- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- eI-7683-780/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02105-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Atsakovas
- V. S.
- Pareiškėjas
- UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu – priteisti iš atsakovo V. S. 117,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017-01-01 iki 2019-01-31.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai nustato, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą ir apskaitą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Identišką reguliavimą nustatė tiek 2017-02-23 sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti, tiek ir vėlesni nuostatai. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (2013 m. Nuostatų 6 punktas, 2017 m. Nuostatų 2 p.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (2013 m. Nuostatų 34 punktas). Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys (2017 m. Nuostatų 51 p.). Atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkas, todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Atsakovas už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-01-31 nėra sumokėjęs 117,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka.
Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 5 d.; b. l. 1-2), pareiškėja prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti Telšių rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.
Ginčo laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-01-31 Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017-02-23 sprendimu Nr. T1-41 (neteko galios 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Nuostatai) patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai, kurie numato, kad pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, administruoja vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą, vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų. Pareiškėjas yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis jos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo. Pagal 2013 m. Nuostatų 6 punktą ir 2017 m. Nuostatų 2 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2013-06-12 iki 2019-02-11 nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, garažas, tvartas, daržinė, malkinė ir kiti kiemo statiniai), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (VĮ ,,Registrų centras“ 2019-10-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), todėl pagal galiojančių Nuostatų 2 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.
Šiuo atveju iš teismui pateiktos UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2020-03-13 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie skolą nustatyta, kad atsakovas nesumokėjo 117,25 Eur vietinės rinkliavos už ginčo laikotarpį. Duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) taikymo ar būtų atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Atsakovas įstatyme nustatyta tvarka ir būdais buvo informuotas apie jo atžvilgiu iškeltą administracinė bylą, iki teismo posėdžio nepateikė įrodymų, kad už prašomą laikotarpį būtų sumokėjęs vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įtvirtinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (2008-07-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 117,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už registro išrašų suformavimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas tenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 5 d., CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Teismui pateikta 2020-06-04 advokatų profesinės bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo sutartis, PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini), 2020-08-12 išlaidų advokato pagalbai apmokėti specifikacija, 2020-08-12 SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina 36,30 Eur pareiškėjo išlaidas, sumokėtas advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ už teisines paslaugas.
Tokio dydžio išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų maksimalių dydžių, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos, nevertinant jų dydžio pagrįstumo šioje konkrečioje byloje.
Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose, teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų (išlaidų) atlyginimo tvarkos, tačiau teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-07-11 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1932-520/2016 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtos 36,30 Eur dydžio išlaidos už skundo parengimą mažintinos iki 14 Eur, nes yra per didelės ir nebūtinos tokio sudėtingumo byloje. Iki 14 Eur sumažintos atstovavimo išlaidos tokios kategorijos bylose atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, neriboja pareiškėjos teisės į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinį reglamentavimą atitinkančią praktiką, teisėtai skatinančią asmenis vengti nebūtino bylinėjimosi išlaidų didinimo. Pabrėžtina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-535-492/2017, 2017-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017, 2019-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019 ir kt.).
Pareiškėja prašo priteisti 1,71 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą. Pažymėtina, kad pareiškėja yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris pagal Nuostatų 17 punktą, administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal VĮ ,,Registrų centras“, Gyventojų registro duomenų bazes, todėl disponavimas įvardijamais duomenimis yra paremtas jos vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos priskirtinos ne prie bylinėjimosi išlaidų, o prie būtinų tiesioginės veiklos sąnaudų, todėl prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 117,25 Eur (vieną šimtą septyniolika Eur ir 25 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017-01-01 iki 2019-01-31.
Priteisti iš atsakovo V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 14 Eur (keturiolika eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.