- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-10
- Bylos Nr.
- e2YT-3855-1145/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00403-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. J., valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. J. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. prašo teismo nustatyti: 1) juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas B. V. po savo tėvo S. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; 2) juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. V. po motinos A. E. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo tėvai A. E. V. ir B. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Tėvai gyveno su pareiškėjo seneliu S. V. seneliui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame name gyveno ir pareiškėjas. S. V. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento jis nepaliko. Palikėjo įpėdiniai buvo pareiškėjo tėvas B. V. ir kitas senelio sūnus S. V.. Pareiškėjo tėvas su šeima toliau liko gyventi minėtame name, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. B. V. broliui sumokėjo pinigus, todėl dėl senelio palikimo ginčo nebuvo ir į notarą dėl palikimo priėmimo jis nesikreipė. B. V. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo įpėdiniai buvo jo sutuoktinė A. E. V., pareiškėjas, jo brolis A. V. ir sesuo Z. J.. Po B. V. mirties pareiškėjas su motina A. E. V. liko gyventi tame pačiame name, likusiu mirusiojo turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius. Pareiškimą notarui padavė tik A. E. V., nes taip buvo visi sutarę. A. E. V. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento ji nepaliko. Po motinos mirties pareiškėjas rūpinosi likusiu motinos turtu – sutvarkė namą, išmetė nereikalingus daiktus. Notarui per įstatymo nustatytą terminą pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė, bet palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuoti asmenys Z. J. ir valstybės įmonė Turto bankas pareiškimui neprieštarauja.
Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – S. V. mirties liudijimu Nr. 359260; B. V. gimimo liudijimu Nr. 738627; A. E. V. ir B. V. santuokos liudijimu Nr. 110875; B. V. mirties liudijimu Nr. 004621; A. E. V. mirties liudijimu Nr. 030746; R. V. gimimo liudijimu Nr. 317336; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu apie įregistruotą S. V. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Dūkšto seniūno 2024 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. SD-37 (1.15.E) apie tai, jog po S. V. mirties jo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė ir juo naudojosi sūnus B. V., o po B. V. mirties turtu naudojosi ir valdė sutuoktinė A. E. V. ir sūnus R. V., o po A. E. V. mirties minėtą turtą toliau prižiūri ir valdo sūnus R. V.; valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. kovo 7 d. pažyma Nr. GR.3A-2011 apie B. V. asmens duomenis ir 2024 m. kovo 7 d. pažyma Nr. GR.3A-2009 apie R. V. asmens duomenis ir nuo 1990 m. vasario 27 d. iki 1997 m. spalio 24 d. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo 2024 m. kovo 22 d. pažymomis Nr. SP-696 ir Nr. SP-697 apie S. V. ir B. (B.) V. nerastas turto paveldėjimo bylas; Testamentų registro išrašu – nustatyta, kad S. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), S. V. palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą jo sūnus B. V., o po jo mirties B. V. palikimą priėmė įpėdinė pagal įstatymą jo sutuoktinė A. E. V., o po jos mirties A. E. V. palikimą priėmė įpėdinis pagal įstatymą jos sūnus R. V., nes įpėdiniai likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu. Testamentų registre duomenų apie A. E. V. palikimo priėmimą nėra.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos, įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – 1964 m. CK). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK 587 straipsnis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad B. V., nepraėjus šešiems mėnesiams po tėvo S. V. mirties (duomenys neskelbtini), o R. V., nepraėjus šešiems mėnesiams po motinos A. E. V. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, nes palikimo turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu.
Darytina išvada, kad B. V., būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, po tėvo S. V. mirties ir pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, po motinos A. E. V. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą iškart išreiškė aktyviais veiksmais, nes abu paliktu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad B. V., būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, po tėvo S. V. mirties, ir pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, po motinos A. E. V. mirties priėmė palikimą, todėl prašomi juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tam, kad pareiškėjas gautų paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 11,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. V., gimęs (duomenys neskelbtini), po S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po A. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tam, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.