Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-308 2005m. Teisejas V.Kursevicius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2005 m. gegužes 11 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios K. N. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisves atemimu penkeriems metams šešiems menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5, 9 d.d., šiuo ir 2004 m. gruodžio 27 d. Mažeikiu rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirtos bausmes apimtos ir galutine subendrinta bausme nustatyta laisves atemimas penkeriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys tenkintas, priteista iš nuteistosios K. N. 850,00 litu nukentejusiajai L. B. .

Aprašomoji dalis

nustate:

K. N. nuteista už tai, kad 2004 m. balandžio 3 d., apie 21 val. 35 min., (duomenys neskelbiami) namo (duomenys neskelbiami) bute, budama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio muštyniu ir buitinio konflikto metu tycia, sudavusi nukentejusiajai Ž. B. smugius i ivairias kuno vietas, tuo padarydama kraujosruvas ir nubrozdinimus ivairiose kuno vietose, ir viena karta smogusi peiliu i kairiaja krutines puse, padarydama durtine – pjautine krutines lastos kaires puses priekines sienos žaizda su širdipleves ir plauciu arterijos kamieno sužalojimu, del ko ivyko umus vidinis nukraujavimas i kaire krutinpleve ir širdipleve, tycia nužude Ž. B. .

Nuteistoji apeliaciniame skunde pripažista peiliu smogusi Ž. B. i krutine, sutinka, kad vienas iš pagrindiniu veiksniu, buves konflikto tarp jos ir Ž. B. priežastimi, taip pat ir salygojes kilusias pasekmes, buvo apsvaigimas nuo alkoholio, taciau nesutinka su teismo išvada, jog ji taip pasielge skatinama pykcio, nesusivaldymo bei del girtumo negaledama adekvaciai ivertinti situacijos bei susivaldyti, tai yra tycia smogdama pavojingu irankiu – buitiniu peiliu – Ž. B. suvoke, kad jos veiksmai yra pavojingi nukentejusiosios gyvybei, numate pasekmes ir samoningai leido joms kilti, nors tiesiogiai nukentejusiosios mirties nesieke ir nenorejo. Mano, kad teismas, darydamas tokia išvada, netinkamai ivertino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, duomenis, užfiksuotus parodymu patikrinimo vietoje metu. Apeliantes nuomone, teismas, prieš jais remdamasis, visu pirma turejo atsižvelgti i tai, kad parodymus ji dave patyrusi psichologini sukretima, jos apklausa truko tol, kol tyrejas gaudavo jam reikiama atsakyma, ji negalejo suprantamai išreikšti savo mintis, nes nepakankamai gerai supranta lietuviu kalba. Pažymi, jog ji (apeliante), tik praejus nuo ivykio nemažai laiko, ivertino ivykio aplinkybes ir suprato, kas atsitiko, ir pakartotinai pateikiant jai itarima del padaryto nusikaltimo, dave parodymus, kurie jau atitinka tikrove.

Apeliantes manymu, tai, kad teismas, vertinant jos parodymus, neatsižvelge i jos paminetas aplinkybes, leme, jog buvo padaryta ir neteisinga išvada, kad byloje nera jokiu duomenu, liudijanciu, jog ji veike didelio susijaudinimo busenoje.

Pažymi, kad byloje nustatyta, jog prieš tai, kai ji sudave peiliu Ž. B. , nukentejusioji jai ikando i šlauni. Ši fakta patvirtino teismo medicinos specialisto išvada. Liudytojos L. B. parodymai, kurie kartu patvirtina ir jos (apeliantes) parodymus, liudija, jog smugis peiliu buvo spontaniškas, labai staigus ir neapgalvotas. Taip pat, apeliantes nuomone, vertinant šiuos parodymus visumoje, galima paneigti ir teismo išvada, jog ji, smugiuodama nukentejusiajai, žinojo ir mate, kad tai daro peiliu, jog smugiuoja pavojingai, tai daro ne staiga, bet trumpai pagalvojusi. Liudytoja L. B. , kuri ivykio metu buvo blaiviausia, parode, kad ji (apeliante) bande ispirti Ž. B. i galva. Kaip matyti iš jos (apeliantes) parodymu, butent, tuo momentu nukentejusioji ir sugriebe jai dantimis už šlaunies. Apeliante mano, kad mineta liudytoja galejo šio momento (ikandimo) ir neužfiksuoti. Apeliantes teigimu, taciau, butent, tada, kai ji bande ispirti nukentejusiajai, nukentejusioji ikando jai i koja ir ji, pajutusi dideli skausma, noredama atsitraukti, dešine ranka atsireme i stala ir po ranka pajuto rankena. Viskas ivyko labai staiga, ji nespejo susimastyti, kad tai yra peilis ir, jog jos smugis gali tureti baisias pasekmes, apmastyti savo poelgi (liudytoja L. B. net nemate peilio jos rankose, kaip ji (apeliante) smugiavo). Apeliante tvirtina, kad ji tik po to, kai sudave smugi, suvoke, jog jos rankose yra peilis, o, kai Ž. B. paleido jos šlauni, suprato, kas ivyko ir labai išsigando, sugalvojo ši ivyki nuslepti.

Apeliantes nuomone, pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant i šias aplinkybes, nenustacius, kad jos veika turi buti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsni, turejo jos atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinti tai, kad jos veika padaryta del didelio susijaudinimo, kuri nuleme nukentejusiosios veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nukentejusioji jai ikando i šlauni ir jai del didelio skausmo aptemo samone, ji veike budama fiziologinio afekto busenoje. Tai buvo pagrindinis veiksnys, kas nuleme jos veiksmus.

Apeliantes nuomone, pripažinus jos paminetas aplinkybes jos atsakomybe lengvinanciomis, bei atsižvelgus i tai, kad ji viena augina du mažamecius vaikus, ieško darbo, gyvena tik iš pašalpu, neturi nei tevu, nei kitu giminaiciu, tik vienintele seseri, kuri jai padeda, iki bylos nagrinejimo teisme nesugebejo atlyginti nukentejusiajai padarytos žalos del sudetingos materialines padeties, yra pagrindas jai taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir skirti mažesne nei istatymo numatyta bausme.

Teismo posedyje apeliacine tvarka nuteistosios gyneja praše nuteistosios apeliacini skunda tenkinti, prokuroras praše nuteistosios apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios K. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nustate, kad K. N. buitinio konflikto metu del pykcio bei girtumo smoge Ž. B. peiliu i kairiaja krutines puse, padarydama durtine – pjautine krutines lastos kaires puses priekines sienos žaizda su širdpleves ir plauciu arterijos kamieno sužalojimu, del ko ivykus umiam vidiniam nukraujavimui i kaire krutinpleve ir širpleve, Ž. B. mire. Pirmosios instancijos teismas šia nuteistosios K. N. veika kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dali, kaip tycini nužudyma. Kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teiseta ir pagrista.

Byloje apklaustos liudytojos L. B. , betarpiškai maciusios kilusio konflikto tarp K. N. ir Ž. B. aplinkybes, parodymais, iš dalies taip pat pacios nuteistosios K. N. parodymais nustatyta, kad nuteistoji K. N. nusikaltimo diena konfliktavo su nukentejusiaja Ž. B. . Tarpusavio konfliktas tarp K. N. ir Ž. B. prasidejo begeriant alkoholinius gerimus. K. N. susipyko su Ž. B. , sudave Ž. B. i veida, Ž. B. trenke atgal ir jos virtuveje susimuše. Praejus kuriam laikui, konfliktas tesesi toliau kambaryje. K. N. sugriebe sedinciai fotelyje Ž. B. už plauku, stipriai papeše, po to spyre koja ir paemusi peili viena karta smoge juo nukentejusiajai Ž. B. . Nuteistoji K. N. aiškina, kad tuo metu, kai ji spyre, nukentejusioji jai ikando i šlauni, del ko ji labai susijaudino, negalejo kontroliuoti savo elgesio ir neatsimena, kaip paeme peili ir juo smoge Ž. B. i krutine, todel yra pagrindas jos veikla vertinti, kaip padaryta labai susijaudinus. Taciau, kolegijos nuomone, šie nuteistosios K. N. nurodyti Ž. B. veiksmai, - ikandimas jai i šlauni, spiriant Ž. B. , negali buti laikomi, kaip neteiseti nukentejusiosios veiksmai sukele K. N. dideli susijaudinima ta prasme, kuria istatymo leidejas yra numates BK 130 straipsnyje. Nužudymas pripažistamas padarytas staiga labai susijaudinus tik tada, kai jis ivyko po nukentejusiojo neteiseto ar itin ižeidžiancio kaltininka ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas i tai. Kaip matyti iš anksciau aptartu aplinkybiu, kambaryje nukentejusioji Ž. B. sedejo fotelyje ir K. N. atžvilgiu neatliko jokio neteiseto ar nuteistosios asmeni itin ižeidžiancio veiksmo, del kurio nuteistoji K. N. butu galejusi staiga susijaudinti. Priešingai, pati K. N. savo smurtiniu veiksmu Ž. B. atžvilgiu nenutrauke ir pirma kambaryje pradejo vartoti fizini smurta nukentejusios atžvilgiu: Ž. B. pradejo stipriai tampyti už plauku, spyre i veida. Todel, ivertinus visas objektyvias bylos aplinkybes, nuteistosios K. N. elgesi, atliktus veiksmus Ž. B. atžvilgiu, laikyti, kad K. N. veiksmus, - duri peiliu nukentejusiajai i krutine salygojo labai didelis susijaudinimas del Ž. B. ikandimo, K. N. nusikaltimo metu buvo fiziologinio afekto busenoje, kolegija neturi pagrindo.

K. N. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad nusikalstama veika išprovokavo savo veiksmais pati nukentejusioji Ž. B. . Nukentejusioji žiauriai elgesi su vaiku, norejo vaika išmesti pro langa. Taciau kolegija nesutinka ir su šiuo apeliantes teiginiu. Kaip matyti iš byloje surinktu irodymu, Ž. B. po tarp jos ir K. N. kilusiu muštiniu virtuveje, jokiu veiksmu, kurie butu, kaip nors paveike K. N. testi konflikta, neatliko, jos neskatino, nuejo i kambari ir atsisedo fotelyje. Priešingai, pati K. N. savo veiksmu nenutrauke ir pirma vel pradejo konfliktuosi su Ž. B. , tampe jai už plauku, spyre i veida.

K. N. negali buti taikoma Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2d. Norint taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. turi buti ivykdytos dvi imperatyvios salygos: iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala ir nustatytos kitos atsakomybe lengvinancios aplinkybes, o taip pat dar bent viena iš 1-6 punktuose nurodytu alternatyviu salygu. Teismas K. N. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažino jos prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi padarius nusikaltima, taciau nenustatyta nei viena iš BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose nurodytu aplinkybiu.

Pirmosios instancijos teismas, skiriant bausme K. N. Lietuvos Respublikos BK 54str. reikalavimu nepažeide. Buvo atsižvelgta tiek i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, kaltes forma (netiesiogine tycia), tiek i kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. K. N. paskirta artima istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcijos minimumui laisves atemimo bausme. Ši bausme nera aiškiai per griežta, bausme švelninti pagrindo nera.

Esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisetas ir pagristas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios K. N. apeliacini skunda atmesti.