- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- I2-11691-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08240-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. (L. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 23S141650 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – Sprendimas).
Pareiškėjas skunde visų pirma pažymi, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo išduotas 2022 m. kovo 17 d. ir yra nebegaliojantis.
Pareiškėjas nurodo, kad jam 2022 m. spalio 13 d. yra išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2024 m. spalio 13 d. Migracijos departamentas šio leidimo skundžiamu Sprendimu nepanaikino. Tokia situacija, anot pareiškėjo, sukelia neaiškumą ir dviprasmybę.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir iš esmės, nurodydamas, kad jis yra nepagrįstas, neobjektyvus, neteisėtas, priimtas neįvertinus visų aplinkybių bei nesuteikus galimybės pasisakyti pareiškėjui ir jo neišklausius.
Pareiškėjas nurodo, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui pateikė teisėtai būdamas Lietuvos Respublikoje ir siekdamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė). Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentui pateikė visus tikrovę atitinkančius duomenis ir dokumentus.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atitiko visas sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas pagal turimą profesiją.
Pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas, piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, viršijo savo kompetencijos ribas ir priėmė nemotyvuotą ir niekuo nepagrįstą Sprendimą (b. l. 1-4).
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymi, kad užsienietis, siekdamas išsaugoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi atitikti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindus visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, pasikeitus aplinkybėms, lėmusioms jo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą, (nebeatitikdamas leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui nepateikė.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechnikos sistemų ir įrenginių montuotoju, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Psareiškėjui 2022 m. spalio 13 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760192312, galiojantis iki 2024 m. spalio 13 d.
Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad nuo pareiškėjo įdarbinimo Bendrovėje dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokėtas tik 3 mėn., t. y. 2022 m. gruodžio mėnesį – 642, 86 Eur (už nepilną darbo mėnesį), 2023 m. sausio mėnesį – 540,91 Eur ir 2023 m. birželio mėnesį – 850 Eur, o kitais nurodyto laikotarpio mėnesiais atlyginimas pareiškėjui nebuvo mokamas. Tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis (800 Eur) buvo mokėtas tik 2023 m. birželio mėnesį. Pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte, todėl ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimu 23S179935 ginčijamas Sprendimas, vadovaujantis VAĮ 15 straipsniu, buvo pakeistas: vietoje teksto „Nusprendžiu panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760087799“ įrašant: „Nusprendžiu panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr.760192312“.
Atsakovo tvirtinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas (b. l. 18-22).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 23S141650 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S141650 ,,Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. kovo 17 d., išduotą pareiškėjui, nes duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu (b. l. 6-7, 34-37).
Migracijos departamentas 2023 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 23S179935, kuriuo nusprendė pakeisti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 23S141650, t. y. vietoje teksto „Nusprendžiu panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024-03-17, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.“ įrašyti tekstą „Nusprendžiu panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024-03-17, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.“ (b. l. 23-24). Šį sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis VAĮ 15 straipsniu.
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) ; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi leidimo išdavimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Rmiantis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui L. P. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022 m. spalio 13 d. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punko pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2024 m. spalio 13 d. (b. l. 10, 11).
Pareiškėjas L. P. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui pateikė 2022 m. birželio 23 d., prašyme nurodydamas, kad jis ketina dirbti pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechnikos sistemų ir įrenginių montuotoju (profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams) (b. l. 38-44).
Kartu su prašymu pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas bendrovėje dirbs santechnikos sistemų ir įrenginių montuotoju (712619 pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių), jo kvalifikacija atitinka darbo vietai ir pareiškėjas turi ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus (toliau – Tarpininkavimo raštas). Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad su pareiškėju bus sudaryta neterminuota darbo sutartis ir pareiškėjui bus mokamas 800 Eur dydžio darbo užmokestis (b. l. 25-27).
Remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas 2022 m. gruodžio 6 d. Nuo pareiškėjo įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. L. P. „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis buvo mokomas tik 3 mėnesius, t. y. 2022 m. gruodžio mėn. – 642,86 Eur (už nepilną darbo mėnesį), 2023 m. sausio mėn. – 540,91 Eur ir 2023 m. birželio mėn. – 850 Eur, o kitais nurodyto laikotarpio mėnesiais atlyginimas užsieniečiui nebuvo mokamas (b. l. 28-33, 45).
Šie oficialios institucijos informacinės sistemos duomenys nepaneigti. Duomenis apie pareiškėjui mokamą darbo užmokestį Sodrai teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad jis Bendrovėje dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Tarpininkavimo rašte. Apie pasikeitusias aplinkybes pareišėjas Migracijos departamento neinformavo.
Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, susijusius su jam mokėtinu darbo užmokesčiu ir tokiu būdu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kas sudarė pagrindą Migracijos departamentui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui tik vieną darbo mėnesį buvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis, du darbo mėnesius buvo mokėtas mažesnis, nei Tarpininkavimo rašte nurodytas, darbo užmokestis, o visą kitą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį darbo užmokestis L. P. iš viso nebuvo mokamas, pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punke nustatytų sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. spalio 13 d.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kaip matyti iš Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 23S179935, Migracijos departamentas, vadovaudamasis klaidos ištaisymo procedūra, įtvirtinta VAĮ 15 straipsnyje, ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, padarytą ginčijamame Sprendime, nurodydamas neteisingą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje numerį. Šis klaidos ištaisymas jokios esminės įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, atsakovo Sprendimas pripažintinas pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. P. (L. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.