Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-08-30 · Byla Nr. Ik-704-505/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-08-30
Bylos Nr.
Ik-704-505/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Atsakovas
Kauno, Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Pareiškėjas
V. K.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-704-505/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00191-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Žanai Jankovič,dalyvaujant atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui Remigijui Aniuliui,nedalyvaujant pareiškėjui V. K. , atsakovo Marijampolės pataisos namų atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt neturtinės žalos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 15 000 Lt neturtinės žalos (b.l. 6-7).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai atsisakė pareiškėjui atiduoti jam perduotus daiktus bei išvykstant iš tardymo izoliatoriaus pareigūnas kitų asmenų akivaizdoje žemino jo orumą. Skunde taip pat nurodė, jog Marijampolės pataisos namų pareigūnai atliko kratą jo kameroje. Grįžus po kratos į kamerą, pareiškėjas pastebėjo, kad buvo cenzūruoti pareiškėjo dokumentai ir laiškai, taip pat išnešta vonelė, buvo pasverti dar kartą jo asmeniniai daiktai bei paimti dokumentai, religinė literatūra, tokiu būdu buvo atimta galimybė pareiškėjui siekti dvasinio išsigelbėjimo. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog pataisos namuose iš jo buvo atimta teisinė literatūra bei komentarai, o teisė susipažinti su teisės aktais nebuvo suteikta, tokiu būdu buvo atimta teisė ginti savo teisėtus interesus. Parduotuvėje atsisakyta pareiškėjui parduoti kiaušinius, nors šis produktas neuždraustas parduoti. Esant tokiems neteisėtiems atsakovų veiksmams, pareiškėjui kilo emocinė depresija, patyrė nepatogumus, diskomfortą. Taip pat buvo apribotos pareiškėjo konstitucinės teisės bei laisvės.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.55-57).

Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau- ir Kauno TI) direktorius 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kita leidžiama naudotis buitine technika ir jos tikrinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarka). 2011 m. lapkričio 12 d. į Kauno TI pasimatymų, siuntinių ir banderolių su spauda priėmimo biurą V. K. motina R. K. atnešė vandens šildytuvą ir stalinę lempą. Vadovaujantis Tvarkos 4.1 punktu apsaugos ir priežiūros pareigūnas, priėmęs daiktus, patikrina (esant būtinumui, išardant) perduotą aparatūrą ir kitą leidžiamą naudotis buitinę techniką, kad joje nebūtų daiktų ir reikmenų įrašytų į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso I-ame priede pateiktą sąrašą. Tvarkos 5 punkte yra numatytas reikalavimas, kad aparatūra ir kita leidžiama naudotis buitinė technika patikrinama ir atiduodama suimtajam (nuteistajam) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Prašymas leisti perduoti suimtajam (nuteistajam) siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda Kauno TI buvo įteiktas 2011 m. lapkričio 12 d., o jau 2011 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas išvyko iš įstaigos į Marijampolės pataisos namus. Taigi, įstaigos pareigūnai veikė nepažeisdami Tvarkoje nustatytų reikalavimų ir terminų, o minėti daiktai 2011 m. lapkričio 23 d. pasirašytinai buvo perduoti pareiškėjo broliui E. K. . Be to, pareiškėjas neginčijo Kauno tardymo izoliatoriaus įsakymo, kurio pagrindu yra nustatyta atitinkama daiktų perdavimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarka, šis įsakymas nėra pripažintas negaliojančiu. Gavus 2011 m. lapkričio 22 d. pareiškėjo skundą dėl teisės pažeidimo, Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas Ramūnas Vasilkevičius pateikė paaiškinimą dėl nuteistojo V. K. skundo. Pareigūnas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 15 d. liepus pareiškėjui eiti su daiktais į kratų kambarį, kad Viešojo saugumo tarnybos konvojus atliktų jam kratą prieš išvykimą etapu į Marijampolės pataisos namus, nuteistasis užsirašė pareigūno Ramūno Vasilkevičiaus vardą ir pavardę ir su daiktais nuėjo į kratos kambarį. Pareigūnas taip pat paaiškino, kad konfliktų ar incidentų tarp nuteistojo V. K. ir pareigūno Ramūno Vasilkevičiaus nebuvo, jokių pretenzijų nuteistasis dėl pareigūno tarnybos nereiškė. Šį paaiškinimą patvirtino ir Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas Algis Alionis savo raštiškame paaiškinime. Taigi, išnagrinėjus pareiškėjo 2011 m. lapkričio 22 d. skundo aplinkybes, faktinių duomenų, įrodančių, kad direktoriaus budintysis padėjėjas Ramūnas Vasilkevičius viršijo savo tarnybinius įgaliojimus arba žemino pareiškėjo garbę ir orumą, nustatyta nebuvo. Pareiškėjas neįrodė neturtinei žalai atlyginti būtinų sąlygų visumos.

Atsakovui Marijampolės pataisos namams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l.74)(Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d.). Jo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas Marijampolės pataisos namai su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.29-32).

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, jog nuteistojo samprotavimai dėl jo laiškų cenzūravimo yra grįsti prielaidomis, ir neturi faktinio pagrindimo. Nuteistųjų kamerose kratos atliekamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose, buitiniu inventoriumi aprūpinami pagal LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas normas. Jose nėra numatyta kamerų aprūpinti vonelėmis. Atsižvelgiant į galimybes ir reikalingumą, tokias voneles (po vieną į kamerą) išsiskalbti asmeninius rūbus išduoda Marijampolės pataisos namų administracija. Kratos metu rasta antra vonelė išimta ir išduota kitoje kameroje atliekantiems nuobaudą nuteistiesiems, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl išimtos vonelės grįstos tik asmeniniu noru turėti išskirtines sąlygas. Nuteistasis V. K. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2011 m. rugsėjo 8 d. Jam atvykus etapu į pataisos namus, atlikta asmens krata bei remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57 punktu paimti daiktai, kurie viršijo 30 kg, nes būtinų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, į nuteistiesiems leidžiamų turėti bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip ir numatyta taisyklėse, daiktai, kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami ir saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu- kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. 2011 m. rugsėjo 22 d. ir 2011 m. spalio 20 d. pareiškėjas buvo etapuotas iš Marijampolės pataisos namų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2011 m. lapkričio 15 d. nuteistasis V. K. buvo parvežtas į pataisos namus ir patalpintas į kamerų tipo patalpos kamerą atlikti jam paskirtą drausminę nuobaudą. Buvo nuspręsta, kol nuteistasis laikomas uždarojoje zonoje ir nėra išleidžiamas į pataisos namų teritoriją, gražinti visus jo asmeninius daiktus, kurie išvardinti 2011 m. rugsėjo 8 d. kratos protokole. 2011 m. lapkričio 19 d. kameros apžiūros metu nuteistajam V. K. buvo pasiūlyta tuo metu nereikalingus daiktus išnešti iš kameros ir pasidėti į uždarojoje zonoje esančią daiktų saugojimo patalpą, į kurią visi nuobaudas kamerose atliekantys nuteistieji pasideda turimus daiktus ir esant būtinumui yra išleidžiami į šią patalpą pasikeisti ten laikomus daiktus. Nuteistasis V. K. pats atsirinko jam tuo metu nebūtinus daiktus ir pasidėjo į daiktų saugojimo patalpą. Jis, kaip ir visi kiti uždarojoje zonoje laikomi nuteistieji, esant būtinumui gali laisvai patekti į šią patalpą ir pasikeisti ten laikomus daiktus. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Bet koks perteklinis daiktų kiekis kamerose realiai pablogina nuteistųjų laikymo sąlygas, todėl siekiant užtikrinti optimalias laikymo sąlygas nuteistiesiems kamerose, uždarojoje zonoje ir yra įrengta patalpa nuteistųjų daiktams laikyti. Marijampolės pataisos namų nuteistųjų parduotuvė dirba vadovaudamasi Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. vasario 23 d įsakymu Nr. 4/07-21 patvirtinta „Nuteistųjų parduotuvės vidaus darbo ir kainų tikrinimo tvarka", Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 „Dėl tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo", Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1R-68 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo". Marijampolės pataisos namai, kaip valstybės biudžetinė įstaiga, laikosi įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, taipogi vykdant savo funkcijas privalo vadovautis Marijampolės pataisos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168 11.20 punktu, užtikrinti higienos, sanitarinių ir priešepideminių reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, medicininių priešepideminių priemonių vykdymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" privalo užtikrinti šios higienos normos 6 punkto, kuriame įrašyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, Marijampolės pataisos namai privalo užtikrinti šio punkto įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmių vykdymo teisės aktuose numatytą aprūpinimą kamerų tipo patalpose nėra sąlygų kiaušinius termiškai apdoroti, o juos vartojant neapdorotus iškyla pavojus užsikrėsti užkrečiamomis ligomis (salmonelioze), Marijampolės pataisos administracijos nuomone juos leisti pirkti asmenims, bausmę atliekantiems kamerų tipo patalpose, negalima, nes nebūtų užtikrinamas aukščiau paminėtų teisės aktų įgyvendinimas. Atkreipia dėmesį, kad maisto produktai, paminėti nuteistojo skunde, nėra įtraukti į parduotuvėms privalomų maisto produktų asortimento sąrašą ir gali taip pasitaikyti, kad jų gali nebūti parduotuvėje. Vadovaujantis paminėtais norminiais aktais prekės gali būti užsakomos gavus rašytinį nuteistojo prašymą, jį patvirtinus, kaip tai numato „Nuteistųjų parduotuvės vidaus darbo ir kainų tikrinimo tvarkos" 9 punktas. Nuteistasis šiuo klausimu kreipėsi į pataisos namų direktorių ir jam buvo ne kartą atsakyta raštu. Skunde minėti reikalavimai dėl galimybės įsigyti kiaušinius atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose Marijampolės pataisos namų nuomone yra neteisėti ir nepagrįsti. Nuteistasis V. K. 2012 m. vasario 12 d. atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpose perkeltas į būrį ir parduotuvėje gali pirkti platesnį prekių asortimentą, nei atlikdamas nuobaudą kameroje. Pareiškėjas informuotas apie galimybę susipažinti su teisės aktais bibliotekoje, o dalies teisės aktų, kurių nėra bibliotekos fonde atspausdintos ir jam sudaryta galimybė su šiais teisės aktais susipažinti. Nuteistasis gali gauti teisės aktus bibliotekos darbo metu nustatytu laiku. Nuteistajam paaiškinta, kad komentaras nėra teisės aktas. Nuteistajam V. K. minimu laikotarpiu atlikusiam nuobaudą kamerų tipo patalpose tokia galimybė vadovaujantis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 4/07-95 naudotis bibliotekos paslaugomis buvo sudaryta kartą savaitėje- šeštadieniais. Pareiškėjas domėjosi istorine literatūra, literatūra ekonomikos tema, teisės aktais bei jų rinkiniais. Nuolat prašo ir gauna susipažinti leidinio „Valstybės žinios" numerius. Nuteistajam V. K. minimu laikotarpiu atlikusiam nuobaudą kamerų tipo patalpose galimybė susipažinti su teisės aktais buvo sudaryta, todėl teiginys neatitinka tikrovės. Vadovaujantis LR BVK 143 straipsnio 5 dalimi nuobauda vykdoma ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda paskirta 2011 m. liepos 27 d., o pradėta vykdyti 2011 m. rugpjūčio 12 d. 11.10 val., todėl įstatymo numatytas terminas pažeistas nebuvo. Dėl psichologinių problemų (emocinės depresijos) į pataisos namų Psichologinę tarnybą pareiškėjas nesikreipė. Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone, nuteistojo V. K. skunde išdėstyti reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo teisės aktų normoms, o reikalavimas laikytis bausmių vykdymo teisės aktų reikalavimų yra administracijos pareiga, todėl negali būti vertinama kaip neteisėtas veiksmas. Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai grįsti prielaidomis ir norais, todėl negali būti vertinami kaip atitinkantys galiojančius teisės aktus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 23 d. pateikė skundą Kauno tardymo izoliatoriui (toliau- ir Kauno TI), reg. Nr. 12-K-18). Kauno TI 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 13-162 atsakė pareiškėjui į jo skundą, nurodydamas, kad 2011 m. lapkričio 12 d. į Kauno TI pasimatymų, siuntinių ir banderolių su spauda priėmimo biurą V. K. motina R. K. atnešė vandens šildytuvą ir stalinę lempą. Vadovaujantis Kauno TI direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintu „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kita leidžiama naudotis buitine technika ir jos tikrinimo tvarkos aprašo“ (toliau- ir Tikrinimo tvarka) 5 punkto reikalavimais- aparatūra ir kita leidžiama naudotis buitinė technika patikrinama ir atiduodama suimtajam (nuteistajam) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Kadangi prašymas leisti perduoti suimtajam (nuteistajam) siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda Kauno TI buvo įteiktas 2011 m. lapkričio 12 d., o 2011 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas išvyko iš įstaigos į Marijampolės pataisos namus, todėl terminas perduoti daiktus nebuvo pažeistas, nes minėti daiktai 2011 m. lapkričio 23 d. pasirašytinai buvo perduoti pareiškėjo broliui E. K. (b.l. 8,58).

Taip pat minėtame rašte atsakovas nurodė, jog 2011 m. lapkričio 15 d. tarp pareiškėjo ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo Ramūno Vasilkevičiaus jokių konfliktų nebuvo ir jokių pretenzijų pareigūnui pareiškėjas nereiškė. Nurodė, jog faktinių duomenų, įrodančių, kad direktoriaus budintysis padėjėjas Ramūnas Vasilkevičius būtų viršijęs savo tarnybinius įgaliojimus arba žeminęs pareiškėjo garbę ir orumą, neturi (b.l. 8).

Taip pat nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 29 d. (Nr.49/07-616) pareiškėjas pateikė skundą Marijampolės pataisos namams dėl įtarimų, jog kratos metu jo kameroje pareigūnai cenzūravo jo asmeninius laiškus ir bylos medžiagą bei paėmė vonelę higienos poreikiams tenkinti (b.l. 34). Marijampolės pataisos namai 2012 m. gruodžio 19 d. atsakymu Nr.20/07-554 į pareiškėjo skundą nurodė, jog atliekant kratą nepaliesti pareiškėjo daiktų yra neįmanoma bei nurodė, kad kameroje gali būti tik viena vonelė (b.l.35). 2011 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas pateikė skundą Marijampolės pataisos namams dėl daiktų svėrimo. Marijampolės pataisos namai 2012 m. gruodžio 19 d. atsakymu Nr.20/07-553 į pareiškėjo skundą nurodė, jog jei sveriant daiktus yra viršijamas svoris, nuteistajam yra pasiūloma išsirinkti mažiau reikalingus daiktus, taip pat paaiškinta, jog pareiškėjui buvo sudarytos tokios pat sąlygos ir jis pats išsirinko daiktus, kurių jam mažiau reikės. 2011 m. lapkričio 21 d. (Nr.49/07-574) ir 2011 m. lapkričio 25 d. (Nr.49/07-598) pareiškėjas pateikė skundus įstaigos administracijai, kuriame kėlė pretenzijas dėl to, kad pareiškėjui atsisakyta parduoti parduotuvėje kiaušinius (b.l. 41,43). Marijampolės pataisos namų administracija 2011 m. lapkričio 22 d.(Nr.20/07-488) ir 2011 m. gruodžio 21 d. (Nr.20/07-561) atsakymuose paaiškino, kad kiaušiniai pareiškėjui negali būti parduodami, kadangi pareiškėjas tuo metu atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpose, kuriose nėra viryklių, todėl nebuvo galimybės kiaušinius termiškai apdoroti (b.l. 42,44). 2011 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą Marijampolės pataisos namams dėl teisės susipažinti su teisės aktais (Nr.49/07-573)(b.l.45,46). Marijampolės pataisos namai 2011 m. gruodžio 16 d. atsakyme Nr. 20/07-5520 nurodė, kad pareiškėjas su teisės aktais gali susipažinti pataisos namų bibliotekoje bei apibrėžė teisės akto komentaro sąvoką (b.l. 47). 2011 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas pateikė Marijampolės pataisos namams skundą dėl drausminės nuobaudos termino perskaičiavimo (Nr.49/07-593) (b.l. 51). 2011 m. gruodžio 22 d. atsakyme Nr. 20/07-568 Marijampolės pataisos namai nurodė pareiškėjui, jog Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 28-1-744 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda- perkėlimas į drausmės grupę šešiems mėnesiams, 2011 m. liepos 21 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-750 buvo paskirta drausminė nuobauda- perkėlimas į baudos izoliatorių 15 parų, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 28-1-784 buvo paskirta drausminė nuobauda- perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešių mėnesių laikotarpiui. Ši nuobauda pradėta vykdyti 2011 m. rugpjūčio 12 d., todėl šios drausminės nuobaudos pabaiga- 2012 m. vasario 12 d., o vadovaujantis LR BVK 143 straipsnio 5 dalimi nuobauda vykdoma ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo, taigi įstatymo numatytas terminas pažeistas nebuvo, o pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas (b.l. 52).

Pareiškėjas minėtus Kauno tardymo izoliatoriaus ir Marijampolės pataisos namų sprendimus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu Nr.2S-489 minėtus sprendimus pripažino teisėtais (b.l.14).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjui išaiškino teisę reikšti reikalavimus dėl Kauno tardymo izoliatoriaus, Marijampolės pataisos namų administracinių aktų ginčijimo teismine tvarka bei dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 2 d. sprendimo, kuriuo buvo atsakyta pareiškėjui į jo skundus dėl Kauno tardymo izoliatoriaus ir Marijampolės pataisos namų veiksmų ir sprendimų panaikinimo (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 str. 3 d.), tačiau pareiškėjas šia procesine teise nepasinaudojo (b.l.20-21)(ABTĮ 52 str.).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl Kauno tardymo izoliatoriaus ir Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su atsakovų Kauno tardymo izoliatoriaus ir Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmais neperduodant jam daiktų, kuriuos atnešė motina, pareigūnų žeminančiu elgesiu, neleisti pareiškėjui įsigyti pageidaujamos prekės (kiaušinių), kratos atlikimo pareiškėjo kameroje (cenzūruojant jo laiškus ir dokumentus), draudimo turėti vonelę, teisinės literatūros gavimo ir susipažinimo draudimo, daiktų svėrimo ir daiktų paėmimo, nuobaudos vykdymo. Dėl atsakovų minėtų neteisėtų veiksmų pareiškėjui kilo emocinė depresija, patyrė nepatogumus, diskomfortą, buvo apribotos jo konstitucinės teisės ir laisvės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Iš pareiškėjo skundo ir jo patikslinimų, kuriuos jis atliko teismui pasiūlius pašalinti skundo trūkumus (b.l.6,7,20,21,23), matyti, kad pareiškėjas nors ir nurodė konkrečius Kauno tardymo izoliatoriaus, Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmus (neveikimą) jo atžvilgiu laiko ir vietos požiūriu, tačiau tik abstrakčiai išvardijo draudimus ar reikalavimus, su kuriais jis nesutinka, deklaratyviai išdėstė galimai neteisėtas veikas, nenurodė kokių teisės aktų reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas. Esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iš tikrųjų galėjo būti pažeistos. Taigi pareiškėjas neįrodė nei jo nurodytos valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nei turtinės žalos padarymo fakto, o nenustačius nė vienos viešosios atsakomybės sąlygos atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

Tokiu būdu pareiškėjui nepasinaudojus procesine teise reikšti reikalavimus panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 2 d. sprendimą Nr.2S-489, kuriuo buvo atsakyta pareiškėjui į jo skundus dėl Kauno tardymo izoliatoriaus ir Marijampolės pataisos namų veiksmų ir sprendimų panaikinimo, pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. Kauno tardymo izoliatoriaus ir Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo pažeidžiant pareiškėjo teises, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, negali savarankiškai vertinti anksčiau nurodytų Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus, Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimtų sprendimų teisėtumo, o tuo pačiu ir spręsti neturtinės žalos, atsiradusios dėl šių sprendimų, atlyginimo klausimo. Tik pripažinus jau minėtus sprendimus, kuriais pareiškėjui atsakyta į jo skundus dėl daiktų perdavimo, pareigūno veiksmų, atliktos kratos, vonelės paėmimo, daiktų pakartotinio svėrimo, parduotuvės atsisakymo parduoti tam tikras prekes, susipažinimo su teisės aktais bei jų komentarais, nuobaudų vykdymo ir atlikimo, galėtų būti vertinama, ar yra šiuo atveju pagrindas priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756 - 1623/2010).

Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimai iš atsakovo valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisti 15 000 Lt ir iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė