Utenos apylinkės teismo sprendimas

2016-01-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-90-786/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-21
Bylos Nr.
2YT-90-786/2016
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-01586-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Pareiškėjas
O. A. R.
Suinteresuotas asmuo
M. R., V. R., O. Š.
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-90-786/2016Proceso Nr. 2-14-3-01586-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos:3.4.4; 3.4.4.2; 3.2.; 3.2.3.8
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 21 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant pareiškėjai O. A. R.,jos atstovui advokatui Dariui Karveliui,suinteresuotiems asmenims M. R., V. R. ir V. R.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui O. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. R., V. R., O. Š. ir V. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje ji sudarė santuoką su V. R.. Santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. R.. Pareiškėjos sutuoktinis V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos sutuoktinio V. R. tėvas F. R. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus F. R. visą turtą paveldėjo jo žmona E. R.. E. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties į notarus niekas nesikreipė, E. R. testamento sudariusi nebuvo. Po E. R. mirties visą likusį turtą valdė jos sūnus, pareiškėjos sutuoktinis V. R.. Iki mirties E. R. gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po E. R. mirties tuose namuose liko gyventi pareiškėja su sutuoktiniu V. R.. Jie kartu prižiūrėjo namus, tvarkė, darė remontą, mokėjo mokesčius. Visi motinos asmeninio naudojimo daiktai taip pat liko pareiškėjos sutuoktiniui V. R.. Po E. R. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau V. R. palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Jis su šeima ir toliau liko motinos name, mokėjo mokesčius, naudojosi namų apyvokos daiktais, baldais, motinos asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Šiuo metu pareiškėja norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarai jį atsisako išduoti, nes jos sutuoktinis V. R. nebuvo priėmęs palikimo po savo motinos E. R. mirties, nors faktiškai pardėjo turtą valdyti. Todėl pareiškėja kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis V. R. po savo motinos E. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Suinteresuotas asmuo M. R. pareiškimo neginčijo, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo brolis V. R. priėmė palikimą po jų motinos E. R. mirties.

Suinteresuotas asmuo V. R. pareiškimo neginčijo, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo brolis V. R. priėmė palikimą po jų motinos E. R. mirties.

Suinteresuotas asmuo V. R. pareiškimo neginčijo.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga, pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje pareiškėja sudarė santuoką su V. R. (b. l. 12). Santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. R. (b. l. 10). Pareiškėjos sutuoktinis V. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Po vyro mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos sutuoktinio V. R. tėvas F. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Mirus F. R. visą turtą paveldėjo jo žmona E. R.. E. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Po jos mirties į notarus niekas nesikreipė (b. l. 18), E. R. testamento sudariusi nebuvo. Po E. R. mirties visą likusį turtą valdė jos sūnus, pareiškėjos sutuoktinis V. R.. Iki mirties E. R. gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 14-17). Po E. R. mirties tuose namuose liko gyventi pareiškėja su sutuoktiniu V. R.. Jie kartu prižiūrėjo namus, tvarkė, darė remontą, mokėjo mokesčius. Visi motinos asmeninio naudojimo daiktai taip pat liko pareiškėjos sutuoktiniui V. R.. Po E. R. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau V. R. palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Jis su šeima ir toliau liko motinos name, mokėjo mokesčius, naudojosi namų apyvokos daiktais, baldais, motinos asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Vadinasi pareiškėjos sutuoktinis V. R. yra teisėtas savo motinos E. R. viso turto paveldėtojas. Šiuo metu pareiškėja norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarai atsisako jį išduoti, nes pareiškėjos sutuoktinis V. R. praleido įstatymo nustatytą terminą paduoti pareiškimui į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

E. R. mirties dieną galiojusio 1964 m. LR CK 587 str. 1 d. nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Šio straipsnio 2 d. nustatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Šiuo metu galiojančio LR CK 5.50 str. taip pat nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjos pareiškimas pagrįstas. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais dokumentais, kadangi pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Kadangi pareiškėjos sutuoktinis V. R. praleido terminą paduoti pareiškimą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str. 8 d., CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos E. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Ragauskienė