo pagrobti, apžiūrinėjo sodybos patalpas. Abu paeiliui panaudojo nusikaltimų padarymui įrankį-laužtuvą, abu įsibrovė į nukentėjusiosios S. B. gyvenamąjį namą panaudojant fizinį smurtą ir palaužiant nukentėjusiosios pasipriešinimą. Po to abu kaltinamieji kartu ieškojo svetimo turto gyvenamosiose patalpose. Todėl abu kaltinamieji yra padarytų nusikaltimų vykdytojai. Abu kaltinamieji po nusikaltimo padarymo, maždaug, po lygiai pasidalino pagrobtą turtą. Kaltinamasis R. S. parodė, kad fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu naudojo tik kaltinamasis H. R., o pastarasis parodė, kad tai padarė tik kaltinamasis R. S.. Jis tik pastūmęs laužtuvu senutę ir jautęs, kad kažkur pataikęs. Aprašyti anksčiau abiejų kaltinamųjų veiksmai nuo nusikaltimų padarymo pradžios iki jų pabaigos rodo pastarųjų nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo vieningumą, nuoseklumą. Kaltinamųjų R. S. ir H. R. tikslas buvo pagrobti svetimą turtą ir šio tikslo abu kartu siekė. Kokį konkrečiai turtą pagrobs, jiedu sprendė pagal esamą situaciją. Pradžioje ieškojo kontrabandinių cigarečių, jų neradę, toliau ieškojo pinigų, vertingų daiktų. Kaltinamieji R. S. ir H. R. parodė, kad jiedu pradžioje planavo slapta pagrobti svetimą turtą, manydami, kad nukentėjusiosios S. B. nebus namuose, tačiau iš kaltinamojo H. R. nuoširdaus prisipažinimo matyti, kad jiedu rinkosi langą, pro kurį ruošėsi įsibrauti, įvertindami tai, kad nukentėjusioji šiame kambaryje nemiegotų ir negirdėtų, kaip jie brausis į patalpą. Kaltinamiesiems R. S. ir H. R. laužiantis į gyvenamojo namo vidų, dar pastariesiems daužiant lango stiklus ir laužiant lango rėmą, nukentėjusioji S. B. uždegė kambaryje šviesą ir pati nukentėjusioji priėjo prie lango bandydama užkirsti kelią kaltinamiesiems toliau brautis į patalpą, purškė dujas, tačiau tai kaltinamųjų H. R. ir R. S. nesustabdė siekti nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo ir toliau jiedu veikė vieningai ir suderintai. Kaip parodė kaltinamasis R. S., kaltinamasis H. R., tuo momentu, kai kambaryje buvo uždegta šviesa ir prie lango buvo nukentėjusioji, kaltinamasis H. R. turėtu rankose laužtuvu mosikavo tris kartus iš viršaus žemyn ir įšoko į kambarį. Po pastarojo įšoko į vidų jis ir kambaryje pamatė gulinčią ant grindų S. B.. Kur H. R. sudavęs nukentėjusiajai, nematęs. Kaltinamasis H. R. parodė, kad dar būdamas prie laužiamo lango, stūmė nukentėjusiąją laužtuvu nuo lango ir kažkur pataikė, iš dalies patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad su laužtuvu galėjo pataikyti nukentėjusiajai į kaktą. Kai įšoko į kambarį, nukentėjusioji purškė į jį dujas ir jis pasislėpė kambaryje, o kai pastaroji pro durų plyšį dar kartą papurškė dujas, jis iššoko į kiemą palikdamas vieną kaltinamąjį R. S.. Kai sugrįžo į kambarį, nukentėjusioji gulėjo ant grindų nereaguodama į aplinką. Iš to, kad bėgdamas iš namo užmynė nukentėjusiosios koją, suprato, kad dar tuo metu ji gulėjo ant grindų. Ką veikė kambaryje tuo metu kaltinamasis R. S., nežino, nes jis buvo užrakintas kambaryje. Nuo jo suduotų smūgių nukentėjusioji nebuvo nugriuvusi. Tačiau šios kaltinamojo versijos nepatvirtino kaltinamasis R. S., kartu teigdamas, kad taip nebuvo ir jis jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavė. Iš daiktinių įrodymų-kaltinamojo H. R. laiškų, taip pat jo nuoširdaus prisipažinimo matyti, kad jis keitė parodymus, o kaltinamasis R. S. nekeitė jų ir tai matyti iš teiginio ,,Na, bet jis dabar geresnėj pozicijoj, nes nekeitęs parodymų. O aš debilas buvau čia prisimelavęs ir tai mano minusas“. Įsibrovimo į namo vidų ir fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu naudojimo momentu kaltinamasis R. S. taip pat buvo prie minėto lango ir matė kaltinamojo H. R. smurto veiksmus prieš nukentėjusiąją. Būdamas ten pat, kur ir H. R., to R. S. negalėjo nematyti. Jie abu vieningai daužė lango rėmą, buvo šalia vienas kito, o kambaryje degė elektros šviesa, tai yra, nusikalstami veiksmai buvo daromi šviesoje ir jie gerai matomi. Pirmas įšoko į kambario vidų kaltinamasis H. R. ir toliau naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, o jam iš paskos į tą patį kambarį įšoko kaltinamasis R. S.. Tai rodo, kad kaltinamasis R. S. matydamas, kaip buvo įveiktas S. B. pasipriešinimas įsibraunant į gyvenamąją patalpą svetimo turto pagrobimo tikslu ir pats tuo pačiu momentu įsibraudamas į butą, neprieštaraudamas kaltinamojo H. R. panaudoto fizinio smurto veiksmams, pritarė nusikaltimo bendrininko H. R. veiksmams ir toliau bendrais veiksmais kambaryje palaužus nukentėjusiosios pasipriešinimą, kartu vieningai ieškojo ir pagrobė nukentėjusiosios S. B. turtą. Nusikaltimo bendrininkų susitarimas galimas bet kurioje nusikaltimo padarymo stadijoje (BK 25 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, nebūtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Todėl tokiu atveju svarbiausia nustatyti kaltininkų susitarimo turinį, iš kurio išplaukia kaltininkų tyčios turinys. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-251/2012). Iki kaltinamojo R. S. įsibrovimo į gyvenamąją patalpą nusikaltimai nebuvo baigti, tai buvo dar pasikėsinimo stadija. Tolimesni kaltinamojo R. S. veiksmai aprašytomis aplinkybėmis buvo suderinti su kaltinamojo H. R. veiksmais ir tai parodo pastarųjų susitarimą plėšti nukentėjusiosios turtą naudojant fizinį smurtą atsivežtu įrankiu, skirti kūnui žaloti. Todėl kaltinamojo H. R. veiksmai, tai yra, nusikaltimams padaryti skirtu įrankiu-laužtuvu suduodami smūgiai nukentėjusiajai į galvą ir kitas kūno vietas, nebuvo vykdytojo ekscesas, jis neišėjo iš susitarimo ribų. Nors abu kaltinamieji yra nusikaltimų padarymo vykdytojai, tačiau nebūtinai kiekvienas vykdytojas turi atlikti visus, tapačius veiksmus darant nusikaltimą. Kaltinamasis R. S. įsibrovė į S. B. gyvenamąją patalpą po kaltinamojo H. R. panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją S. B.. Kaltinamojo H. R. parodymai apie tai, kad į jį buvo purškiamos dujos, yra nuoseklūs ir juos patvirtina daiktinis įrodymas-dujų balionėlis. Todėl kurį laiką patalpoje su nukentėjusiąja buvo kaltinamasis R. S.. Teismo medicinos specialisto išvada nukentėjusiajai buvo suduoti nemažiau 7 smūgiai. Nustatyta, kad tris iš jų sudavė H. R.. Tuo metu, kai kaltinamasis H. R. vengė dujų, valė akis, nepaneigta ir tai, kad buvo išbėgęs į kitą patalpą, nes griaužė akis, taip pat iššokęs į lauką, su nukentėjusiąja buvo tik kaltinamasis R. S., kurį nukentėjusioji pažinojo. Todėl be kaltinamojo R. S. niekas kitas negalėjo daugiau suduoti smūgių nukentėjusiajai. Po to abu kaltinamieji atliko kitus suderintus nusikalstamus veiksmus, tai yra, ieškojo grobiamo turto ir bendrais veiksmais su kaltinamuoju H. R. jį pagrobė. Tokiu būdu kaltinamieji H. R. ir R. S. plėšimą padarė veikdami tiesiogine tyčia, o tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė nukentėjusiąją S. B. veikdami netiesiogine tyčia, kadangi pastarieji suvokė pavojingą daromų nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti grobdami svetimą turtą, tačiau įveikdami nukentėjusiosios S. B. pasipriešinimą, kuri gynėsi nuo jų, panaudodami nusikaltimo įrankį-laužtuvą ir juo suduodami smūgius, suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad jų veikimo gali būti padaryti nukentėjusiajai sužalojimai, dėl kurių ji gali mirti, ir nors šių padarinių nenorėjo, bet taip sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 2 d. 1 p. ir 3 d.). Kaltinamųjų abejingumą patvirtina faktinė aplinkybė, kad jiems buvo nesvarbi sužalotos nukentėjusios būklė, paliko patalpoje, prie išdaužto lango, pastate, kuriame ji viena gyveno, suprasdami, jog mažai tikėtina, kad kas nors ją suras artimiausiu laiku ir suteiks medicininę pagalbą. Kolegija laiko, kad aplinkybė, jog abu kaltinamieji paliko nukentėjusiąją gyvą, rodo, jog pastarieji nesiekė nukentėjusiosios mirties. Juos tenkino tai, kad buvo įveiktas nukentėjusiosios pasipriešinimas padarant sužalojimus ir pagrobtas turtas. Todėl kaltinamųjų R. S. ir H. R. veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p. , 180 str. 2 d. teisingai.

Kaltinamojo H. R. parodymai, kad jis smūgių nukentėjusiajai nesudavė ir nesužalojo, o tai padarė kaltinamasis R. S. ir kaltinamojo R. S. parodymai, kad jis smurto veiksmų prieš nukentėjusiąją neatliko ir braudamasis į namą nematė, kaip juos padarė H. R., atmetami kaip nepagrįsti ir jie yra paneigti tiek pačių kaltinamųjų parodymais, daiktiniais įrodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis. Padarytų nusikaltimų aplinkybės aptartos aukščiau. Nors ir nepašalinti prieštaravimai kaltinamųjų R. S. ir H. R. parodymuose dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajai, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis H. R. keitė juos kelis kartus, atsisakė akistatos su R. S. ir tai pripažino pats kaltinamasis H. R., tačiau jie veikė bendrai, veikė pagal savo išankstinį sumanymą ir planą iš anksto pasiruošę panaudoti net ir įrankį, kuriuo naudojosi abu kaltinamieji, nukentėjusioji būdama garbingo amžiaus negalėjo rimtai jiems pasipriešinti, todėl jie veikė aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo pasimetę, sumišę ar negalėję derinti tarpusavyje nusikalstamų veiksmų. Kaltinamųjų subjektyvinę pusę atskleidžia tolimesni nusikalstami veiksmai ir elgesys po nukentėjusiosios sužalojimo. Nusikalstamais veiksmai pasiektas rezultatas yra bendras kaltinamųjų H. R. ir R. S.. Todėl aplinkybė, kiek kuris kokių veiksmų atliko veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi, o tai turi reikšmę bausmės individualizavimui. Šie kaltinamųjų parodymais vertinami siekiu sušvelninti savo atsakomybės laipsnį, todėl atmetami.

Kaltinamųjų R. S., ir H. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai, kad kaltinamieji R. S. ir H. R. prieš nusikaltimų padarymo ir po jų gėrė alkoholinius gėrimus: degtinę, brendį, parodė jie patys ir liudytojai S. U., M. J., T. K., E. S., todėl netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Kaltinamieji parodė, kad jie buvo tik lengvai apsvaigę, tačiau neblaivumo laipsnis esminės reikšmės faktui konstatuoti neturi. Svarbi ta aplinkybė, kad kaltinamieji R. S. ir H. R. nusikaltimus padarė siekdami tokiu būti gauti pinigų alkoholiniams gėrimams nusipirkti, už pagrobtus S. B. pinigus buvo nupirkti alkoholiniai gėrimai, o tai parodo apsvaigimo aplinkybės sąsają-įtaką nusikaltimų padarymui.

Kaltinamųjų R. S. ir H. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi tiek kaltinamasis H. R., tiek kaltinamasis R. S. nebuvo nuoširdūs paaiškindami nukentėjusiosios S. B. nužudymo, tai yra, sunkiausio nusikaltimo aplinkybes.

Kaltinamasis R. S. per vienerius metus iki nusikaltimo padarymo nebuvo baustas (T. 3, b. l. 160). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis, nusiskundimų dėl R. S. elgesio iš šeimos narių, kaimynų, nėra gavusi (3 t., b.l.161). (duomenys neskelbtini) gimnazija R. S. charakterizuoja patenkinamai, kadangi mokėsi patenkinamai, mandagus, su mokytojais nekonfliktavo. Tačiau sistemingai praleidinėjo pamokas. Mokinys uždaras (3 t., b.l.166). Tai, kad jis darė nusikaltimus, jį charakterizuoja neigiamai.

Kaltinamasis H. R. per vienerius metus iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka nebuvo baustas (T. 4, b. l. 144). 2012-02-13 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., taikytos auklėjamojo poveikio priemonės - elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, uždrausta lankytis viešose vietose – kavinėse, baruose, restoranuose, masiniuose renginiuose (4 t., b.l.141-142). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl H. R. elgesio negavusi. Draugiškas, mandagus, tvarkingas (4 t., b.l.152). (duomenys neskelbtini) gimnazija H. R. charakterizuoja patenkinamai. Mokėsi vidutiniškai. Turi savo nuomonę ir geba ją apginti. Kartais išreiškęs savo nuomonę, į kito net neįsiklauso. Jautriai sureaguoja išgirdęs netiesą. Su mokytojais nekonfliktuodavo. Yra draugiškas, rasdavo bendrą kalbą su bendraklasiais, tačiau jis sistemingai be pateisinamos priežasties praleidinėjo pamokas (T.4 b. l. 155). Tai, kad jis darė nusikaltimus, jį charakterizuoja neigiamai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamiesiems R. S. ir H. R. atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimai baigti. Nusikaltimai padaryti naudojant įrankius. Nusikaltimai padaryti tyčia. Žinodami, kad nukentėjusioji yra garbingo amžiaus, viena gyvena sodyboje ir yra neapsaugota. Nusikaltimai padaryti esant dviems atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nesistengė atlyginti nukentėjusiajam padarytos materialinės žalos. Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad jie nusikaltimus padarė būdami nepilnamečiai. Abu kaltinamieji yra padarytų nusikaltimų vykdytojai.

Be to, skiriant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis R. S. buvo nusikaltimų padarymo iniciatorius, nurodė kaltinamajam H. R. nukentėjusiosios sodybą, nurodė duomens, skatinančius H. R. padaryti nusikaltimus, o kaltinamasis H. R. pirmas pradėjo fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusiąją, tai yra, jis buvo to iniciatorius. Taip pat, kad kaltinamasis R. S. ir H. R. charakterizuojami patenkinamai. Todėl kaltinamiesiems R. S. ir H. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, o pavojingiausius veiksmus pradėjusiam kaltinamajam H. R. kiek griežtesnė.

Kaltinamieji R. S. ir H. R. nusikaltimų padarymo metu pagrobė nukentėjusiosios S. B. 200 litų, kuriuos suvartojo. Šis turtas yra konfiskuotinas, todėl atitinkama suma išieškotina iš kaltinamųjų (LR BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d.).

Nukentėjusysis K. B. pareiškė 200 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį, bei 6243 litų turtinės žalos civilinį ieškinį (T. 2, b. l.126-128). Nukentėjusysis J. B. pareiškė 200 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį (T. 2, b.l. 126-128). Nukentėjusioji R. Š. pareiškė 200 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį (T. 2, b. l. 126-128). Nukentėjusiojo K. B. civilinis ieškinys, kurį sudaro mirusiosios S. B. laidojimo išlaidos, pagrįstas dokumentais-kvitais, PVM sąskaitomis-faktūromis, tenkintinas pilnai-materialinė žala padaryta kaltais kaltinamųjų R. S. ir H. R. veiksmais (LR BPK 115str.1d.).

Be to, pagrįsti nukentėjusiųjų K. B., J. B., R. Š. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, šioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl kolegija, priteisdami asmeniui kaltinamųjų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltinamųjų interesus, t. y. į jų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes (CK 6.282 straipsnis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (šiuo atveju gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimojo. Nukentėjusieji K. B., J. B., R. Š. yra mirusios nukentėjusiosios vaikai, jie dėl kaltinamųjų padarytų nusikaltimų patyrė skausmą, išgyvenimus, moralinę žalą, todėl jų civiliniai ieškiniai tenkinami, o priteistinų sumų dydžiai nustatomi atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, nusikaltimų pobūdį, jų mastą ir tuo sukeltas pasekmes (LR CK 2.250str.). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų turtinę padėtį, kadangi savo turto šiuo metu neturi, teismų praktiką analogiškose bylose. Todėl prašomos priteisti sumos mažintinos.

Nukentėjusieji K. B., J. B., R. Š. turėjo išlaidų pasisamdant atstovą byloje, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos po lygiai priteisiamos iš kaltinamųjų R. S. ir H. R. (LR BPK 103-103 straipsniai).

A. R. priklausantis automobilis ,,VW Passat“ , v. nr. ž. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas kaltinamojo H. R. be šeimininko žinios, todėl naikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiam turtui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str.,

nusprendė:

Pripažinti R. S. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d. ir nubausti:

Pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 9 (devyniems) metams,

Pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu ir 2012-07-26 bei 2012-08-09 nuosprendžiais subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia apimant švelnesnes ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 9 (devyniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2012-03-19 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pripažinti H. R. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d. ir nubausti:

Pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų,

Pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu ir 2012-07-26 bei 2012-08-09 nuosprendžiais subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia apimant švelnesnes ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2012-03-19 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., išieškoti iš R. S. ir H. R. po 100 litų suvartoto konfiskuotino turto.

Priteisti iš R. S. ir H. R. solidariai:

K. B. naudai 6243 litų turtinės žalos atlyginimo ir 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

J. B. naudai 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

R. Š. naudai 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. R. priklausantį automobilį ,,VW Passat“ , v. nr. ž. (duomenys neskelbtini), skirtą 2012-04-02 Lazdijų r. apylinkės prokuratūros nutarimu (T. 5, b. l. 39-40).

Priteisti iš R. S. ir H. R. proceso išlaidų:

K. B. po 583 litus.

R. Š. po 583 litus.

J. B. po 583,5 litų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus:

Lango rėmą, mėlynos spalvos laužtuvą, paketuose esančius taburetę, 5 vnt. tamponus, rankų nagų nuokarpų pakuotes (2 vnt.) plaukų sruogą, pagalvės užvalkalą, staltiesę, antklodę, lovatiesę, saugomus Alytaus AVPK Lazdijų raj. PK. Kvitas Nr. 051447 (1 t., b. l. 17-18) sunaikinti.

Mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 6020“ priduotą saugojimui Alytaus AVPK Lazdijų raj. PK. Kvitas Nr. 051445 (T. 1, b. l.87-88) grąžinti K. B..

Paketą Nr. 1 su raudonos spalvos striuke priklausančia H. R. grąžinti H. R., mėlynos ir juodos spalvos striukes grąžinti R. S., voką su paketuose Nr.1-8 esančių drabužių audeklų ir trikotažų pavyzdžiais ir lipniomis juostomis su mikrodalelėmis nuo šių drabužių, darbužių paketą Nr.3, paketą Nr. 4, paketą Nr. 5, paketą Nr. 6, paketą Nr. 7 saugomus Alytaus AVPK Lazdijų raj. PK. Kvitas Nr. 051448 (T. 1, b. l.119-120) sunaikinti.

Piniginę, tamponą (12 vnt), dujų balionėlį, paklodės iškarpą, datiloplokštelę (1 vnt.), lyginamąjį kraujo pavyzdį priduoti saugojimui Alytaus AVPK Lazdijų raj. PK. Kvitas Nr. 051450 (1 t., b. l. 138-139) sunaikinti.

Paketą Nr. 9 su S. B. drabužiais ir voką su 800 litų saugomus Alytaus AVPK Lazdijų raj. PK. Kvitas Nr. 051449 ir Nr.014708 (T. 1, b. l.159-161) grąžinti K. B..

Paketą su 2 rudos spalvos batais grąžinti H. R., 2 juodais batais grąžinti R. S., voką su trimis daktiloplokšelėmis su avalynės pėdsakais, voką su dviem daktiloplokšelėmis su avalynės pėdsakais saugomus Alytaus AVPK Lazdijų raj. PK. Kvitas Nr. 0511451 (T. 1, b. l.169-170) sunaikinti.

Telefoną „Nokia N95-2“ paimtą R. S. asmens kratos metu grąžinti R. S. bei „Nokia 2700 C-2“, paimtas H. R. asmens kratos metu saugojimus Alytaus AVPK Lazdijų raj. PK. Kvitas Nr. 051446 (T. 3, 77-78) grąžinti H. R..

Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Svetlana JurgaitienėValdas Vitunskas