Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro R. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. Š. 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro R. I. 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas atmesti pareiškėjo skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. Š., įvertinęs pareiškime išdėstytas aplinkybes bei atlikęs papildomus procesinius veiksmus, 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakė pradėti, konstatuodamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjo atstovas pateikė skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai, tačiau 2014 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras nutarimu pareiškėjo atstovo skundą atmetė, iš esmės pritardamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. Š. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstytiems motyvams.

Vilniaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo skundą dėl 2014 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro nutarimo, 2015 m. sausio 28 d. nutartimi, pareiškėjo atstovo advokato M. Z. skundą tenkino, panaikindamas aptartus tyrėjo ir prokuroro procesinius sprendimus.

Skundu apygardos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras R. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį, prokuroro 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, palikti galioti.

Nesutinkama ir su ikiteisminio tyrimo teisėjo pozicija, kad turi būti tiriamos ir kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos, tokios kaip dokumento klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu. Nors surinktoje medžiagoje yra duomenų, jog V. S. el. paštu siunčia galimai netikrus vietinio mokėjimo nurodymus, tačiau, net ir esant šiems požymiams, būtina atsižvelgti į tai, ar tai yra pavojinga veika ir, ar ji sukėlė kokias nors pasekmes.

Pabrėžiama ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nurodydamas, jog būtina tirti, ar prekės nebuvo iššvaistytos, ar jos tinkamai apskaitytos finansiniuose įmonės dokumentuose, nepagrįstai plečiamai nurodo, kas turi būti tiriama ir tokiu būdu neleistinai imasi ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro vaidmens. Toks ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, prokuroro vertinimu, turėtų būti pasyvus, t.y. gavęs proceso dalyvio skundą dėl priimto procesinio sprendimo, teisėjas turėtų tik patikrinti ir įvertinti priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju teismas apsiribojo formaliais pagrindais, t.y., jog nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, taip pat, kad būtina tirti ir kitas galimai padarytas nusikalstamas veikas (apie kurias, prokuroro teigimu, faktinių duomenų nėra), dėl ko ir tenkino pareiškėjo atstovo skundą. Nesutiktina, jog šiuo atveju teisėsaugos institucijos turi būti pasitelktos asmeniniams tikslams pasiekti.

Be to, 2014 m. spalio 8 d. UAB „C. L.“ atstovas - direktorius V. S. iš anksto žinodamas, kad už 2014 m. spalio 2 d. užsakytas prekes neatsiskaitys, tyčia, apgaulės būdu, pateikdamas UAB „M. L.“ netikrą pavedimo kopiją, garantavo UAB „M. L.“ atstovui, kad už prekes UAB „C. L.“ atsiskaitė ir jau gali perduoti 2014 m. spalio 2 d. užsakymu sutartas prekes už kurias jis tariamai sumokėjo, po ko, UAB „M. L.“ gavusi elektroniniu paštu netikrą 2014 m. spalio 8 d. AB „SEB Bankas“ pavedimo kopiją, kurią pateikė UAB „C. L.“ direktorius V. S., prekes perdavė kurjeriui ir išsiuntė UAB „C. L.“ atstovo nurodytu adresu.

Be to, 2014 m. spalio 16 d. UAB „C. L.“ atstovas - direktorius V. S. iš anksto žinodamas, kad už užsakymu Nr. 14870 užsakytas prekes neatsiskaitys, tyčia, apgaulės būdu, pateikdamas UAB „M. L.“ netikrą pavedimo kopiją, garantavo UAB „M. L.“ atstovui, kad už prekes UAB „C. L.“ atsiskaitė ir jau gali perduoti užsakymu Nr. 14870 sutartas prekes už kurias jis tariamai sumokėjo, po ko, UAB „M. L.“ gavusi elektroniniu paštu netikrą AB „SEB Bankas“ pavedimo kopiją, kurią pateikė UAB „C. L.“ direktorius V. S., prekes perdavė kurjeriui ir išsiuntė UAB „C. L.“ atstovo nurodytu adresu.

Verslo praktikoje yra įprasta, jog prekių užsakymui patvirtinti kontrahentas pateikia kitai sutarties šaliai pavedimo kopiją užsakymo apmokėjimo užtikrinimui, kadangi susiklosto tokia situacija, kad bankiniai pavedimai tą pačią dieną, esant paskutiniai darbo dienai prieš savaitgalį, švenčių dienas nėra matomi. Tai daroma geros valios ir pasitikėjimo būdu tam, kad kontrahentai nepatirtų bereikalingo laiko gaišimo ar prekių tiekimo bei pardavimo trikdžių.

Pažymima, kad UAB „M. L.“ atskaitingiems asmenims nustačius, jog pagal pateiktų užsakymų numerius ir pateiktų pavedimų kopijas tokie pavedimai nebuvo gauti, kreipėsi pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą, po ko, buvo pasitelkta pagalba užfiksuoti šį sukčiavimo atvejį dalyvaujant policijos pareigūnams. 2014 m. spalio 27 d. UAB „C. L.” atstovas - direktorius V. S. iš anksto žinodamas, kad už 2014 m. spalio 20 d. užsakymu užsakytas prekes neatsiskaitys, tyčia, apgaulės būdu, pasikėsino įgyti UAB „M. L.“ priklausantį turtą, garantuodamas UAB „M. L.“ atstovui, kad už prekes UAB „C. L.” atsiskaitė ir tariamai sumokėjo, tačiau atvykus atsiimti prekių nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Advokato teigimu, iš įvykių sekos akivaizdžiai matyti, kad UAB „C. L.” direktorius V. S. turėjo tikslą apgaulės būdu įgyti UAB „M. L.“ priklausantį turtą, kadangi kiekvienu atveju pateikdavo fiktyvius bankinius pavedimus, tam, kad patvirtinti, jog pavedimai yra atlinkti ir galėtų gauti prekes. Šias aplinkybes patvirtina, pateikiami elektroniniai laiškai, pateiktų fiktyvių pavedimų kopijos. Sistemingas analogiškų veiksmų atlikimas, rodo, kad tai nebuvo tiesiog civiliniai santykiai, arba įvyko techninė ar žmogiškojo faktoriaus klaida atliekant pavedimą, kadangi apgaulė prisidengiant civiliniais santykiais buvo sistemiška ir veiksminga, nes tokiu būdu UAB „C. L.” ir jos direktorius V. S. apgaulės būdu įgijo ir pasikėsino įgyti UAB „M. L.“ priklausančio turto už 37155,00 litų.

Pabrėžiama, kad suklastotas dokumentas nagrinėjamu atveju buvo garantas, kurio pagrindu V. S. gavo prekes iš UAB „M. L.“ atstovų. Šio dokumento pateikimas buvo prilygintas apmokėjimo patvirtinimui ir to pasekoje buvo perduotos prekės. Mokėjimą patvirtinančio dokumento pateikimas buvo lemiamas veiksnys prekių išdavimui, ko pasekoje, įmonė prarado turtą.

Skundas netenkinamas.

Pagal LR BPK 1 str. 1 d. baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tik tokiu būdu galima garantuoti visos visuomenės saugumą bei valstybės valdžios autoritetą.

Pareigą atskleisti nusikalstamas veikas, baudžiamojo proceso įstatymas priskiria prokurorui bei ikiteisminio tyrimo įstaigoms, o tai reiškia, kad šios teisėsaugos institucijos turi reaguoti, nešališkai atlikti visus reikalingus veiksmus, priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista, jeigu tam nėra procesinių kliūčių, t. y. aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas ar nutraukiamas. Tačiau net ir šiuo atveju, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar nutraukti jau pradėtą tyrimą galima tik kruopščiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja objektyvus atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar jo nutraukimo pagrindas.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, 2014 m. spalio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo gautas UAB „M. L.“ įgalioto atstovo M. B. pareiškimas, kad 2014 m. birželio 4 d. UAB „M. L.“ su UAB „C. L.“ pasirašė tiekimo sutartį. 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. spalio 2 d. ir 2014 m. spalio 8 d. buvo atlikti prekių pardavimai UAB „C. L.“ 27255 litų sumai bei išsiųstos užsakytos prekės. 2014 m. spalio 16 d. UAB „M. L.“ pastebėjo, kad pavedimai už prekes atlikti nebuvo, pinigai sumokėti taip pat nebuvo.

Tyrimo metu, tikslinant pateiktame pareiškime nurodytas aplinkybes, liudytoju buvo apklaustas UAB „M. L.“ įgaliotas atstovas – pardavimo vadovas M. B., gauti V. S. rašytiniai paaiškinimai, po ko, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas Ž. Š., įvertinęs gautus duomenis, 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „M. L.“ įgalioto atstovo M. B. pareiškimą, konstatuodamas, kad tarp UAB „M. L.“ ir UAB „C. L.“ susiklostė civiliniai santykiai dėl mobiliųjų telefonų pardavimų, pabrėždamas, kad UAB „M. L.“ kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi areštavo UAB „C. L.“ turtą, o objektyvių duomenų, kad UAB „C. L.“ turėjo tikslą apgaule įsigyti mobiliuosius telefonus, negauta. Analogiškos pozicijos laikėsi ir pareiškėjo UAB „M. L.“ atstovo advokato M. Z. skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras R. I..

Tačiau, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą aptartų procesinių sprendimų argumentus bei skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties motyvus, spręstina, kad šioje tyrimo stadijoje ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti nepagrįstai, neišnaudojus visų galimybių surinkti duomenis, kurie gali būti reikšmingi tyrimui.

Iš UAB „M. L.“ pareiškimo matyti, kad juo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad galimai apgaulės būdu, t.y. panaudojant netikrus „SEB banko“ vietinio mokėjimo nurodymus, prisidengiant civiliniais santykiais, UAB „C. L.“ direktorius V. S. užvaldė svetimą UAB „M. L.“ turtą. Šioje dalyje sutiktina, jog tarp UAB „M. L.“ ir UAB „C. L.“, remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, susiklostė civiliniai santykiai, ką patvirtina ne tik tarp šių įmonių pasirašyta 2014 m. birželio 4 d. tiekimo sutartis, bet ir 2014 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria, esant pareiškime nurodytoms aplinkybėms, buvo areštuotas skolininko, t.y. UAB „C. L.“ turtas. Nors vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinių sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime ir nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, kaip tai teisingai konstatuota tiek tyrėjo, tiek prokuroro procesiniuose sprendimuose, tačiau pastebėtina, kad nesurinkus visų tinkamo procesinio sprendimo priėmimui reikalingų duomenų, prioriteto suteikimas civiliniams santykiams, nagrinėjamu atveju laikytinas nepagrįstu.

Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, V. S. UAB „M. L.“ net kelis kartus el. paštu siuntė galimai netikrus vietinio mokėjimo nurodymus ir, kaip matyti iš medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pateiktų el. laiškų, pastarasis vis nurodydavo, kad už gautas prekes jau yra atsiskaityta bei nedelsdamas teikė kitą prekių užsakymą. Tačiau, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, aiškinantis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, minėti vietinio mokėjimo nurodymai tirti nebuvo, nors, kaip teisingai pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas, jie galimai yra netikri. Šią aplinkybę, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad už prekes UAB „M. L.“ apmokėjimų taip ir negavo nei grynaisiais pinigais, nei bankiniu pavedimu. Tuo tarpu siekiant nustatyti, kas galimai pagamino netikrą dokumentą, kas jį panaudojo ar galimai suklastojo, jokie procesiniai, LR BPK numatyti veiksmai atlikti nebuvo. Vien tai, kad savo rašytiniuose paaiškinimuose V. S., aiškindamas neapmokėjimo už prekes aplinkybes, nurodė, kad įmonėje įvyko nesklandumai, todėl pinigų UAB „M. L.“ negavo, nesiaiškinant V. S. nurodytų nesklandumų esmės, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atmetant prokuroro skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos nėra aišku, kur dingo UAB „M. L.“ UAB „C. L.“ perduotos prekės, t.y. mobilieji telefonai, jų ieškota nebuvo, apie jų buvimo vietą duomenų gauta taip pat nebuvo. Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas, iš pateiktų duomenų nėra aišku, ar UAB „C. L.“ turėjo tiek turto ir kapitalo, kad galėtų apmokėti už užsakytas prekes, ar UAB „C. L.“ pateiktos prekės, t.y. mobilieji telefonai, nėra iššvaistyti, ar jie buvo apskaityti UAB „C. L.“ finansiniuose dokumentuose. Teismo vertinimu, nenustačius šių aplinkybių, atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas.

Šių duomenų kontekste, svarbu paminėti, jog LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, būtini siekiant įvertinti pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją prokuroro skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro R. I. skundo ir palikti galioti 2015 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.