Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. V. 2024 m. gegužės 2 d. apie 18.14 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,50 promilės neblaivumas.

Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis P. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną pavežė kaimyną iki parduotuvės, pavažiavo apie 200 metrų. Kaimyno, kol jis ateis iš parduotuvės, laukė mašinoje. Kaimynui atėjus, jis pasižiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlius ir ėmė važiuoti atbulas iš aikštelės, pasižiūrėjęs, kad nieko nėra. Šone parkavosi mašinos, buvo labai siaura. Atvažiavusi moters pasistatė automobilį iš galo ir nubėgo į paštomatą, o jis į ją atsitrenkė. Įvažiavęs į ją išlipo, pasakė, kad nestipriai įvažiavo, gal susitars, tačiau atėjo kažkoks vyras ir stengėsi jį sulaikyti, atėmė automobilio raktelius. Alkoholį vartojo tik namuose. Neblaivumą atvykę policijos pareigūnai tikrino du kartus, su nustatytu girtumo laipsniu sutinka. Automobilis yra jo nuosavybė. Šiuo metu nedirba, yra sustabdęs darbinę veiklą. Teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, reikia pirkti maisto, gyvena dviese su sūnumi. Tačiau sūnus gali nuvažiuoti apsipirkti, parduotuvė yra netoli. Sutinka su nurodyta automobilio verte. Teisę vairuoti turi nuo vidurinės mokyklos, ji atimta nebuvo. Su sūnumi santykiai geri, sūnus jam yra autoritetas, geras pilietis. Sūnus yra pavyzdys jam, jie kalbasi, jo nuomonės klauso. Alkoholį vartoja retai. Labai gailisi, kad taip įvyko, jam gėda. Daugiau išgėręs nesės prie vairo. Šiuo metu jokių pajamų negauna.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas P. V. nurodė, kad palaiko prašymą būti laiduotoju. Supranta, kad taip prisiima atsakomybę prižiūrėti tėvą, neleisti vairuoti jam neblaiviam. Mano, kad pavyks įvykdyti tokią pareigą. Šiuo metu dirba grožio salone kirpėju, gyvena dviese su tėvu. Jų ryšys yra artimas, jie bendrauja ir gerai sutaria. Alkoholio jis pats nevartoja, požiūris į vairavimą neblaiviam yra blogas. Sakė tėvui, kad negerai padarė, tėvas sakė, kad tai yra klaida. Prašo laidavimą taikyti be užstato, atsižvelgiant į mėnesio pajamas, kurios svyruoja nuo 1 000 Eur iki 1 200 Eur. Iš šių pajamų pragyvena vienas, tėvas gyvena iš santaupų. Įsipareigojimų neturi. Užstatą galėtų sumokėti iki 500 Eur.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 2 d. vairavo automobilį „Kia Sportage“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Atvažiavo su automobiliu iki parduotuvės „Šilas“, esančios (duomenys neskelbtini). Automobilyje važiavo viena. Atvykusi į parduotuvę, pastatė automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli paštomatų, nes reikėjo pasiimti siuntinį. Buvo saulėta diena, matomumas geras. Stovėjo veidu pasisukusi į paštomato saugyklas, kai išgirdo stiprų, duslų garsą. Atsisukusi atgal, pamatė, kad į jos stovinčio automobilio priekinį bamperį atsitrenkė priekyje stovėjęs automobilis „Opel“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Matė, kad jos automobilio priekinis valstybinio numerio ženklas nukritęs ant asfalto. Priėjusi pakėlė valstybinį numerio ženklą ir priėjo prie automobilio „Opel“ vairuotojo. Matė, kad automobilio „Opel“ vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, o šalia jo, keleivio vietoje – kitas vyras. Vairuotojui pasakė: „ką čia darai?“. Automobilio „Opel“ vairuotojas atsisukęs pavartojo necenzūrinius žodžius. Vairuotojo durelių langas buvo praviras. Aiškiai jautė iš automobilio „Opel“ salono sklindantį stiprų alkoholio kvapo tvaiką. Automobilis „Opel“ pradėjo važiuoti atbuline eiga, vairuotojas į liepimą sustoti nereagavo. Tuo metu iš parduotuvės išėjo iš matymo pažįstamas vyriškis. Paprašė jo padėti sulaikyti nuvažiuojantį automobilį „Opel“. Matė, kad vyriškis priėjo prie automobilio „Opel“ vairuotojo durelių, tačiau automobilis važiavo toliau. Po akimirkos automobilis „Opel“ sustojo, manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje. Priėjo prie pastarojo automobilio dar vienas jai nepažįstamas vyras ir dviese jie ištraukė „Opel“ vairuotoją iš automobilio. Tarp vyrų įvyko susistumdymas, nes automobilio „Opel“ vairuotojas priešinosi. Vienas iš vyrų padavė liudytojai automobilio „Opel“ užvedimo spynelės raktą ir pasakė, kad paduotų raktą atvykus policijos pareigūnams. Automobilio „Opel“ keleivis iš automobilio išlipo dar anksčiau ir nuėjo nežinoma kryptimi. Iki atvykstant policijos pareigūnams du vyrai buvo prie automobilio „Opel“ vairuotojo, prisirinko ir daugiau žmonių. Aiškiai matė, kad iki atvykstant policijos pareigūnams tikrai automobilio „Opel“ vairuotojas nieko negėrė ir nevalgė. Liudytoja su šiuo vyru nebendravo. Atvyko policijos pareigūnių ekipažas. Matė, kad automobilio „Opel“ vairuotojas elgėsi neadekvačiai, svirduliavo. Policijos pareigūnės du kartus alkotesteriu patikrino „Opel“ vairuotoją. Policijos pareigūnės pasakė, kad prietaisas parodė virš dviejų promilių girtumą. Jai išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę „BTA“, kur eismo įvykio momentu buvo draustas automobilis „Opel“ (1 t., b. l. 75–76).

2024 m. gegužės 2 d. tyrėjos A. R. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 2 d. apie 18.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), P. V., būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu nustatytas 2,50 prom. neblaivumas, antru pūtimu, nustatytas 2,50 prom. neblaivumas. Vairavimo metu vairavo transporto priemonė „Opel“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į transporto priemonę „KIA“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į UAB „Augenas“ saugomą aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 1–6).

2024 m. gegužės 2 d. vyriausiosios patrulės I. B. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodyta, kad 2024 m. gegužės 2 d. dirbant nustatytame maršrute r.š. „1747“ kartu su tyrėja A. R., apie 18.20 val. iš Kauno apskr. OVS budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu įvyko eismo įvykis. Kitas vairuotojas šalinasi neblaivus iš eimos įvykio su automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas bando vairuotoją sulaikyti. Atvykus nurodytu adresu aikštelėje rado du automobilius „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie jų priėjo moteris, kaip vėliau nustatyta R. K., kuri paaiškino, kad į jos automobilį „KIA“ įvažiavo „Opel“, kurį vairuoja neblaivus vairuotojas, nurodė, kad šiuo metu minėtas vairuotojas sėdi „Opel“ automobilio galinėje dalyje, po eismo įvykio bandė šalintis, tačiau aplinkiniai asmenys jį sulaikė. Nuėjus iki „Opel“ automobilio, automobilis buvo užgesintas, automobilio gale sėdėjo vyriškis, kaip vėliau nustatyta tai buvo P. V.. Paklausus vairuotojo ką šis veikia, šis nurodė, kad nieko. Paklausus asmens ar jis vairavo minėtą „Opel“ automobilį, asmuo tai iš pradžių neigė, tačiau vėliau pripažino, kad tai jis vairavo „Opel“ automobilį ir padarė eismo įvykį. Paklausus P. V. ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo nurodė, kad taip, maždaug prieš valandą. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) jam 18.40 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,50 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 18.58 val. nustatytas tas pats 2,50 prom. neblaivumas. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes prie jų priėjo moteris, kaip vėliau nustatyta, tai buvo J. B., kuri nurodė, kad turi vaizdo įrašą, kurį nufilmavo, kur matosi kaip „Opel“ vairuotojas P. V. vairuoja automobilį, tačiau šiuo metu moteris skuba, nurodė, kad tyrimo eigoje gali su ja susisiekti ir vaizdo įrašą moteris pateiks (1 t., b. l. 42–44).

2024 m. gegužės 2 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, matomas prekybos centras „Šilas“ bei šalia parduotuvės esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių stovėjimo aikštelės viduryje matomas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už šio automobilio matomas kitas automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 15–18).

2024 m. gegužės 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – galinis bamperis, galinis kairės pusės sparnas (1 t., b. l. 36–38).

2024 m. gegužės 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „KIA MOTORS SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – priekinis bamperis (1 t., b. l. 39–41).

2024 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas UAB „Eiginta“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti automobilių stovėjimo aikštelė prie parduotuvės „Šilas“. Vaizdo įrašo 01:36 laiku į automobilių stovėjimo aikštelę įvažuoja baltos spalvos automobilis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta – „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustoja ties stovinčių automobilių galine dalimi. Iš pastarojo automobilio vairuotojo vietos išlipa moteris ir nueina prie paštomatų terminalo. Įrašo laiku 03:11 į tamsios spalvos automobilio „Opel“ priekinę keleivio vietą įsėda vyriškis, o vairuotojo vietoje matoma, kad sėdi žmogus. Automobilis „Opel“ važiuoja atbuline eiga ir atsitrenkia į automobilio „Kia Motors Sportage“ priekinę dalį. Juodos spalvos automobilis „Opel“ važiuoja į priekį ir sustoja. Prie pastarojo automobilio vairuotojo durelių prieina automobilio „Kia Motors Sportage“ vairuotoja, bendrauja su automobilio „Opel“ vairuotojo vietoje sėdinčiu asmeniu. Prie automobilio „Opel“ stovi visureigis automobilis „BMW“, kurio vairuotojas prieina prie savo automobilio, o paskui bendrauja su automobilio „Kia Motors Sportage“ vairuotoja. Moteris pakelia nukritusį priekinį valstybinio numerio ženklą, laiko jį rankose. Automobilis „Opel“ pradeda vėl važiuoti atbuline eiga. Sustoja ir iš vairuotojo vietos išlipa vyras, prieina prie moters. Iš automobilio „Opel“ priekinės keleivio vietos išlipa vyras. Visi tarpusavyje trumpai pasikalba ir vyrai susėda atgal į automobilį „Opel“ ir važiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilio „BMW“ vairuotojas bando sulaikyti važiuojantį automobilį „Opel“. Automobilis „Opel“ dingsta iš ekrano, tačiau greitai vėl pasirodo važiuodamas atbuline eiga. Du vyrai iš automobilio „Opel“ vairuotojo vietos ištraukia vyrą. Automobilio „BMW“ vairuotojas ištraukia raktą iš automobilio „Opel“ užvedimo spynelės (1 t., b. l. 66–68).

Iš 2024 m. gegužės 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad P. V. pirmu tikrinimu 18.40 val. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 18.58 val. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judeliai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos (1 t., 49).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijoje nurodyta, kad automobilio „Opel“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra P. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51).

VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Opel Antara“ charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 3 990 Eur (1 t., b. l. 68).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis P. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju P. V. inkriminuota tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tiek pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu 18.40 val., tiek antrojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu 18.58 val., jam buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad įvykio dieną prieš sėsdamas prie vairo vartojo alkoholinius gėrimus bei jautėsi neblaivus.

Be to, kaltinamojo kaltę padarius BK 281¹ straipsnyje nurodytą nusikaltimą patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymų turinys, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad aiškiai jautė iš automobilio „Opel“ salono sklindantį stiprų alkoholio kvapą. 2024 m. gegužės 2 d. vyriausiosios patrulės I. B. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog paklausus kaltinamojo, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad taip, maždaug prieš valandą. Kaip jau minėta, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam 18.40 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,50 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 18.58 val. nustatytas tas pats 2,50 prom. neblaivumas, ką patvirtina ir 2024 m. gegužės 2 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad P. V. buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesia linija – pėda po pėdos.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis P. V. 2024 m. gegužės 2 d. apie 18.14 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,50 promilės neblaivumas. Šie jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinųjų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, P. V. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti yra nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei P. V., kuris išreiškė sutikimą būti laiduotoju, paaiškinimų, kaltinamasis yra galimo laiduotojo tėvas. Jie kartu gyvena, jų santykiai artimi, kaltinamojo nuomone, sūnus gali daryti jam teigiamą įtaką, kadangi jam yra pavyzdys bei autoritetas. Galimas laiduotojas P. V. nurodė, kad kaltinamasis dėl šio įvykio labai gailisi, o jis sutinka už jį laiduoti ir įsipareigoja užtikrinti, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Sūnaus manymu, jis gali daryti gerą įtaką savo tėvui ir yra pasitikėjimo vertas asmuo. Tiek kaltinamasis, tiek galimas laiduotojas parodė, kad juos sieja artimi santykiai, sutaria puikiai, nuolat tariasi, planuoja ir sprendžia problemas. Be to, jie kalbėjosi apie šį įvykį ne vieną kartą, jį abu vertina neigiamai. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad galimas laiduotojas gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Kaip minėta, kaltinamasis nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka 2021 m. gegužės 16 d. už vairavimą esant neblaiviam. Nors ši aplinkybė, be abejonės, kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, tačiau svarbu ir tai, jog jam paskirtą baudą jis susimokėjo, o nusižengimas įvykdytas pakankamai seniai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Pažymėtina, jog kaltinamasis neregistruotas įskaitoje dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad P. V., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals, o galimas laiduotojas, įvertinus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pateiktus byloje, yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Kaltinamojo bei laiduotojo teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad jis iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti P. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą 1 metus, kuris atitinka BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytą minimalų galimą skirti laidavimo terminą. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo bei galimo laiduotojo finansinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones ir jam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo 1,51 prom. neblaivumą, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad visgi kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, be to, vairuodamas neblaivus jis atsitrenkė į kitą automobilį, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. gegužės 9 d. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje. Nors kaltinamasis nurodė, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, kadangi reikia vykti į parduotuvę maisto, tačiau taip pat nurodė, kad tą padaryti gali ir sūnus bei, teismo vertinimu, pripažinti kaltinamojo nurodomus asmeninius interesus išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų šią baudžiamąją poveikio priemonę vertinti kaip per griežtą, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Opel Antara“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra pats kaltinamasis, be to, teisiamojo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, kad būtent jis šiuo automobiliu naudojasi. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą automobilio vertę (3 990 Eur su PVM), teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonė – automobilis „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas bus adekvati ir proporcinga priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2024 m. gegužės 3 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Proceso išlaidų byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t. b. l. 64), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išlaidų administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu P. J. gynėja buvo parinkta advokatė Alvyda Rima Medišauskienė ir šios advokatės kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 150 Eur, nurodoma, kad ši suma priteistina valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas priimti tokį sprendimą teismo neįpareigoja. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju gynėja P. J. buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka) pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš P. J. valstybei 150 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį P. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 9 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

2024 m. gegužės 3 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš P. J. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t. b. l. 64), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.