- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 1N-149-197/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė (pirm.), Linas Šiukšta, Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- E. R.
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. R. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties, kuria patenkintas Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės prašymas išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nuteistajam E. R. ir iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo paliktas nuosavybės teisės apribojimas nuteistojo turtui bei piniginėms lėšoms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį (už mažametės A. S. seksualinį prievartavimą) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (už mažametės J. Č. seksualinį prievartavimą) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (už mažametės K. A. seksualinį prievartavimą) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir nustatyta nuteistajam E. R. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams.
Civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš nuteistojo E. R. priteista: nukentėjusiajai A. S. – 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų), nukentėjusiajai J. Č. – 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų), nukentėjusiajai K. A. – 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. kovo 8 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį atmesti nuteistojo E. R. apeliacinį skundą. 2006 m. kovo 24 d. nukentėjusiosioms K. A., J. Č. ir A. S. išduoti vykdomieji raštai dėl nusikaltimais padarytos žalos išieškojimo iš E. R..
Šiaulių apygardos teisme 2015 m. sausio 12 d. gautas Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės prašymas išspręsti vykdant nuosprendį kilusius neaiškumus, nes Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nebuvo išspręstas laikino E. R. nuosavybės teisių apribojimo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi prokurorės prašymą patenkino. Iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo paliko laikiną nuosavybės teisės apribojimą į šį nuteistojo E. R. turtą:
1/6 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kitų statinių (šulinys, kiemo aikštelė, tvora), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Radviliškyje;
automobilius „M. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);
pinigines lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB banke „Nord/LB Lietuva“ ir lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB banke „Hansabankas“, Radviliškio filiale.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu iš nuteistojo E. R. priteista nukentėjusiosioms A. S., J. Č. ir K. A. po 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės pateiktame rašte nurodyta, jog nukentėjusiosioms civiliniai ieškiniai neatlyginti, nukentėjusiosios J. Č. atstovė pagal įstatymą telefonu informavo, kad vykdomųjų raštų dėl neturtinės žalos išieškojimo iš E. R. nei J. Č., nei K. A. antstoliams nepateikė, o A. S. atstovas pagal įstatymą buvo pateikęs antstoliui vykdomąjį raštą dėl 15 000 Lt neturtinės žalos išieškojimo iš E. R., tačiau duomenų apie išieškojimą nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas paliko laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. R. skunde nurodo, kad jis dirba, nori adaptuotis visuomenėje, moka civilinį ieškinį antstoliams, dalis jau yra išmokėta. Kita dalimi pinigų nuo atskaičiuoto žalos atlyginimo yra areštuota, jis negali jos panaudoti pragyvenimui. Prašo panaikinti nutarties dalį dėl nuosavybės teisės apribojimo piniginėms lėšoms, leisti naudoti likusią uždirbto atlyginimo dalį pragyvenimui, maistui, vaistams, aprangai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. R. skundas tenkinamas.
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama.
Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, tenkindamas prokurorės prašymą, vadovavosi BPK 361 straipsnio nuostatomis apie nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių bei neaiškumų pašalinimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.
Taigi įstatyme nurodyta, jog teismas turi teisę priimti sprendimą panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos. Tuo tarpu sprendimas palikti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kai apkaltinamajame nuosprendyje apie šią procesinę prievartos priemonę nepasisakyta, įstatyme nėra numatytas.
Kita vertus, skundžiama nutartis naikintina ne tik dėl šių priežasčių.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. BK 72³ straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese arba galimas turto konfiskavimas. Teismas, palikdamas nuosavybės teisės apribojimą, tokį savo sprendimą argumentavo tuo, kad nukentėjusiosioms civiliniai ieškiniai neatlyginti, nukentėjusiosios J. Č. atstovė pagal įstatymą E. A. telefonu informavo, kad vykdomųjų raštų dėl neturtinės žalos išieškojimo iš E. R. nei J. Č., nei K. A. antstoliams nepateikė, o A. S. atstovas pagal įstatymą A. S. buvo pateikęs antstoliui vykdomąjį raštą dėl 15 000 Lt neturtinės žalos išieškojimo, tačiau duomenų apie išieškojimą nėra. Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esančio centrinės hipotekos įstaigos rašto Nr. B5-1607(15), areštas E. R. priklausančiam nekilnojamam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. ir (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. iš Turto arešto aktų registro išregistruotas dar 2006 m. rugsėjo 28 d. gavus antstolės R. A. 2006 m. rugsėjo 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 38-268-06, ir areštas nekilnojamam turtui, esančiam adresu stadiono g. 18, Radbiliškio m., iš Turto arešto aktų registro išregistruotas 2008 m. lapkričio 7 d., gavus antstolės R. A. 2008 m. spalio 15 d. turto perdavimo aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 150). Taigi teismas paliko laikiną nuosavybės teisės apribojimą nekilnojamam nuteistojo turtui, kuris nuosavybės teise nebepriklauso pačiam nuteistajam E. R.. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
Paminėtina ir tai, kad teismas, visiškai apribodamas nuteistojo nuosavybės teisę į pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitose, nepaliko jam galimybės disponuoti jokiomis piniginėmis lėšomis, taip nepaliko galimybės disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniniams poreikiam patenkinti, nusipirkti maisto, apmokėti sąskaitas už komunalinius patarnavimus ar panašiai. Toks teismo sprendimas yra neteisingas bei neproporcingai pažeidžia asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teises bei teisėtus interesus. Piniginių lėšų arešto klausimas gali būti sprendžiamas antstolio vykdant nuosprendžio dalį dėl žalos išieškojimo.
Dėl nuosavybės teisės apribojimo į du automobilius „M. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad dar ikiteisminio tyrimo metu E. R. nurodė, jog automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) realiai jis neturi, prieš dešimt metų pridavė į metalo laužą (1 t. b. l. 199-200). Nepaisant to, teismas vis tiek paliko laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir šiam automobiliui. Kolegija atkreipia dėmesį, kad klausimai, susiję su tam tikrais kaltinamųjų/nuteistųjų teisių ar teisėtų interesų apribojimais, neturėtų būti sprendžiami tik formaliai, neįsigilinus į bylos medžiagą bei klausimo principinę esmę. Kiekvieną kartą reikėtų apsvarstyti sprendžiamo klausimo pagrįstumą bei įvertinti visas aplinkybes tikslingumo, teisingumo bei proporcingumo kontekste.
BPK 151 straipsnio nuostatų prasme, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Kolegijos manymu, greta jau pirmiau paminėtų aplinkybių, pažymėtina ir tai, kad išsprendus nuosavybės teisės apribojimo klausimą praėjus devyneriems metams po nuosprendžio įsiteisėjimo pažeidžiamas ne tik proporcingumo, bet ir protingumo principas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.
Panaikinti nuosavybės teisės apribojimą šiam nuteistojo E. R. turtui:
1/6 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kitų statinių (šulinys, kiemo aikštelė, tvora), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Radviliškyje;
automobilius „M. S. Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);
pinigines lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB banke „Nord/LB Lietuva“ ir lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB banke „Hansabankas“, Radviliškio filiale.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.