- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- ATP-168-245/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 47.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. gynėjo advokato padėjėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nutarimu V. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 str. 3 d. 14 Eur (keturiolikos eurų) bauda be alkoholinių gėrimų konfiskacijos už tai, kad ji 2015-11-27, apie 22.01 val., pardavė alkoholinius gėrimus parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ mini bare, esančiame (duomenys neskelbtini), P. K., K. D., V. F. ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų suvartoti vietoje. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 str. 3 d. 13 p.
Šalies argumentai
V. B. gynėjas advokato padėjėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. B. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos AKĮ nuostatas ir nepagrįstai V. B. atžvilgiu taikė ATPK 164 str. 3 d. numatytą atsakomybę, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Nutarime taip pat nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės ir išsklaidytos byloje egzistuojančios abejonės. Be to, V. B. buvo suklaidinta dėl Lietuvos Respublikos AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. aiškinimo ir dėl šio suklaidinimo pripažino padarytą pažeidimą. Gynėjo teigimu, taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos AKĮ turi būti paisoma iš Konstitucijos kylančių proporcingumo, protingumo principų bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje išplėtoto imperatyvo, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Lietuvos Respublikos AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. numatytos išimties realizavimas negali priklausyti nuo trečiųjų asmenų (pirkėjų ir kt.) veiksmų, kadangi tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos neteisėtai bausti nekaltus asmenis už Lietuvos Respublikos AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimus, kurie būtų padaromi trečiųjų asmenų piktavališkais ar kitokio pobūdžio veiksmais. Akcentuojama, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Nuo alkoholinių gėrimų pardavimo momento gėrimai tampa pirkėjų nuosavybe ir pardavėjai praranda bet kokias teises į juos. Kadangi teisės aktai alkoholinių gėrimų pardavėjams nesuteikia jokių konkrečių teisių, susijusių su alkoholio vartojimo vietoje užtikrinimu, todėl bet kokie veiksmai, pardavėjams siekiant prievarta sulaikyti pirkėjus arba fiziškai neleidžiant jiems išsinešti įsigytų gėrimų, būtų pirkėjų konstitucinių asmens laisvės ir (arba) nuosavybės teisių pažeidimas. Taigi iš alkoholinių gėrimų pardavėjų negali būti reikalaujama elgtis neteisėtai ir prievarta. Dėl šių priežasčių, pirkėjams savavališkai išsinešus alkoholinius gėrimus iš baro ir jų nevartojant vietoje, pardavėjai negali būti pripažįstami pažeidę Lietuvos Respublikos AKĮ 18 str. 3 d. 13 p.
Skunde pažymima, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje ir jie buvo parduoti vartoti vietoje. Be to, bare, gerai pirkėjams matomose vietose, yra iškabinti išsamūs ir aiškūs informaciniai pranešimai, kuriais pirkėjai yra informuojami apie pareigą laikotarpiu nuo 22 iki 8 valandos įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje. V. B. asmeniškai pirkėjus informavo, jog bare įsigytus alkoholinius gėrimus galima vartoti tik viduje ir griežtai draudžiama išsinešti. Alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje užtikrino ir bare įrengti stalai. Gynėjo teigimu, parduotų alkoholinių gėrimų kiekis bei pardavimo forma (atidaryti buteliai, pardavėjos nurodymai, tara alkoholiui vartoti) taip pat užtikrintai suponavo, jog alkoholinis gėrimas bus vartojamas vietoje. Taigi yra priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas, kadangi V. B. yra baudžiama už pirkėjų veiksmus, kurių negalėjo niekaip kontroliuoti. Skunde taip pat nurodoma teismų praktikos pavyzdžių, kurie, gynėjo manymu, patvirtina, jog V. B. administracine tvarka nubausta nepagrįstai.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
V. B. gynėjo advokato padėjėjo V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas visapusiška byloje surinktų įrodymų analize. V. B. nubausti administracine tvarka arba jos atžvilgiu bylą nutraukti šiuo metu nėra pakankamo pagrindo, kadangi byloje esantys prieštaravimai nepašalinti ir netgi nebandyta to daryti teismo posėdyje, todėl tikslinga bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalies nuostatas už tai, kad ji 2015-11-27, nuo 22.01 val. iki 01 val., pardavė alkoholinius gėrimus parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ mini bare, esančiame (duomenys neskelbtini), P. K., K. D., V. F. ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų suvartoti vietoje, t. y. leido minėtiems asmenims su nusipirktu alkoholiu išeiti iš baro.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ATPK 164 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, siunčia, kreipia į kitą nei ATPK norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, kurio atitinkamos teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas. Byloje kilęs ginčas, ar alkoholiniai gėrimai baro darbuotojos V. B. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ mini bare, po 22.00 val., buvo parduoti laikantis Lietuvos Respublikos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto numatytų imperatyvių reikalavimų, t. y. atidarytoje pakuotėje ir vartojimui vietoje. Tam, jog konkrečiam asmeniui nekiltų administracinė atsakomybė, turi būti tenkinamos (įrodytos) abi šios sąlygos, o administracinei atsakomybei kilti pakanka bent vienos minėtos sąlygos pažeidimo. Apygardos teismo vertinimu, surinkta bylos medžiaga nei patvirtina, nei paneigia, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos AKĮ nuostatos, kadangi surinktoji medžiaga nebuvo ištirta teismo posėdžio metu.
Tyrimo metu V. B. paaiškino, kad prieš parduodant kiekvieną butelį ji išmuša į kasos aparatą čekį, tada atidaro (atsuka) parduodamo alkoholinio gėrimo kamštį, padeda stiklines ir liepia alkoholį vartoti vietoje (b. l. 16). Taigi, prieš atiduodant gėrimą pirkėjui, V. B., jos pačios teigimu, jį atkemša ir paaiškina alkoholinio gėrimo vartojimo tvarką, t. y., kad galima gerti tik baro viduje. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams alkoholinius gėrimus pirkę asmenys paaiškino, kad pardavėja butelius atkimšo, tačiau, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, nereikalavo (b. l. 5). Pažymėtina, kad tiek V. B. aiškinimas, tiek minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės nesutampa su alkoholinius gėrimus pirkusių asmenų paaiškinimais. P. V. tyrėjai nurodė, kad, būdamas parduotuvėje, pirktą butelį atsidarė pats, tačiau alkoholio nevartojo, butelį vėl užsuko ir išsinešė. Apie tai, ar jį alkoholinį gėrimą pardavusi pardavėja informavo, jog gėrimą privaloma suvartoti baro viduje, duomenų nepateikta (b. l. 6). Kito pirkėjo K. D. rašytinis paaiškinimas (b. l. 8) taip pat nėra išsamus ir informatyvus, kadangi jo nurodytos aplinkybės analizuojamo teisės pažeidimo įrodytumui reikšmės neturi. Šis asmuo nenurodė nei kas atidarė jo pirktus du butelius šampano (pats, pardavėja ar trečiasis asmuo), nei, ar jis buvo mini baro pardavėjos supažindintas su alkoholio vartojimo po 22.00 val. tvarka. Vienintelis V. F. pripažino, jog parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pirko brendį „Grand Cavalier“, kuris buvo atidarytas ir į lauką jis gėrimą išsinešė jau atsuktą, tačiau apie pardavėjos veiksmus informuojant pirkėją apie alkoholio vartojimo taisykles minėtas asmuo taip pat nebuvo apklaustas (b. l. 10).
Taigi, aukščiau aptarti asmenų paaiškinimai nėra nuoseklūs ir išsamūs, jie nesudaro vieningos įrodymų grandinės, todėl jais vadovaujantis negalima priimti pagrįsto ir teisėto procesinio sprendimo. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai ir prieštaravimai. Nei vienas iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų alkoholinius gėrimus pirkusių asmenų teismo posėdyje nebuvo apklaustas, apylinkės teismas formaliai apsiribojo šių asmenų rašytiniais paaiškinimais, kurie, jau minėta, yra prieštaringi. Taip pat nepagrįstai sureikšmintas V. B. prisipažinimas padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, jog asmens prisipažinimą gali lemti ir sąžiningas klydimas dėl įvykio aplinkybių, teisės aktų, normų nesupratimas ir kitos tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys. Todėl asmens prisipažinimas turi būti vertinamas visų byloje surinktų duomenų kontekste, neteikiant jam prioriteto ar išskirtinumo.
Bylą nagrinėjant iš naujo apylinkės teisme svarbu išsiaiškinti ir V. B. tyčios kryptingumą, jos elgesį patvirtinančius duomenis. Įvykio aplinkybių objektyviam įvertinimui reikšmės turėtų ir nustatymas, ar alkoholinius gėrimus pirkę asmenys buvo blaivūs ar atėjo į barą jau būdami apsvaigę nuo alkoholio. Asmeniui nesant apsvaigus, galima pagrįstai tikėtis, jog šis suvokia, kas jam yra sakoma, todėl, kaip sąmoningas pilietis, jis gebės laikytis nustatytų reikalavimų. Visa tai padėtų įvertinti, ar alkoholiniai gėrimai iš prekybos vietos buvo išsinešti savavališkai, nepaklusus pardavėjos nurodymams. Nagrinėjamu atveju neanalizuota, ar baro darbuotoja V. B. sudarė visas sąlygas, prielaidas, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti, taip pat neįvertinta, ar parduotuvėje esantis mini baras pritaikytas klientų Lietuvos Respublikos AKĮ nuostatų laikymuisi, t. y. ar patalpoje buvo sustatyti staliukai, prie kurių galėjo susėsti alkoholio įsigiję asmenys ir pan.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, tirdamas ir nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
V. B. gynėjo advokato padėjėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir bylos medžiagą perduoti iš naujo nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.