Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-31 · Civilinė byla Nr. e2S-2761-232/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-31Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
e2S-2761-232/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29745-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
UAB „Arpeta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2761-232/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29745-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Arpeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Arpeta“ ieškinį MB „Alaus takas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 570,36 Eur skolos, 5 400 Eur baudos, 54,61 Eur delspinigių, 8 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - reikalavimo sumai areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o nesant galimybės areštuoti atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto reikalavimo sumai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu.

2. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas. Pažymėjo, kad ieškinio suma, t. y. 7 024,97 Eur, yra gana didelė. Teigė, kad atsakovas sutarties vykdymo metu nesielgė kaip atsakingas ir apdairus asmuo bei piktybiškai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų apmokant sąskaitas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovas gali imtis priemonių, siekiant, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismo vertinimu, byloje ieškovo nurodomos aplinkybės, jog atsakovas jau sutarties vykdymo metu nesielgė kaip atsakingas ir apdairus asmuo bei piktybiškai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų apmokant sąskaitas, savaime negali pakankamai pagrįsti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, todėl sprendė, kad nesudaro pagrindo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog jokių duomenų byloje apie atsakovo bandymus turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, teismui nėra pateikta. Nurodė, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir ieškovo prašymą tenkinti - taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Pažymėjo, kad teismų praktikoje pabrėžiama, kad nors didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui, tačiau ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėti, t. y. kad konkrečiam atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovui galimai palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai).

7. Teigė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 25 d. turėjo 352,66 Eur įsiskolinimą Sodrai, kai anksčiau didesnių įsiskolinimų nebuvo. Atsakovo darbuotojų skaičius per pastaruosius mėnesius sumažėjo nuo 5 iki 2 apdraustųjų. Atitinkamai, skolos Sodrai ir darbuotojų skaičiaus ženklus sumažėjimas sudaro pagrindą manyti, kad atsakovo finansinė padėtis galimai yra bloga, kas atitinkamai lemia, jog egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

8. Ieškovo vertinimu, atsakovo atžvilgiu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo atsakovo daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti.

9. Pabrėžė, kad įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta išimtinai ieškovui. Pažymėjo, kad tik atsakovas turi galimybę paneigti laikinųjų apsaugos priemonių poreikį, pateikdamas jo finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, leidžiančius daryti pagrįstą prielaidą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir kad galimai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ar taps neįmanomu dėl skolininko sunkios finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinąs prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis -užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino atsakovo finansinę būklę. Teigė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė ir tik atsakovas galėtų paneigti aplinkybė, kad ieškinio suma jam nėra didelė.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai, kad atsakovas turi finansinių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bei kad sumažėjo atsakovo darbuotojų skaičius, neduoda pagrindo daryti išvados, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l 092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Vien ieškinio pareiškimas nereiškia, jog atsakovas laikytinas nesąžiningas, o kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo ieškovo nenurodytos ir byloje nenustatytos. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyti argumentai, kad ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti suma yra didelė, kad atsakovo finansinė padėtis galimai yra bloga bei, kad atsakovas turi pagrįsti, jog ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Taigi nėra pagrindo atsakovui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

17. Apibendrinant nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas galimo jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos tinkamai nepagrindė. Pateikti argumentai ir įrodymai neįrodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas, galimai ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė