Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

nuteistajam E. U.

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų E. U. ir A. V. apeliacinius skundus dėl 2007 m. gruodžio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

E. U. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 06 07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

- pagal BK 178 str. 2 d. ( A. V. priklausančio automobilio vagystės epizode) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. ( A. G. priklausančio automobilio vagystės epizode) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 11 20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. N., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A.V. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 13 d., apie 15.30 val., G. N. teikiant priemones, saugant ir pridengiant, t.y. padedant, įsibrovęs į nukentėjusiajam A. G. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4500 Lt vertės, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, jį pagrobė.

Be to, A.V. ir E. U. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje 2006 m. rugpjūčio 8 d., laikotarpyje nuo 00.18 val. iki 04.14 val., nenustatytu laiku, pagrobė svetimą, A. V. priklausantį turtą – automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 100 Lt vertės, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. U. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-04 nuosprendį dalyje, pagal BK 178 str. 2 d. skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, bei vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-10-18 iki 2006-11-19. Skunde nurodo, kad jis prisipažino pavogęs A. V. priklausantį automobilį, todėl teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, taip pat rėmėsi bylos aplinkybių neatitinkančiais įrodymais. Teismas nuosprendyje nurodė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje su A. V. ir tai - sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas konstatavo, kad jis yra teisiamas antrą kartą, padarė analogišką nusikalstamą veiką, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę. Šios teismo nurodytos aplinkybės nepagrįstos, nes šią nusikalstamą veika jis padarė vienas, o ne bendrininkų grupėje su A. V.. Taip pat šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo teistas, nes šią veika padarė 2006-08-08, dar iki nuteisimo 2007-06-07 nuosprendžiu, todėl jam turėtų būti taikomas BK 55 str. nuostatos ir skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. Tai, kad jis prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą teismas privalėjo pripažinti jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau teismas į šias svarbias aplinkybes neatsižvelgė. Taip pat teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė ir į jo sveikatos būklę, t.y. serga sunkia širdies lyga, nuo gimimo turi tik vieną inkstą, bei privalo nuolat lankytis pas gydytojus, o laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam negali būti suteikta tinkama medicininė pagalba.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-04 nuosprendį dalyje ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kur jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. dėl A. V. automobilio vagystės, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o kitoje dalyje nuosprendį pakeisti ir švelninti skirtą bausmę. Skunde nurodo, kad nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Jis prisipažįsta pavogęs A. G. priklausantį automobilį, tačiau mano, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes dėl šios veikos jis prisipažino kaltu pilnai, gailisi, atlygino padarytą žalą, todėl mano, kad bausmės tikslai būtų pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmę. Tačiau jisai neprisipažįsta pavogęs A. V. priklausančio automobilio bei teismas vertindamas įrodymus neatkreipė dėmesio į jį teisinančius įrodymus. Teismas pripažindamas jį kaltu dėl A. V. automobilio vagystės, rėmėsi odorologine specialisto išvada, mobiliojo ryšio telefonų pokalbių išklotinėmis, tarnybiniu pranešimu bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu padarytais garso įrašais ir jų protokolais, kratos metu jo namuose rastu SIM kortelės, kurios abonentinis numeris 8 641 51916 rėmeliu. Tik šiomis prielaidomis yra grindžiamo jo kaltė. Byloje nėra jokių konkrečių, nenuginčijamų duomenų apie jo buvimo vietą 2006-08-08 nuo 0 val. iki 5 val., o tai, kad kratos metu buvo rastas SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), rėmelis, dar neįrodo, kad jis 2006-08-08 naudojosi šia SIM kortele ir pavogė automobilį. Telekomunikaciniai bokštai, prie kurių jungėsi nurodyta SIM kortelė, nenurodo tikslios jo buvimo vietos, todėl remiantis vien skambučių išklotinėmis, negalima įrodyti, kad SIM kortelė buvo būtent toje ar kitoje vietoje. Be to, jis savo parodymuose nurodė, kad jam buvo dingusi striukė ir mobiliojo ryšio telefonas, o 2006-08-08 šios kortelės nebeturėjo, kas ja naudojosi jis nežino, o tai, kad kažkokie asmenys naudodamiesi jo SIM kortele, telefonu kalbėjosi apie automobilio vagystę ir siuntė jo anketinius duomenis, taip pat neįrodo, kad jis pagrobė automobilį. Pateiktų teismui garso įrašų fonoskopinė ekspertizė neatlikta, todėl tvirtinti, kad šiuose garso įrašuose užfiksuotas jo balsas, jo pokalbiai, negalima. Tvirtinti, kad jis padarė šį nusikaltimą remiantis odorologine specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kvapų pėdsake, 2006-08-12 paimtame iš automobilio VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sėdynės, rastas jo kvapas, bei tikėtina, kad kvapo pėdsakas paimtas nuo keleivio sėdynės yra taip pat jo kvapas, negalima, nes kvapų pavyzdžiai paimti grubiai pažeidžiant BPK ir Konstitucijoje įtvirtintus principus dėl smurto, kankinimų įtariamųjų atžvilgiu. Nuosprendyje nurodyti jį kaltinantys įrodymai taip pat prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms iš kurių matyti, kad E. U. prisipažino vienas pavogęs A. V. automobilį.

Teismo posėdyje nuteistasis E. U. bei nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl A. V. kaltės pagrobus A. V. automobilį

E. U. ir A. V. nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytomis A. V. priklausančio turto – automobilio VW PASSAT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo aplinkybėmis. Nuteistasis E. U. ginčija tai, kad šią veiką jis padarė bendrininkų grupėje, kadangi A. V. automobilio vagystę jis padarė, nedalyvaujant A. V., o nuteistasis A. V. teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, nes jis jos nepadarė ir E. U. tai patvirtino, o jo kaltumą apylinkės teismas pagrindė tik prielaidomis.

Šie nuteistųjų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

E. U. ir A. V. pagrįstai pripažinti kaltais bendrininkų grupėje pagrobę A. V. priklausantį turtą – automobilį VW PASSAT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad būtent jie įvykdė šį nusikaltimą patvirtinta byloje surinktais ir teisme išsamiai ištirtais įrodymais.

BPK 301 str., 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. BPK 20 str. numato, kas gali būti įrodymais ir kaip jie įvertinami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu, abu apeliantus dalyje dėl A. V. automobilio vagystės pagrįstai pripažino kaltais bendrininkų grupėje įvykužius šią nusikalstamą veiką ir ją pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.

Teismas nuosprendyje pasisakė, kodėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, mobiliojo ryšio telefonų pokalbių išklotinėmis, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu, kratos ir asmens kratos protokolais, kurie išsamiai aptarti nuosprendyje, neginčytinai patvirtina, jog E. U. ir A. V. veikdami bendrininkų grupėje padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteisti. Tuo paneigti E. U. parodymai, kad jis šią veiką padarė vienas, o ne bendrininkų grupėje su A. V., bei A. V. parodymai, jog jis šios nusikalstamos veikos nedarė. Apylinkės teismas pagrįstai, su kuo sutinka ir kolegija, tokius nuteistųjų parodymus įvertino kritiškai, kaip jų pasirinktą gynybos būdą ir bandymą palengvinti savo padėtį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. U. viso proceso metu prisipažino jog nusikaltimą, kurio metu pagrobė A. V. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė vienas, o ne bendrininkų grupėje su A. V.. Nors E. U. ir tvirtina, kad aukščiau minėtą nusikaltimą įvykdė vienas, o A. V. neigia, jog dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, tokie jų parodymai paneigti byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visetu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vieta, kur buvo rastas pavogtas A. V. priklausantis automobilis, yra Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nuo automobilio vairuotojo ir keleivio sėdynių paimti du kvapų pavyzdžiai, paimtas foninis kvapo pavyzdys, nuo vairuotojo ir keleivio sėdynių paimtos mikrodalelės (T.1, b.l. 48-53). Paskyrus mikrodalelių bei odorologinio tyrimo užduotis, specialistai nustatė, kad mikrodalelės nuo automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės rasti pavieniai tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra tapatūs (bendro grupinio priklausomumo) su E. U. džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais; kvapų pėdsake, paimtame iš automobilio VW PASSAT valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sėdynės, rastas A. V. kvapas, bei tikėtina, kad kvapų pėdsake paimtame nuo keleivio sėdynės yra taip pat A. V. (T.1, b.l. 75-79, 85-88). Nuteistojo A. V. teiginys, kad kvapų pavyzdžiai paimti grubiai pažeidžiant BPK ir Konstitucijoje įtvirtintus principus dėl smurto, kankinimų įtariamųjų atžvilgiu, nepagrįstas. BPK 144 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę paimti iš įtariamojo pavyzdžius lyginamajam tyrimui, bei to paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad jeigu asmuo atsisako duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, prokuroras priima nutarimą, kuris tam asmeniui privalomas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos 2006-11-21 prokuroro surašytas nutarimas paimti iš įtariamojo A. V. odorologinius pavyzdžius lyginamajam tyrimui, kuriam buvo išaiškinta, kad šis nutarimas yra jam privalomas, tačiau kaip matyti A. V. atsisakė duoti lyginamuosius pavyzdžius bei pasirašyti ant šio nutarimo, bei ir jo advokatas Ž.Rutkauskas ant nutarimo parašydamas patvirtino, kad A. V. atsisakė duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui. ( T.3, b.l. 79), tačiau įstatymas numato galimybę, jeigu asmuo ir tuomet (supažindinus jį su priimtu nutarimu) atsisako duoti pavyzdžius, jie gali būti paimti prievarta, todėl šiuo atveju paimant iš A. V. odorologinius pavyzdžius lyginamajam tyrimui nebuvo pažeistos baudžiamojo proceso normos, nes iš protokolo matyti, kad prievarta A. V. atžvilgiu buvo naudojama tik tiek, kiek tai buvo būtina gauti tyrimui reikalingiems pavyzdžiams.

Taip pat nusikalstamos veikos įvykdymą bendrininkų grupėje patvirtina mobiliojo ryšio telefonų pokalbių išklotinės ir telekomunikacijų tinklais perduodamos kontrolės bei įrašų darymo protokolas. Iš bylos medžiagos matyti, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. V., o mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)- E. U.. Šį faktą patvirtina kratos metu A. V. namuose rastas SIM kortelės rėmelis bei E. U. kratos metu rasta SIM kortelė. Nors A. V. ir iškėlė versiją, kad jam prieš šio nusikaltimo įvykdymą buvo pagrobta striukė su mobiliojo ryšio telefonu, į kurį buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad jis nežino, kas toliau naudojosi ta kortele, tačiau tokie A. V. parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini.

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad buvo kontroliuojamas telekomunikacijų tinklo galinis įrenginys mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. V., ir 2006-08-08 buvo užfiksuotas pokalbis tarp šio abonento ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė, kaip minėta, rasta pas E. U., apie automobilio pagrobimą, jo paslėpimą. 2006-09-10 iš šio kontroliuojamo abonento buvo užfiksuotas pokalbis su nenustatytu asmeniu vardu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sutarta, jog šio abonento naudotojas atsiųs (duomenys neskelbtini) savo asmens duomenis. Iš karto po pokalbio iš kontroliuojamo abonento buvo išsiųsta SMS žinutė „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės neginčytinai paneigia A. V. nurodytą aplinkybę apie neva pavogtą jo telefono aparatą bei įrodo, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini)A. V. automobilio vagystės metu naudojosi būtent A. V. (T.1, b.l. 161-165).

Iš aukščiau nurodytų A. V. ir E. U. mobiliojo ryšio telefonų numerių pokalbių išklotinių matyti, kad nusikaltimo dieną, o būtent vagystės metu t.y. 2006-08-08, laikotarpyje nuo 00.18 val. iki 04.14 val. A. V. ir E. U. tarpusavyje skambinosi eilę kartų, kartu buvo toje vietoje iš kur buvo pagrobtas automobilis, bei abu vienu metu buvo toje vietoje, kur vėliau buvo rastas pavogtas automobilis „VW PASSAT“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)

Tokiu būdu iš aptartų įrodymų viseto darytina išvada, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai A. V. ir E. U. pripažino kaltais pagrobus A. V. priklausantį automobilį veikiant bendrininkų grupėje.

Dėl bausmių

Skundžiamu nuosprendžiu skirdamas apeliantams laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamų veikų padarymą, apylinkės teismas nurodė, jog atsižvelgia į jų padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, pasekmes, apeliantų asmenybes, į tai, kad E. U. padarė vieną tyčinį apysunkį, baigtą nusikaltimą, o A. V. du tyčinius apysunkius, baigtus nusikaltimus, į jų asmenybes: E. U. - pagal gyvenamąją vietą jo atžvilgiu iš gyventojų nusiskundimų negauta, administracine tvarka nebaustas (T.2, b.l. 172), nedirba; A. V. teistas, teisiamas penktą kartą, turi neišnykusį teistumą, gyventojų, pagal jo gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, baustas du kartus administracine tvarka (T.3, b.l. 118). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai, kaip E. U. charakterizuojančią aplinkybę nurodė, tai jog jis teisiamas antrą kartą, kadangi jis nusikaltimą nuosavybei padarė nors ir anksčiau nepadaręs nusikalstamų veikų bei neturėdamas teistumo, tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo nuteistas. A. V. du tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl vadovaujantis BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas. Iš apylinkės teismo išdėstytų motyvų darytina išvada, jog abiems nuteistiesiems laisvės atėmimo, o ne švelnesnės įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskirtos pagrįstai.

Skundžiamu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmė E. U. už vieną nusikaltimą parinkta tinkamai, nepažeidžiant BK 55 str. nuostatų. Šis baudžiamojo kodekso straipsnis numato, kad pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą asmeniui paprastai laisvės atėmimo bausmė neskiriama, šiuo konkrečiu atveju ši nuostata netaikytina, nes E. U. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nors ir nebūdamas anksčiau teistas, tačiau iš viso yra padaręs net tris analogiškus apysunkius nusikaltimus nuosavybei.

A. V. laisvės atėmimo bausmės už du atskirus nusikaltimus parinktos tinkamai, nepažeidžiant BK 56 str. nuostatų.

Atsižvelgiant į abiejų apeliantų asmenybes, į jų padarytų nusikaltimų sunkumą bei kitas BK 54 str. numatytas aplinkybes, į kurias skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. galėtų būti pasiekti jiems parinkus švelnesnes įstatymo sankcijoje numatytas bausmės rūšis.

BK 61 str. 2 d. numatyta, jog skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. BK 178 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. E. U. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, nei sankcijos vidurkis, o A. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (A. V. priklausančio turto vagystės epizode) paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, nei sankcijos vidurkis, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (A. G. priklausančio automobilio vagystės epizode) paskirta laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui. Epizode dėl A. G. priklausančio automobilio vagystės A. V. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei nustatyta atsakomybę sunkinanti atsakomybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, o epizode dėl A. V. priklausančio turto vagystės apeliantams atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šią veiką padarė bendrininkų grupėje. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nustatydamas bausmės dydį abiems apeliantams atsižvelgė į jų nusikalstamas veikas, jų sunkumą, apeliantus charakterizuojančias aplinkybes, todėl už atskiras veikas paskirtų abiems apeliantams bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo.

Apylinkės teismui skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę E. U. BK 63 str. 9 d. pagrindu subendrino dalinio sudėjimo būdu su 2007-06-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskyrė 3 metų 6 mėnesių galutinę laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas E. U. taikė šiuo atveju palankiausią galimą dalinį bausmių subendrinimo būdą, todėl ir nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta.

Skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas A. V. bausmes apylinkės teismas tinkamai pritaikė BK 63 str. nuostatas, t.y. pirmiausia bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas subendrino jas dalinio bausmių sudėjimo būdu, taip taikė apeliantui palankiausią galimą įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą - dalinį bausmių sudėjimą, o šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę vadovaujantis BK 64 str. subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-11-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Skyrus jam kitokią bausmę, bausmės tikslai nebūtų pasiekti ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl švelninti A. V. paskirtas laisvės atėmimo bausmes bei galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Šiuo atveju aplinkybė, kad E. U. serga sunkia širdies lyga, nuo gimimo turi tik vieną inkstą ir privalo nuolat lankytis pas gydytojus, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Akivaizdu, kad E. U. skunde nurodyta prasta sveikatos būklė buvo ir nusikalstamų veikų darymo metu ir tai jam netrukdė daryti nusikaltimus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ir jo galėjimu, esant tokiai sveikatos būklei, atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, Kardomojo kalinimo įstatymo (1996 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. I-1175 redakcija, galioja nuo 2006 m. birželio 1 d.) 13 str., 19 str. nustatyta, kad kalinamasis turi teisę gauti nemokamą medicinos pagalbą, kalinamiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o jei kalinamajam reikalinga specializuota neatidėliotina medicinos pagalba, kurią suteikti kardomojo kalinimo vietos sveikatos priežiūros tarnyboje arba laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigose nėra galimybių, ji gali būti suteikta Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiose specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose ir laisvės atėmimo vietose .

Apelianto E. U. prašymas vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-10-18 iki 2006-11-19, nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas šį laikotarpį jau įskaitė į bausmę, todėl dar kartą tai daryti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., -

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų E. U. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti.