Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-05-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-1842-666/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
2YT-1842-666/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00382-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
Kretingos rajono trečiojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1842-666/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00382-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,dalyvaujant pareiškėjui V. B.,pareiškėjo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarei Vilijai Kralikienei ir VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirties perėmė jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Po A. B. mirties pareiškėjas faktiškai valdo ir naudoja jos nekilnojamąjį turtą, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. B. vardu: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra A. B. ir A. J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), sūnus, ir yra vienintelis mirusios palikėjos A. B. vaikas ir po motinos mirties palikusio turto - palikimo įstatyminis įpėdinis paveldėtojas. Palikėja A. B. testamento nebuvo surašiusi. Pareiškėjas po motinos mirties jos palikimo per nustatytą terminą nepriėmė, paveldėjimo teisės byla dėl A. B. palikimo priėmimo užvesta nebuvo. Pareiškėjas mirus A. B. toliau gyvena, tvarko ir prižiūri palikusį turtą - sodo sklypą su jame esančiais statiniais (duomenys neskelbtini). Dėl nepakankamo teisinio išprusimo ir pagyvenusio amžiaus, motinai mirus manė, kad susiklosčiusi faktinė situacija savaime išsisprendusi ir kad palikimą jis jau priėmęs, nes mamos paliktą turtą toliau faktiškai valdė ir papildomi jokių veiksmų atlikti nebūtina, todėl jis dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, o toliau teisėtai ir atvirai valdė bei naudojosi mirusios mamos nuosavybe ir faktiniu valdymu įgyvendino savo teisę priimti palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepareiškė, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotam asmeniui Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarei Vilijai Kralikienei pareiškimas ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai ir laiku, atsiliepimas į pareiškimą nepateiktas.

Teismo posėdžio 2019-05-28 metu pareiškėjas V. B. pareiškimo reikalavimus palaikė, prašė pareiškimą tenkinti, papildomai paaiškino, kad po mamos mirties ilgą laiką dirbo užsienyje, todėl dėl nežinojimo ir teisinio neišprusimo laiku nesikreipė į notarų biurą dėl turto paveldėjimo. Pažymėjo, kad kitų palikėjų nėra, sodo namas naudojamas poilsiui, jis moka mokesčius už sodo sklypą, juo naudojasi, tvarko, prižiūri.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio 2019-05-28 metu pareiškėjo V. B. atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas pareiškimo reikalavimus palaikė pareiškime išdėstytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. B., jos sutuoktinis A. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. B. yra vienintelis mirusios A. B. sūnus, jis po mamos mirties valdė visą jos turtą. Iš Kretingos rajono trečiojo notarų biuro 2015-10-07 pažymos Nr.S-94 duomenų nustatyta, kad po A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 3-ajame notaro biure nuo 2015-06-10 iki 2015-10-07 vedama nebuvo. Palikėjos A. B. palikimas priimtas nebuvo. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos A. B. testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

TSRS Kauno miesto civilinės metrikacijos civilinės būklės aktų skyriaus 1962-05-24 išduotas gimimo liudijimas Nr.573901, patvirtina, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra A. B. ir A. J. B. sūnus. 2015 m. birželio 10 d. mirties liudijimo serija AA Nr.844322 duomenimis A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2019-04-01 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog 2003-02-19 pirkimo - pardavimo sutarties Nr.VM9-1783 ir 2003-02-19 priėmimo – perdavimo akto Nr.VM9-1784 pagrindu A. B., gim. (duomenys neskelbtini), įregistruota nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-06-11 pažymos Nr.IPN-1196 duomenimis mirusiai A. B. liko neišmokėta 126,58 Eur kompensuojamosios senatvės pensijos suma.

Pareiškėjas prideda sodininkų bendrijos „Rasa“ 2019-02-23 pažymą Nr.524, kurioje nurodyta, kad mirus A. B. sodininkų bendrijos narys jos sūnus V. B. sodininkų bendrijai skolų neturi, tai patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai valdydamas nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius už sodo sklypą su jame esančiais statiniais.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

V. B. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjos A. B. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. Pripažintina, kad V. B. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po mamos A. B. mirties, priėmė jos palikimą (CK 5.50 str. 2 d.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po mamos A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jos palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis