Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-211/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-02-15Vilniaus apygardos teismas
  2. T-101-213/2020Nutartis · 2020-02-14Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
1A-203-211/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39100-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
D. Z.
Civilinis ieškovas
UAB „E“
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1A-203-211/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39100-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 2.4.6.1; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. (D. Z.) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 36 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažinta 1/3 ir D. Z. paskirta 24 parų arešto bausmė, atliekant jį areštinėje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, nustatyta panaikinti.

Iš D. Z. priteista 114,04 eurų civilinio ieškovo UAB „E“ naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

D. Z. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

jis 2017 m. liepos 5 d. apie 10.40 val. vagystės tikslu atėjo į UAB „E“ filialą Nr. 318, esantį (duomenys neskelbtini), iš savitarnos skyriaus paėmė 1 pakuotę kapsulių „Moller’s Junior Omega-3“, 17,95 EUR vertės, 1 pakuotę kapsulių „Moller’s Junior citrinų skonio 45 kaps.“, 17,99 EUR vertės, 2 pakuotes „Gerimax extreme energy N30“, 26,03 EUR bendros vertės, 2 pakuotes kramtomųjų tablečių „Wellkid“, 31,28 EUR bendros vertės, 1 pakuotę „Nakvišų aliejaus moterims, 100 mg N100“, 20,76 EUR vertės, išėjo iš UAB „E“ filialo Nr. 318 patalpų už šias prekes nesusimokėjęs ir tokiu būdu pagrobė UAB „E“ turto už 114,04 EUR sumą. Šiais savo veiksmais D. Z. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Z. prašo išnagrinėti bylą ir pakeisti jam paskirtą bausmę, nustatant ją atlikti reabilitacijos centre. UAB „E“ padarytą žalą prižada atlyginti.Teismo posėdžio metu nuteistojo D. Z. gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendis dėl apelianto skundžiamos jam paskirtos bausmės pagrįstas ir teisėtas.Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. Z. bausmę už nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos gailisi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje nurodė apeliantui D. Z. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam D. Z. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, pagrįstai parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšis – areštą. Apeliantas praeityje net 30 kartų teistas, daugiausiai už analogiškas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat už analogiškus pažeidimus, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių teistumų, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo.Pirmiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam D. Z. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų bausmių – areštą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam D. Z. paskirtą arešto bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė D. Z. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesnėmis, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, vados nėra.Apeliantas skunde taip pat prašo jam paskirtą bausmę nustatyti atlikti reabilitacijos centre, tačiau pažymima, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) to nenumato. BVK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arešto bausmę vykdo areštinės. Be to, su jam skiriama bausmės rūšimi pastarasis sutiko ir pirmosios instancijos teisme (b.l. 155-156). Kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai apelianto norą tęsti reabilitaciją nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms bei tai, kad pastarasis žada atlyginti UAB „E“ padarytą žalą, tačiau tai nėra pakankama vada taikyti jo atžvilgiu teisines lengvatas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleidžia teismui manyti, kad apeliantui paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus arešto bausmės trukmę ar paskyrus švelnesnę savo rūšimi bausmę, kadangi, kaip minėta, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.Dėl pirmiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo D. Z. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Stasys LemežisVladislavas LenčikasLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė