Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-07-15 · Civilinė byla Nr. 2-6352-775/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-15
Bylos Nr.
2-6352-775/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
V. A.
Atsakovas
R. B.
Civilinė byla Nr. 2-6352-775/2016; proceso Nr.2-69-3-00089-2016-6.; (S) procesinio dokumento kategorijos: 2.5.29; 2.5.1.5; 3.2.6.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.liepos 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,

dalyvaujant ieškovui, jo atstovei advokatei E. D., atsakovui ir jo atstovei advokato padėjėjai E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 800 Eur skolą, 1,87 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 16–19).

Ieškovas ir jo atstovė nurodė, jog 2015-07-24 atsakovas pagal paskolos raštelį pasiskolino iš ieškovo 800 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2015-12-20. Ieškovas dar iki sutarto skolos grąžinimo laiko kreipėsi į atsakovą, primindamas jam apie 800 Eur skolą. Pokalbio metu atsakovas pripažino turintis pareigą grąžinti skolą, tačiau atėjus paskolos raštelyje numatytai pinigų grąžinimo dienai ieškovas nesulaukė nei pinigų, nei atsakovo skambučio. Ieškovas, atsižvelgamas į tai, jog atsakovas vengia ne tik grąžinti pasiskolintą sumą, bet ir bendrauti su ieškovu, kreipėsi į teismą, kad skola iš atsakovo būtų priteista teismine tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo nurodė, jog nesutinka su pateiktais reikalavimais ir prašo juos atmesti (b. l. 36–39).

Savo poziciją atsakovas grindė tuo, kad jokio paskolos raštelio, kuris atitiktų rašytinę paskolos sutarties formą, niekada nepasirašė, ir jokių paskolintų pinigų iš ieškovo iš viso nėra gavęs. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog teismui pateiktas paskolos raštelis neįrodo tarp jo ir ieškovo susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, nes ieškovo pateiktame tariamai atsakovo pasirašytame skolos raštelyje nėra datos ir jokios informacijos apie paties pinigų perdavimo/gavimo fakto patvirtinimą. Atsakovas nurodė, jog ieškovą ir atsakovą siejo darbo santykiai, t. y. atsakovas buvo (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo ieškovas, direktorius. Ieškovas galėjo suklastoti paskolos raštelį, t. y. ieškovas galėjo duoti pasirašyti paskolos raštelį slaptai, kartu su kitais dokumentais, arba paskolos raštelį atspausdinti ant jau atsakovo pasirašyto tuščio lapo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog keletą kartų yra davęs įgaliojimą ieškovui, kad šis atsiimtų bendrovei skirtas pašto siuntas ir pasirašęs jam ant tuščių lapų, kad įgaliojimo turinį atsakovas pasirašytų pats.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktas skolos raštelis su atsakovo R. B. parašu, kuriame yra nurodyta, jog atsakovas yra skolingas 800 Eur ieškovui V. A. ir įsipareigoja skolą grąžinti iki 2015-12-20 (b. l. 6). Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas vengia vykdyti savo piniginę prievolę, susijusią su skolos grąžinimu, kreipėsi į teismą (b. l. 4, 8, 12, 16–19). 2016-06-09 UAB „Kautra“ patvirtino, kad visas siuntas, apie kurias išlikę duomenys, atsiėmė R. B. (b. l. 74–75). Byloje buvo apklausta ieškovo liudytoja I. B..

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, jog teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013). Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t.y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas pasirašė paskolos raštelį, kuriuo pasiskolino iš ieškovo 800 Eur ir įsipareigojo minėtą sumą grąžinti iki 2015-12-20. Atsakovas nesutinka su ieškovu, motyvuodamas tuo, jog minėto paskolos raštelio jis nepasirašė ir jokių pinigų negavo.

Pažymėtina, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

Teismas atsakovo argumentus, jog atsakovas suklastojo paskolos raštelį, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Visų pirma, tiek atsakovas, tiek liudytoja I. B., kuri (duomenys neskelbtini) dirbo buhaltere, patvirtino, jog jokie įgaliojimai bendrovėje niekada nebuvo rašomi, nes visi dirbo savo darbus. Tai patvirtina ir UAB „Kautra“ atsakymas, jog 2015 m. siuntas atsiiminėjo pats atsakovas R. B. (b. l. 74–75). Pažymėtina, jog atsakovui tvirtinant, kad skolos raštelis suklastotas, teismas kelis kartus atsakovui siūlė atlikti dokumento ekspertizę, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė, todėl tai traktuojama atsakovo nenaudai. Taip pat atsakovas negalėjo paaiškinti teismui, kodėl ieškovui nepagrįstai iš jo reikalaujant pinigų, jis nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Skolos faktą patvirtino ir liudytojos I. B. parodymai. Ji patvirtino, jog paskutinę ieškovo darbo dieną mačiusi kabinete, kaip ieškovas iš spausdintuvo paėmė lapą ir padavė pasirašyti atsakovui. Tada buvo toks ieškovo pasakymas: „kai atsiskaitysi, tada ir suplėšysim“. Liudytojos parodymais nėra pagrindo netikėti, nes ji nei su ieškovu, nei su atsakovu šiuo metu kartu nedirba, jos santykiai su šalimis normalūs, todėl subjektyviai liudyti kurio nors vieno naudai jai nėra priežasties.

Pažymėtina, jog iš paskolos raštelio turinio, t. y. pareiškimo, kad atsakovas yra skolingas 800 Eur, matyti, jog atsakovas pasirašydamas minėtą paskolos raštelį patvirtino apie jau įvykusį faktą, t. y. paskolos gavimą, todėl teismas daro išvadą, jog paskolos raštelio turinys aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuoja pinigų perdavimo ir gavimo faktą.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad paskolos raštelis suklastotas, todėl iš atsakovo ieškovui priteisia 800 Eur skolą.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2015-12-21 iki 2016-01-05 ieškovui priteistinos 1,87 Eur palūkanos.

Remiantis CK 6.37 str. 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio (5 proc.) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 24 Eur žyminio mokesčio ir 490 Eur advokato išlaidų (b. l. 5, 20, 23–24, 69–70, 71–72), kurios neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių (CPK 80, 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Valstybei iš atsakovo priteistina 6,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) skolą, 1,87 Eur (vieno euro 87 ct) palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 514 Eur (penkis šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,92 Eur (šešis eurus 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaEdita Šliumpienė