Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A., atstovaujamos advokato Z. B., ieškinį atsakovams L. A. ir K. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. A. atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku nepateikė, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas apie 2012-07-09 10.00 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, kurio metu pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, jam pranešta viešo paskelbimo būdu, kadangi paskutiniu žinomu ir deklaruotu jo gyvenamosios vietos adresu atsakovo surasti nepavyko, Sodra neturi duomenų apie atsakovo darbovietę. Į parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai, atsakovas neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku nepateikė, taip pat teismui jokių kitų prašymų neteikė, bylos eiga nesidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.150 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui. Vaiko kilimas iš tėvų, esančių tarpusavio santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu, tėvas ir motina įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų pareiškimu (Santuokos ir šeimos kodekso (toliau SŠK) 58 str., CK 3.140 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2963-362/2010 buvo nutraukta V. A. ir L. A. santuoka bendru sutikimu (4, 5 b. l.). Nutraukiant santuoką sutuoktiniai turėjo nepilnametę dukrą A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamoji vieta nustatyta su motina, priteisiant iš tėvo išlaikymą. Sprendimas įsiteisėjęs. 2010 m. gegužės 20 d. ieškovei V. A. gimė sūnus M. A.. Kadangi vaikas gimė nepraėjus 300 dienų nuo ieškovės V. A. ir L. A. santuokos nutraukimo, vaiko tėvu sutinkamai su CK 3.140 str. 2 d. vaiko gimimo įraše ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas buvęs ieškovės sutuoktinis - L. A. (3 b. l.). Minėtame 2010-04-09 teismo sprendime nurodyta, kad viena iš V. A. ir L. A. santuokos nutraukimo priežasčių, kad jie daugiau kaip metai nevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo (4 b. l.). Kad dar prieš santuokos su atsakovu L. A. nutraukimą ieškovė su juo kartu negyveno ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu.

Iš ieškovės paaiškinimų, iš santuokos nutraukimo byloje nurodytų faktų, kad dar prieš santuokos nutraukimą, t.y. nuo 2008 sausio mėn., A. kartu nebegyveno santuokinio gyvenimo, nevedė bendro ūkio, be to ieškovė nuo 2009 m. vasaros pradžios pradėjo draugauti ir kurį laiką (apie 3 mėn.) gyveno su atsakovu K. M., kuris pripažįsta, kad yra biologinis M. A. tėvas. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad L. A. M. A. tėvu būti negalėjo, kadangi nėra duomenų, kad vaiko pradėjimo metu A. būtų gyvenę kartu, kad būtų palaikę artimus ryšius, tuo tarpu kitas atsakovas pripažįsta savo tėvystę ieškovės vaiko atžvilgiu (15 b .l.).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2009-05-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-253/2009 ir kt.).

Remiantis bylos medžiaga, teismo posėdžio metu ieškovės duotais paaiškinimais, atsakovui K. M. pripažįstant, kad jis yra biologinis M. A. tėvas, teismas konstatuoja, kad faktas, kad atsakovas L. A. nėra ieškovės vaiko M. A. tėvas, yra pilnai įrodytas, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas, pripažįstant negaliojančiais duomenis, kad M. A. tėvas yra L. A., įrašytus 2010-06-05 Šiaulių m. CMS gimimų metrikų knygoje, įrašo Nr. 552, bei šio įrašo pagrindu išduotame M. A. gimimo liudijime.

Ieškovė kartu su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo pareiškė teismui reikalavimą dėl faktinio M. A. tėvo K. M. tėvystės nustatymo.

Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 str. 2 d.). Šioje byloje nuginčijus duomenis gimimo įraše apie M. A. tėvą spręstinas klausimas dėl šio nepilnamečio vaiko tėvo nustatymo, taip užtikrinant vaiko teisę žinoti savo tėvus, vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, vardą ir šeimos ryšius (CK 3.146 str., 3.161 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 8 str.).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija), tiek nacionaliniai teisės aktai (Konstitucija, CK, kiti teisės aktai). Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str.).

Reikia pažymėti, kad atsakovas ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažįsta, atsiliepime į ieškinį pateikdamas sutikimą su ieškiniu, prašydamas jį pripažinti ieškovės vaiko M. A. tėvu, prašydamas įrašyti jo duomenis vaiko gimimo liudijime ir suteikti ieškovės vaikui M. A. pavardę M. (15 b. l.)

Atsakovui K. M. pripažįstant ieškinį, nuginčijus duomenis apie ieškovės buvusio sutuoktinio, kuris vaiko tėvu įrašytas formaliai pagal įstatymų nuostatas, tėvystę, teismas pripažįsta, kad M. A. tėvas yra K. M., o M. A. yra K. M. sūnus (CPK 177, 178, 185 str.). Šioje byloje vaiko pavardės keitimo klausimas, kurį išreiškė atsakovas K. M. savo sutikime su ieškiniu, nėra spręstinas, kadangi ieškovė formuluoja savo ieškinio reikalavimus, o tokio reikalavimo teismui ji šioje byloje nėra pateikus.

I. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų (8 b. l.). Už ieškinį atsižvelgiant į ieškovo pareikštus du neturtinius reikalavimus mokėtinas 284 Lt žyminis mokestis, be to, ieškovės atstovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kad ieškovės atstovavimo išlaidos šioje byloje sudaro 360 Lt (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 8 p., 82 str., b.l.38).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio bei jo atstovavimo išlaidų mokėjimo buvo atleista sutinkamai su LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškininiai reikalavimai buvo pilnai patenkinti, valstybės naudai iš atsakovų išieškotina po 142 Lt žyminio mokesčio bei po 180 Lt ieškovės atstovavimo išlaidų.

Valstybės biudžetui 9,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 264 str., 270 str., 307 str. 1d. teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašytus 2010 m. birželio 5 d. Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio įrašo pagrindu išduotame gimimo liudijime.

Pripažinti, kad M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) o M. A. yra K. M. sūnus.

Priteisti iš atsakovų L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai lygiomis dalimis po 142 Lt žyminio mokesčio bei po 180 Lt ieškovės atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Šio sprendimo nuorašą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.