Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2014 m. liepos 21 d. 13.14 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino.

G. K. teismo posėdžio metu neprisipažino administracinio teisės pažeidimo padarymu ir paaiškino, kad tuo metu nesuprato, kad atsitrenkė į kitą mašiną, sužinojo tik tada, kai atvažiavo pareigūnai. Su drauge turėjo susitikti mašinų aikštelėje (duomenys neskelbtini)., apsipirko ir išvažiavo į kitą parduotuvę. Jo automobilis yra raudonos spalvos „Ford Escort“. Aikštelė buvo pilna mašinų. Vairuotojo pažymėjimą įgijo tik prieš pusmetį. Važiavo atbuline eiga, stebėjo, kas vyksta aplink. Draugė buvo atvažiavusi su savo mašina. Jis ją praleido ir sukosi pats. Nejuto, kad būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Žmonių aplink vaikščiojo daug, nes buvo dienos metas. Niekas nepriėjo, nematė, kad kas prie jo bėgtų. Draugė jau buvo pravažiavusi, bet galėjo matyti, kad atsitrenkė. Nebuvo jokio garso, o smūgio nejuto. Jo automobilis apgadintas nebuvo, galbūt žymė kaip atsiremta į ką nors, bet ji galėjo būti iš seniau, nes prieš jį tėvas su ja važinėjo. Kitą dieną pamatė nukentėjusiojo automobilį. Tai buvo mėlynos spalvos „VW Passat“. Įvykio metu matė tą mašiną, stovinčią aikštelėje. Nukentėjusysis sakė, kad buvo ne vienas, nors automobilyje buvo vienas, taip pat sakė, kad greitai nuvažiavo, nors neturėjo užsirašęs jo mašinos numerių. Kai susitiko su nukentėjusiuoju, sakė, kad reikia žiūrėti prieš saulę, kitaip nesimatys. Pavėsyje nieko nesimatė, nebuvo įlinkę. Braukiant ranka, jautėsi šiurkštesnis apskritimas. Jo draugė, buvusi kartu, yra E. G., gyvena netoli (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kitų asmenų su juo nebuvo. Iki įvykio jo automobilis buvo pabraižytas, nes nėra naujas, be to, juo važinėjo tėvas. Purienų g. su policijos pareigūnais nagrinėjo įvykio schemą, susidarė toks įspūdis, kad apgadinimas turėjo būti jo automobilio vairuotojo pusėje, o kito automobilio per vidurį. Buvo blaivus, nesislėpė, nesipriešino. Draugės neatsivedė į posėdį, nes jai nutiko nelaimė, išvyko į laidotuves. Su ja kalbėjo, ji sakė, kad nieko nepastebėjo. Dėl įvykio gailisi, nebūtų pasišalinęs, jei būtų pajutęs, kad atsitrenkė. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas, nebuvo dėl ko pasišalinti. Dabar daugiau problemų turi, nei kad būtų užpildęs eismo įvykio deklaraciją.

Nukentėjusysis B. V. teisme parodė, kad žino, kodėl yra iškviestas, su byla yra supažindintas. Atėjo į mašiną, kurią buvo pastatęs penkiolikai minučių, prie jo priėjo asmuo, kuris matė, kaip jam įvažiavo į mašiną. Buvo sudaužytas galinis bamperis. Galėjo būti liepos 21 d. po pietų. Automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) aikštelėje, išėjo 15-20 min. Grįžus prie automobilio, iš karto priėjo vyras su lapeliu, kur buvo parašyta vardas, pavardė, to asmens telefono numeris ir atsitrenkusio automobilio numeris. Nebūtų pastebėjęs, kad kažkas atsitrenkė, nes jau sėdo į automobilį važiuoti. Asmens, kuris pasakė apie įvykį, nepažįsta, nežino nei vardo, nei pavardės. Policijos pareigūnus jis pats iškvietė. Apgadinimus sutvarkyti kainuos apie 200 Lt. Asmuo, matęs įvykį, jam daug nepasakojo, pokalbis truko apie 1 minutę. Nežino, ar G. K. galėjo suprasti, kad atsitrenkė, lietimas buvo, tad tikriausiai turėjo suprasti. Apgadinimai nežymūs. G. K. jam sakė, kad nejuto, bet, mano, jog turėjo justi. Jis pats įvykio nematė, bet daug įvykių būna, kada po laiko pamato.

Liudytojas G. B. teisme parodė, kad žino, jog yra iškviestas dėl eismo įvykio. Asmuo matytas iš matymo, nes surašė ATP protokolą. Gavo pranešimą, kad Lyros g. 13 aikštelėje raudonos spalvos „Ford Escort“ kliudė kitą automobilį ir pasišalino. Apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, sudarė įvykio schemą, surado vairuotoją. Nuvyko pažeidėjo adresu, rado kieme stovintį automobilį. Buvo nežymūs apgadinimai kairės pusės bamperyje. Nuėjus pas pažeidėją į namus, paaiškino, kad nematė, jog kliudė kitą transporto priemonę. Pakvietė į policijos komisariatą surašyti ATP protokolo. Sakė, kad mašinoje grojo muzika, todėl negirdėjo. Jei būtų girdėjęs, nebūtų išvažiavęs. Įbrėžimai buvo nežymūs. Kitas automobilis buvo įlenktas ir nubrėžtas. Apgadinimai nedideli, bet važiuodamas atbulas turėjo pajusti. Jei muzika trukdo vairuoti, reikia važiuoti be muzikos. Kai nuvyko pas pažeidėją, buvo nustebęs, sakė, kad įvykio dieną aikštelėje pastebėjo nukentėjusiojo automobilį.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad žino, kodėl yra iškviestas, pamena įvykį. Gavo iškvietimą, kad aikštelėje apgadinta mašina ir pasišalinta iš įvykio vietos. Nuvykus į vietą, jiems nurodė automobilio, atsitrenkusio į kitą automobilį, numerius, pagal juos nustatė gyvenamąją vietą. Nuvykę surašė protokolą. Matė abi transporto priemones. Apgadinimai buvo labai nežymūs. Asmuo galėjo ir nejusti, nes sakė, kad garsiai grojo muzika, nors šiaip jis privalėjo viską justi. Sakė, kad, kai apsisukinėjo aikštelėje, matė stovinčią kitą transporto priemonę, bet jos nekliudė. Nežino, kas kreipėsi į policijos pareigūnus, nes jie pranešimą gavo iš budėtojo. Nukentėjusysis pateikė jiems lapelį su liudytojo vardu, pavarde, telefono numeriu ir pasišalinusio automobilio valstybiniais numeriais. Nežino, kur tas lapelis ir kodėl tas asmuo nėra įtrauktas į bylą kaip liudytojas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. K. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), alkotesterio duomenimis, kuriuose nurodyta, kad G. K. 2014-07-21 16.07 val. buvo blaivus (5 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (6, 7 b. l.), G. K. paaiškinimu (8 b. l.), B. V. paaiškinimu (9 b. l.), Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (10, 11 b. l.), fotonuotrauka (12 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (15 b. l.).

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Nors G. K. teisme neigė savo kaltę, teigė, kad jokio automobilio neapgadino, tačiau pripažino, kad į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo atvažiavęs ir važiuodamas atbuline eiga matė, kad už jo buvo kitas automobilis, būtent tas, kuris nagrinėjamu atveju buvo apgadintas. Teisme apklausus nukentėjusįjį B. V., ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad nukentėjusiojo B. V. automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014-07-21 paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo apgadintas. Teisme nagrinėjant bylą, paaiškėjo, kad pats nukentėjusysis eismo įvykio nematė, tačiau visa tai matė kitas asmuo, kuris ir nurodė B. V., kad jo automobilį apgadino „Ford Escort“ automobilis ir tai padaręs pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai – A. V. ir G. B. – taip pat teigė, kad atvykę į įvykio vietą, rado apgadintą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal gautus valstybinius numerius, surado ir kitą automobilį, nustatė, kad G. K. automobilis buvo apgadintas taip pat, apgadinimai buvo matyti ant galinio bamperio.

Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad tiek automobilis „VW Passat“, tiek automobilis „Ford Escort“ yra apgadinti. Be to, 2014-07-21 transporto priemonės technninės apžiūros aktai taip pat liudija, kad buvo nustatyti tiek automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiek automobilio „Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai, t.y., apgadinti abiejų automobilių galiniai bamperiai.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad G. K. vairuojamas automobilis kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį ir lėmė nukentėjusiojo automobilio apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad G. K. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis G. B. 2014 m. liepos 21 d. G. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl to, kad G. K. 2014 m. liepos 21 d. 13.14 val. Šiauliuose, Lyros g. 13A vairuodamas automobilį „Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, atsitrenkęs į kitą stovinčią transporto priemonę ir ją apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas LR Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėjo, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, nesistengia paslėpti eismo įvykio pėdsakų ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012; 2013-02-12 nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. K. nesuprato sukėlęs eismo įvykį. G. K., aiškindamas įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad jis įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, stebėjo, kas aplink vyksta, matė stovintį nukentėjusiojo automobilį, tačiau nejuto, kad būtų į jį atsitrenkęs. Taip pat teigė, kad nebuvo jokio garso, smūgio nejuto, jei būtų supratęs, kad apgadino kitą transporto priemonę, nebūtų pasišalinęs, nes jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas, nebuvo dėl ko pasišalinti. Teisme liudytoju apklaustas nukentėjusyis B. V. teigė, kad automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) aikštelėje ir išėjo, grįžus prie automobilio, iš karto priėjo vyras su lapeliu, kur buvo parašyta vardas, pavardė, telefono numeris to asmens ir atsitrenkusio automobilio numeris, teigė, kad nežino, ar G. K. galėjo suprasti, jog atsitrenkė į jo mašiną. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog jam sutvarkyti apgadinimus kainuos apie 200 Lt., teigė, kad apgadinimai nežymūs. Liudytojas G. B. taip pat teigė, kad apgadinimai kairės pusės bamperyje buvo nežymūs. Liudytojas A. V. taip pat nurodė teismui, kad apgadinimai buvo labai nežymūs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esančios nuotraukos, techninės apžiūros aktai liudija, jog transporto priemonių apgadinimai yra nedideli, apgadintos detalės nėra įlenktos, todėl G. K. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnams nuvykus pas G. K., jis teigė, kad neapgadino kitos transporto priemonės, taip pat nurodė, kad garsiai klausėsi muzikos, kas galėjo sutrukdyti jam pajusti automobilių kontaktą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nepraėjus trims valandoms po eismo įvykio, buvo patikrintas G. K. blaivumas, tai, kad G. K. buvo blaivus, patvirtina byloje esantis blaivumo testas. Dėl tokių priežasčių teismas sprendžia, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, kas rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).

Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad G. K. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprato sukėlęs eismo įvykį, o apgadinęs kitą transporto priemonę, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas G. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

G. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.