Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „The Natural Foods Trading Company“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑14761‑820/2025 pagal ieškovo Przedsiębiorstwo Transportowo-Handlowe „GRAWIS“ Grabowski Sławomir ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „The Natural Foods Trading Company“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas dėl sprendimo už akių vykdymo išdėstymo, nustatytu terminu nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas Przedsiębiorstwo Transportowo-Handlowe „GRAWIS“ Grabowski Sławomir kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „The Natural Foods Trading Company“ 8 200 Eur negrąžinto kredito, 6 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo už akių vykdymo išdėstymo, prašydama išdėstyti sprendimo vykdymą? 18 mėnesiams, lygiomis mokėjimo dalimis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą prašymo dėl sprendimo už akių įvykdymo išdėstymo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti atitinkamus įrodymus, kurie pagrįstų jos sunkią finansinę padėtį dėl įsiskolinimo išdėstymo dalimis. Atsakovės UAB „The Natural Foods Trading Company“ prašymu, teismo 2025 m. gegužės 6 d. rezoliucija terminas pašalinti nutartimi nustatytus prašymo trūkumus buvo pratęstas iki 2025 m. gegužės 20 d.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

16. Teismas, spręsdamas atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti tokį prašymą. Nesant pagrindo atsisakyti priimti tokį prašymą, teismas patikrina, ar nėra prašymo formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka 111-114 straipsnių ir jam keliamus specialiuosius reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17. Akcentuotina ir tai, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, taip pat nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC‑36-1).

18. Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuoja CPK 284 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. <...> To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai šiuos klausimus žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad juos būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atitinkamai, prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, turi atitikti ir bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose.

19. Neginčytina, kad, vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime, prašyme) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti tokio procesinio dokumento (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011), todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų jame išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į jo patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (ar kitame procesiniame dokumente) nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑494/2011).

21. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio (pareiškimo, prašymo) nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys jo pagrįstumą, negali iš ieškovo (pareiškėjo) reikalauti tų įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami jam patenkinti, nes ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys (pareiškimas, prašymas) gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes proceso šalis būtų verčiama teismui pateikti tokius įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas procesinį sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta teismui pareikštus reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Šių išaiškinimų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių įvykdymo išdėstymo priėmimo.

22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė nei kartu su prašymu dėl sprendimo už akių įvykdymo išdėstymo, nei per teismo nustatytą terminą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią finansinę padėtį, nors būtent ji turi pareigą šią aplinkybę įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad būtent atsakovei šiuo atveju tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad ji dėl savo sunkios finansinės padėties neturi galimybės iškarto sumokėti visos sprendimu už akių priteistos skolos sumos, t. y. turėjo pateiktame prašyme ne tik išdėstyti aplinkybės, patvirtinančias prašymo dalyką (reikalavimą), bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tas aplinkybes. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tokių įrodymų šiuo atveju nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, nelaikytina esmine kliūtimi, trukdančią tokį prašymą nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju aptartų trūkumų nepašalinimo teisinės pasekmės – prašymo dėl sprendimo už akių įvykdymo išdėstymo laikymas nepaduotu, atsakovei buvo pritaikytos pernelyg formaliai.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą ir dėl to nepagrįstai atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių įvykdymo išdėstymo laikė nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „The Natural Foods Trading Company“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis panaikinama, atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių įvykdymo išdėstymo priėmimo klausimą grąžinant spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi prašymo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „The Natural Foods Trading Company“ prašymo dėl sprendimo už akių įvykdymo išdėstymo priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismu iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.