- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-1070-656/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Skolininkas
- UAB „Vildeta“
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Vildeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 20 d. nutarties Nr.419,389/2012, kuria areštuotas įkeistas turtas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius Danske Bank A/S (buvęs AB Sampo bankas), veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Vildeta“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. sausio 20 d. nutartimi Nr.419,389/2012 prašymą tenkino. Nutarė: areštuoti UAB „Vikta” (į/k 121973379) nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą: 1523,45 kv.m. ploto administracinį pastatą - laboratoriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1943,16 kv. m. ploto gamybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); 2862,66 kv.m. ploto gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1251,68 kv.m. ploto gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeisto turto savininkams juo disponuoti. Teismas įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininką, kad negrąžinus kreditoriui skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.
Teismas nustatė, kad UAB „Vildeta” užtikrindama iki 2012-04-15 suteikto kredito grąžinimą hipotekos lakštu Nr. 01120070015197, 2007-06-11 įregistruotu Vilniaus m.l apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB Sampo bankui (pavadinimas pakeistas į Danske Bank A/S) nekilnojamąjį turtą - 1523,45 kv.m. ploto administracinį pastatą - laboratoriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Vikta”. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 01120090022116, 2010-01-21 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, kuriuo UAB „Vildeta” užtikrindama iki 2012-04-15 suteikto kredito grąžinimą įkeitė Danske Bank A/S jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 1943,16 kv. m. ploto gamybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) ir 2862,66 kv.m. ploto gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 01120100012034, 2010-08-12 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, kuriuo UAB „Vildeta” užtikrindama iki 2012-04-15 suteikto kredito grąžinimą įkeitė Danske Bank A/S nekilnojamąjį turtą - 1251,68 kv.m. ploto gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas įkeitimo lakštas Nr. 01220070015184, 2007-06-11 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, kuriuo UAB „Vildeta” užtikrindama iki 2012-04-15 suteikto kredito grąžinimą įkeitė AB Sampo bankui jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą - lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), bei būsimas įplaukas į ją ir 2,3163 ha ploto žemės sklypo nuomos teisę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsiradimo pagrindas: 1998-08-28 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 530 N01/98- 16264; 2003-12-02 susitarimas Nr. KO 1/2003-28240, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vikta”. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas įkeitimo lakštas Nr.01220100012035, 2010-08-12 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, kuriuo UAB „Vildeta” užtikrindama iki 2012-04-15 suteikto kredito grąžinimą įkeitė Danske Bank A/S jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą: 1) įrengimus - dažymo įrangą Ideal - Line, pagamintą 2007 m., buvimo vieta - (duomenys neskelbtini); 2) visas apyvartoje esančias prekių atsargas, kurios priklauso ar ateityje gali priklausyti Įkaito davėjui, esančias (duomenys neskelbtini).
Teismas iš pateiktų dokumentų nustatė, kad kreditorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 70 p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2011-06-27 skolininkei (įkeisto turto savininkei) UAB „Vildeta” ir 2011-11-04 įkeistų daiktų savininkei UAB „Vikta” įteiktų pranešimų dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkė nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Skolą sudaro: 139 823,59 EUR negrąžintos paskolos/1, 5 472,58 EUR palūkanų, 15 648,51 EUR delspinigių, 890 266,95 EUR negrąžintos paskolos/2, 48 436,45 EUR palūkanų, 131 235,44 EUR delspinigių, iš viso: 1 230 883,52 EUR, kas pagal 2012-01-12 nustatytą komercinį euro ir lito santykį (l euras=3,4614 LTL) sudaro 4 260 580,21 LTL bei 139,00 LTL žyminio mokesčio išlaidų bei 30 LTL už įspėjimų įteikimą. Skolininkei nevykdant įsipareigojimų, teismas kreditoriaus prašymą dėl skolininko turto arešto pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Skolininkas UAB „Vildeta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 20 d. nutartį Nr.419,389/2012 panaikinti ir kreditoriaus prašymą atmesti.
Atsiliepimas
Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
1. Teismas nevertino sutarties šalių veiksmų teisėtumo, neanalizavo, ar paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas.
2. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (LR CK 4.192 str. 1 d.). Šiuo atveju nei UAB „Vildeta“, nei UAB „Vikta“ nėra pateikti hipotekos lakštai ir jiems nėra žinoma hipotekos lakšte nurodytas prievolės įvykdymo terminas (LR CK 4.186 straipsnio 1 dalis).
3. Prie prašymo pradėti išieškojimą, hipotekos skyriui bankas privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė, ją vienašališkai prieš terminą nutraukus. Taip pat LAT eilėje bylų yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. LR CK nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.).
Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimo argumentai:
1. Išieškotojas ir skolininkas yra verslo subjektai, todėl jiems netaikomos CK nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sąlygas. Šiuo atveju hipotekos skyriaus teisėjas neprivalo veikti ex officio, nes čia nėra jokio viešojo intereso. Tokiu atveju bylos dėl hipotekos teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Atskirajame skunde cituojamos LAT nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 ratio desidendi nesutampa su šios bylos, todėl skolininko patikslintame atskirajame skunde pateikiami argumentai paremti aukščiau nurodyta LAT nutartimi visiškai atmestini.
2. Net ir tuo atveju, jeigu hipotekos skyriaus teisėjas privalėtų tikrinti išieškotojo veiksmų vienašališkai nutraukiant kredito sutartį teisėtumą bei pagrįstumą, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Jokių įrodymų dėl to, jog išieškotojas kredito sutartį nutraukė neteisėtai, skolininkas nepateikia (CPK 178 str.). Kaip matyti iš prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikto išieškotojo 2012-01-18 pareiškimo dėl turto arešto Nr. dnkl200660 1 priedo, išieškotojas 2011-06-27 d. raštu dėl kredito sutarties nutraukimo vienašališkai nutraukė kredito sutartį dėl esminio jos pažeidimo, kaip tai numato Kredito sutarties 70 punktas. Tuo pačiu rašte matyti, jog skolininko skola išieškotojui Kredito sutarties nutraukimo dieną buvo 54,398.74 EUR, kas sudarė nemažą dalį išduoto kredito sumos. Todėl Kredito sutarties nutraukimas atitiko tiek Kredito sutarties, tiek CK 6.217 str., 6.218 str. nuostatas. Išieškotojo įsitikinimu, tokio dydžio pradelsimas akivaizdžiai sudaro prielaidas kreditoriui iš esmes negauti to, ko tikėjosi iš sutarties (CK6.217 str. 2 d. 1 p.), bei tokie skolininko veiksmai duoda pagrindą manyti, jog sutartis ir ateityje nebus įvykdyta (CK6.217 str. 2 d. 4 p.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Vikta“ palaikė apelianto atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 20 d. nutartį Nr.419,389/2012 panaikinti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka). Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, ne kartą konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., įskaitant ir kreditoriaus teisę reikalauti atitinkamo dydžio delspinigių, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą, ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos (Žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tačiau hipotekos teisėjo atliekama sutarties, iš kurios kyla pagrindinė prievolė, sąlygų kontrolė yra ribota ir tiesiogiai susijusi su kreditoriaus galimybėmis įstatymų nustatyta tvarka pradėti hipotekos procedūras. Kitais atvejais, kaip jau minėta, ginčai dėl pagrindinės prievolės hipotekos byloje nenagrinėtini.
Nagrinėjamu atveju išieškotojas ir skolininkas yra verslo subjektai, todėl jiems netaikomos CK normos, reglamenrtuojančios vartojimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, nenagrinėtinas ginčas dėl pagrindinės prievolės, įskaitant palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo pagrįstumą, kurį kelia skolininkas. Sutiktina su kreditoriaus argumentu, jog apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde remiasi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, nes šios bylos ir cituojamos bylos ratio desidendi nesutampa. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje tarp šalių susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, tuo tarpu šioje byloje, kaip jau nurodyta anksčiau – vartojimo santykių nėra.
Taip pat nenustatyta, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Iš pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad skolininkui nevykdant skolinių įsipareigojimų pagal 2007-05-10 Kredito limito sutartį, bendra įsiskolinimo suma 2011-06-27 Bankui sudarė 54 398,74 EUR. 2011-06-27 pranešimu skolininkė (įkeisto turto savininkė) UAB „Vildeta” buvo įspėta dėl sutarties nutraukimo, jei per 10 dienų terminą nesumokės viso įsiskolinimo. Įspėjimas skolininkei įteiktas 2011-06-30 (II t., b.l. 18). Įkeistų daiktų savininkei UAB „Vikta” 2011-11-04 įspėjimas įteiktas 2011-11-07. Skolininkė minėtų sąlygų neįvykdė, todėl kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinės procedūros pradėjimo, o teismas pagrįstai šias procedūras pradėjo.
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog nei UAB „Vildeta“, nei UAB „Vikta“ nėra pateikti hipotekos lakštai ir jiems nėra žinoma hipotekos lakšte nurodytas prievolės įvykdymo terminas (CK 4.186 straipsnio 1 dalis), todėl hipotekos kreditoriui neatsirado teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto pagal CK 4.192 str. 1 d. Įkeitimo lakštuose, pasirašytuose kreditoriaus, UAB „Vildeta“ (kaip skolininko ir įkeičiamo objekto savininko) bei UAB „Vikta“ (kaip įkeičiamo daikto savininko) bei patvirtintuose notaro yra nurodyti prievolės įvykdymo terminai. Todėl nėra pagrindo sutikti, jog kažkuri iš šalių šių aplinkybių nežinojo ar negalėjo žinoti.
Kiti atskirajame skunde dėstomi argumentai ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis), todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 20 d. nutartis Nr.419,389/2012 paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 20 d. nutartį Nr.419,389/2012 palikti nepakeistą.