Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Šiaulių teritorinis skyrius) apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuriuo A. G. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir nubausta 900 Lt bauda, t. y. po 300 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimu nubausta už tai, kad 2013 m. lapkričio 13 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), anglių iškrovimo aikštelėje, K. Č., N. M. ir A. T. nelegaliai dirbo anglių krovikų darbus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai, vadovui vadovaujant, tarp minėtų darbininkų ir darbdavio – A. G. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, esant darbo sutarties požymiams, paklūstant nustatytai darbo tvarkai, esant atlygintinam darbo pobūdžiui, t. y. A. G., būdama įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), savininkė, bei darbdavys darbuotojų atžvilgiu, neužtikrino, kad su darbuotojais K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka apie asmenų įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir tokiu būdu A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 ir 99 straipsniuose numatytus reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apelianto manymu, teismo nustatytos pažeidėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad ji prisipažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti pažeidimą, taip pat tai, kad A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, švelnina atsakomybę ir pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles leidžia skirti mažesnę nuobaudą, tačiau tik straipsnio sankcijos ribose.

Skunde pažymima, kad A. G., būdama įmonės savininke bei vadove (nuo 1992-01-28) bei darbuotojų atžvilgiu darbdave, turėdama aukštąjį išsilavinimą, turėjo būti pakankamai atsakinga bei apdairi ir negalėjo nežinoti to, kad pagal galiojančią tvarką darbo sutartis su darbuotoju sudaroma ir Sodrai apie asmens darbo pradžią pranešama ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki darbuotojo darbo pradžios (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 straipsnio 5 dalis, 2007 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 435 25.1 punktas). Ši tvarka galioja jau daugiau nei metus laiko. Apelianto įsitikinimu, A. G. negalėjo nežinoti, kad jos įmonė nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos, kadangi tokios veiklos ji neregistravo VĮ Registrų centre, apie laikinojo įdarbinimo veiklą neinformavo Valstybinės darbo inspekcijos, todėl ji turėjo žinoti, kad negali pasinaudoti Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo (2011 m. gegužės 19 d. Nr. XI-1379) 3 straipsnio 4 punkte nustatytu specialiu pranešimo apie asmens darbo pradžią reglamentavimu, t. y. nuostata, kad įdarbinimo įmonė privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie laikinojo darbuotojo darbo pradžią ne vėliau kaip prieš valandą iki jo darbo pradžios. Nors teismui pateiktas išrašas iš Sodros internetinio tinklalapio su A. G. galbūt suklaidinusia konsultacija, tačiau VDI Šiaulių teritorinis skyrius atkreipia dėmesį, kad pateiktoje Sodros konsultacijoje paminėti visi galimi atvejai dėl pranešimų apie darbuotojų darbo pradžią, tarp jų ir atvejis, kada pranešama apie darbuotojo darbo pradžią viena diena iki numatytos darbo pradžios. Apelianto nuomone, A. G. teiktuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad ji nežinojo pranešimų Sodrai apie darbuotojų darbo pradžią tvarkos, teismo neturėtų būti vertinama kaip mažinanti administracinės baudos dydį.

VDI Šiaulių teritorinis skyrius taip pat nurodo sutinkantis su tuo, kad darbo inspektorių užfiksuotas nelegalaus darbo epizodas sudaro tik 2013 m. lapkričio 13 d. darbą ir nei įmonės vadovė A. G., nei nelegaliai dirbę asmenys nepripažino galimų ankstesnių nelegalaus darbo epizodų. Tačiau mano, kad teismas, vertindamas pažeidimo trukmę kaip aplinkybę administracinės baudos mažinimui, neįvertino to, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo jau labai ilgą laiką, tarp jų ir anglių mažmeninę prekybą, tačiau per pastaruosius 5 metus įmonė neturėjo trumpalaikių darbininkų (tokių kaip vienai dienai įdarbinti K. Č., N. M. ir A. T.), išskyrus po valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo vienai dienai (2013 m. lapkričio 13 d.) įdarbintus nelegaliai įmonėje dirbusius krovėjus K. Č., N. M. ir A. T.. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad patikrinimo metu anglis iš vagono rankiniu būdu krovė tik nelegalūs darbuotojai, o legaliai patikrinimo metu dirbo tik darbuotojai, kurių darbui reikia tam tikros kvalifikacijos, t. y. tik sandėlininkė ir vairuotojas. Minėtos aplinkybės suponuoja tai, kad įmonėje anglių iškrovimo darbus iš traukinio vagonų iki valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo galėjo vykdyti taip pat nelegalūs darbuotojai, todėl aplinkybė dėl teisės pažeidimo trumpalaikiškumo administracinės baudos mažinimo aspektu, VDI Šiaulių teritorinio skyriaus nuomone, teismo turėjo būti vertinama kritiškai.

Be to, skunde teigiama, kad teismas, vertindamas pažeidimo pobūdį, neįvertino svarbios aplinkybės – asmenų, dirbusių nelegaliai, darbo pavojingumo ir didelės nelaimingo atsitikimo rizikos. Apeliantas taip pat pažymi, kad dėl įmonės vadovybės didelio skubėjimo atlikti krovos darbus nelegaliai dirbę asmenys prieš darbo pradžią net nebuvo susitikę su administracijos atstovais, taigi, nebuvo apmokyti ir instruktuoti kaip saugiai atlikti darbus. Nurodo, kad nesaugiai organizuojant krovos darbus, inspektorių atlikto patikrinimo metu šalia nelegalių darbuotojų nuolat važinėjo traktorius, išvežantis į sandėlį nelegalių darbuotojų iškrautas anglis, o tai dar labiau didino nelaimingo atsitikimo riziką.

Esant paminėtoms aplinkybėms, VDI Šiaulių teritorinio skyriaus nuomone, byloje esančios nustatytos aplinkybės dėl administracinio teisės pažeidimo pobūdžio ir trukmės neturėtų būti vertinamos kaip aplinkybės, mažinančios administracinės baudos dydį.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007). Apelianto manymu, teismo A. G. atžvilgiu nustatytos aplinkybės neturėtų būti laikomos išimtinėmis, leidžiančiomis skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.

VDI Šiaulių teritorinis skyrius taip pat pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda (LVAT 2009 m. spalio mėn. 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358-09).

ATPK 20 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekti auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymi, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N822-4186/2009).

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismų priimti sprendimai yra vieši, o šis skundžiamas nutarimas netgi viešai aprašytas žiniasklaidoje: regioniniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) paskelbtas straipsnis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame išdėstytos iš esmės visos teismo vertintos aplinkybės dėl baudos mažinimo (sutikimas su pažeidimu, gailėjimasis, trumpas nelegalios veiklos laikotarpis, slaugoma neįgali mama, įstatymų nežinojimas) ir teismo sprendimas skirti dešimt kartų mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Mano, kad toks teismo sprendimas, ypač kai jis viešai išplatintas visuomenei, rodo, jog darant vieną iš sunkiausių administracinių pažeidimų – nelegalaus darbo naudojimą, galima visiškai nesunkiai išvengti didelių įstatymo numatytų baudų, o tai tikrai neskatina kitų asmenų nedaryti šio administracinio pažeidimo, toks baudos dydis visiškai nepasiekia prevencinių tikslų, netgi priešingai – skatinama daryti naujus pažeidimus, nes tokie simboliniai baudos dydžiai yra mažai reikšmingi, palyginus su pažeidimu gauta nauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, A. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, paskyrė 900 Lt baudą – po 300 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, kai tuo tarpu minimali minėto straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda yra 3000 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

Kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti A. G. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, jog skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad byloje nustatyta A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių, ji dirba (12 b. l.), charakterizuojama teigiamai (50 b. l.), slaugo neįgalią motiną (49 b. l.), nelegalus darbas truko neilgai nėra pakankama sąlyga ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui, tačiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindą skirti A. G. minimalią ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.

Esant paminėtoms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas keičiamas dalyje dėl nepagrįsto ATPK 30¹ straipsnio taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymą ir A. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje paskirtą 900 Lt (devynių šimtų litų) baudą padidinti iki 9000 Lt (devynių tūkstančių litų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.