Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-62-6697-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-04
Bylos Nr.
N-62-6697-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-6697/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B. (b. l. 3) už tai, kad ji 2010 m. birželio 24 d., apie 03.10 val., Palangoje, vairavo automobilį Audi A4 būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,70 promilės alkoholio). Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 13 d. nutarimu pripažino V. B. kalta padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 1 000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams (b. l. 19-20). Teismas nurodė, kad atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, turtinę padėtį, į jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nustatė, kad V. B., nesutikdama su policijos pareigūnų atlikta jos blaivumo patikra, pati kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau šioje įstaigoje jos medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti buvo atlikta praėjus daugiau nei valandai nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo surašymo, todėl teismas byloje rėmėsi pirminiu matavimo rezultatu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimą ir bylą nutraukti (b. l. 22-23). Paaiškina, kad važiuodama iš darbo kavinėje „De Cuba“, buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Jų reikalavimu penkis šešis kartus pūtė į alkotesterį, tačiau su techninės priemonės parodymais nebuvo supažindinta. Policijos pareigūnas, trumpam nuėjo prie tarnybinio automobilio, o grįžęs nurodė, kad ji yra neblaivi ir už tai paprašė 200 litų materialinio atlygio. V. B. nesutikus mokėti bei pareiškus norą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) nustatyti, pareigūnas atsisakė ją pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą bei sąmoningai ilgiau nei valandą vilkino administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. Tuo metu iš Klaipėdos atvažiavo draugas, kuris lūkuriavo, kol apeliantė bus paleista vykti į ligoninę. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 122 patvirtina, kad ji vairavo būdama blaivi. Skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo į posėdį kviesti pažeidimą nustačiusius pareigūnus, tuo suvaržydamas jos galimybes gintis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 248, 257, 284 straipsnių reikalavimų nesilaikymas yra esminis proceso pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 286 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pažeidimą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti pažeidėjui nepalankius parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus. Šiuo atveju matyti, kad V. B. pareikštas kaltinimas KET 14 punkto pažeidimu yra grindžiamas išimtinai patrulių J. V. ir E. M. surašytais dokumentais (tarnybiniais pranešimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio kvitu su pareigūno pastaba „pasirašyti atsisakė“), kuriuos apeliantė kaltina kyšio reikalavimu. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nuodugniai ištirti visas šioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą įvertinti surinktus įrodymus pakankamumo, nuoseklumo, logiškumo ir patikimumo aspektu, bei atskirai pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento ir įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti lemiamų pasekmių bylos baigčiai.

Be to, byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, kokius prašymus reiškė apeliantė ir kaip teismas juos išsprendė. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas garantuoja, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007).

V. B. neigia savo kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. vairavusi automobilį būdama girta. Surinkti duomenys apie jos blaivumą yra prieštaringi: pagal techninės priemonės „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19053 parodymus, jos iškvėptame ore buvo nustatyta 0,70 promilės etilo alkoholio (b. l. 9), o VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 122 pateikė išvadą, kad etilo alkoholio koncentracija organizmo terpėse neviršija maksimalios leidžiamos normos (b. l. 18).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tam, kad būtų galima pripažinti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, yra tikimybė, kad asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl teismų praktika rodo, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-4894/2010).

Tad, atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimas buvo priimtas neapklausus asmenų, kuriems gali būti žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės (policijos pareigūnų, apeliantės pasiimti atvykusio draugo), neišsprendus klausimo dėl narkologinės ekspertizės tikslingumo bei neatlikus kitų aktyvių veiksmų, įgalinančių užtikrinti teisingo bei teisėto procesinio sprendimo šioje byloje priėmimą. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius