- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-1067-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20748-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- E. Š.
- Ieškovas
- J. N.
- Advokatai
- Vida Kisielienė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. Š. įgaliotos atstovės advokatės Vidos Kisielienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties dėl atsakovės E. Š. prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovei E. Š. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ir pagal atsakovės E. Š. priešieškinį dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir jo atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė E. Š. 2019 m. kovo 12 d. pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikomas 2017 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutarties pagrindu, netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnyje numatytą atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (4 t., e. b. l. 1-3). Prašyme nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties pagrindu buvo areštuota 1/3 dalis atsakovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apriboja jos teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, daro žalą. Atsakovės nuomone, nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, nei dabar teismas neturi jokių duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo nutartyje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas vienintelis argumentas, kad atsakovė yra fizinis asmuo ir, teismo nuomone, ieškinio suma (9 415,07 Eur) atsakovei yra didelė, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė gali imtis priemonių paslėpti savo turtą. Ši išvada nepragrįsta, nes atsakovei priklauso daug nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija ieškovės reikalavimą. Be to, atsakovė yra darbinga ir dirbanti, o kartu su prašymu pateikti duomenys apie gaunamas pajamas patvirtina, kad ji gauna pastovias pajamas ir jos pakankamos galimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės nuomone, jos turtinės padėties pokyčių perspektyva patvirtina, kad nėra jokios rizikos, kad priimtas teismo sprendimas nebus vykdomas. Atsakovės nekilnojamojo turto masė iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir iki prašymo pateikimo dienos nepasikeitė. Tai, kad nepasikeitė atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto masė, paneigia teismo teiginį, kad atsakovė gali imtis priemonių paslėpti savo turtą ar jį perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ketina slėpti ar paslėps atsakovei priklausantį turtą bei įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą nepateikė. Atsakovė šiuo metu gyvena ir dirba Panevėžyje, todėl jai nereikalingas nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nori parduoti šį turtą, nes šio turto išlaikymas atsakovei brangiai kainuoja, o atsakovė neturi poreikio šį turtą išlaikyti. Atsakovės teigimu, dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji šiuo metu jau patyrė 1 159,77 Eur tiesioginių nuostolių. Taip pat patiria ir daugiau nuostolių, nes negali parduoti buto ir gauti už jį pageidaujamą pinigų sumą. Pažymi, kad šiuo metu rinkoje nekilnojamojo turto vertė yra išaugusi, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neleidžia atsakovei parduoti buto pačiu palankiausiu metu, siekiant gauti didžiausią kainą už parduodamą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, teismui netenkinus atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovė prašo taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – įpareigoti ieškovę per 5 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 3 000,00 Eur sumą dėl atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
2. Ieškovė J. N. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame nurodė kad su atsakovės prašymu nesutinka (4 t., e. b. l. 37-39). Ieškovės nuomone, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, nes ši byla kilo išimtinai dėl atsakovės nesąžiningumo, kurį patvirtina tiek faktinės aplinkybės, tiek rašytiniai įrodymai. Iš ieškinyje pateiktų aplinkybių bei argumentų akivaizdu, jog atsakovė nesilaiko sąžiningumo nuostatos, todėl tikėtina, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė gali siekti nevykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo. Ieškovės nuomone, iš atsakovės pateikto turimo turto sąrašo matyti, jog keturi iš penkių atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto vienetų yra nelikvidūs, kadangi jai priklausanti dalis nėra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokių nekilnojamojo turto vienetų disponavimas buvo ir yra itin apsunkintas, ir nepatrauklus nei potencialiems pirkėjams, nei, tikėtina, pačiai atsakovei. Dėl to argumentas, kad atsakovė šio turto neslėpė ir neslepia nėra pakankamas. Nesutiktina ir su atsakovės argumentu, kad jos pajamos didėja ir ši pokyčių perspektyva patvirtina nesant jokios rizikos, kad priimtas teismo sprendimas nebus vykdomas, nes atsakovės realiai gaunamas uždarbis, atskaičius mokesčius, yra nepakankamas teismo sprendimui užtikrinti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neleidžia atsakovei parduoti buto palankiu metu ir gauti didžiausią kainą, nes esant akivaizdžiam atsakovės nesąžiningumui, tikėtina, jog pardavus butą uždirbtas lėšas atsakovė panaudotų taip, kad nebebūtų galimybės įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą arba įvykdymas itin pasunkėtų, kas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslui. Dėl atsakovės prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nurodė, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo. Nors atsakovė prašyme nurodė, jog šiuo metu yra patyrusi 1 159,77 Eur nuostolius, turėdama mokėti už areštuoto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė nei vienos aplinkybės ir apskritai neteigė, kad jos patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tuo atveju, jei iš tiesų atsakovė patirtų 3 000,00 Eur dėl jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji turi galimybę savo teises apginti kitu būdu – pareiškiant ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi atmetė atsakovės E. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (4 t., e. b. l. 41-45).
4. Teismas nustatė, kad iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog atsakovei priklauso šis nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini); ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini); 213/1273 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 5/16 dalys gyvenamojo namo, žemės sklypo, ūkinio pastato, viralinės, kiemo rūsio, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovės pajamos 2017 m., atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudarė 471,54 Eur per mėnesį, o 2018 m. 594,67 Eur per mėnesį. Teismas įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus apie jos turtinę padėtį sutinka su ieškovės išsakyta pozicija, kad didžioji dalis atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto vienetų yra nelikvidūs, jai priklausanti turto dalis nėra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šių aplinkybių turimo turto realizavimas gali būti apsunkintas, o tai pasunkintų ir galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė savo prašyme taip pat nurodė, kad jos gaunamos darbinės pajamos yra pastovios ir jos pakankamos galimo teismo sprendimo įvykdymui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 9 415,07 Eur žalą. Atsakovės pajamos vidutiniškai 2017 m. sudarė 471,54 Eur, 2018 m. vidutiniškai sudarė 594,67 Eur, 2019 m. sausio mėnesį atsakovei buvo mokama ligos pašalpa. Teismas taip pat sutinka su ieškovės išsakyta pozicija, kad nors atsakovės pajamos 2018 metais lyginant su 2017 metais ir paaugo, tačiau jos vis tiek pernelyg mažos operatyviam ieškovės reikalavimo užtikrinimui.
Šalies argumentai
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovė ir teigia, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkinimą, tačiau pati savo prašyme nurodo, kad areštuotas turtas jai nereikalingas. Atsakovė nori parduoti šį nekilnojamąjį turtą, nes šio turto išlaikymas atsakovei brangiai kainuoja, ji neturi poreikio šį turtą išlaikyti. Atsakovės teigimu šiuo metu rinkoje nekilnojamojo turto vertė yra išaugusi, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neleidžia atsakovei parduoti buto pačiu palankiausiu metu, siekiant gauti didžiausią kainą už parduodamą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas įvertinęs atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė, tenkinus jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, galimai gali bandyti parduoti nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto pardavimas, kuris visas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Dėl atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, teismas nurodė, kad tokį prašymą pateikusiam asmeniui tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.). Pateiktas atsakovės prašymas taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą jokiais įrodymais negrindžiamas - byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė yra finansiškai nepajėgi nuostolius padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Atsakovė prašyme nurodė, kad jau patyrė 1 159,77 Eur nuostolių, prašo įpareigoti ieškovę nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui per 5 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 3 000,00 Eur, tačiau prašomos sumos nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, todėl atsakovės išdėstyti argumentai šiuo metu nesudaro pagrindo taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai būna susijęs su atsakovės teisių ribojimu, taigi ir galimybe patirti nuostolių, kurie turėtų būti atlyginami, jei būtų nustatyta, kad ieškovų materialinis teisinis reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik siekia apsaugoti ieškovės interesus ir tuo pačiu užtikrinti sprendimo įvykdymą. Atsakovei išaiškinta teisė, tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas, reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos jai padarė ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
7. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2017 m. spalio 25 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė atskiruoju skundu neskundė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė E. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti atsakovės prašymą iš esmės - panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės E. Š. nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, o jo nesant piniginių lėšų areštą banko sąskaitose ieškovės reikalavimo 9 415,07 Eur sumos įvykdymo užtikrinimui. Jeigu teismas netenkintų atsakovės prašymo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taikyti atsakovės E. Š. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovę J. N. per 5 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 3 000 Eur dėl atsakovės E. Š. nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo (4 t., e. b. l. 52-56). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą, 2019 m. kovo 27 d. nutartyje visiškai nepasisakė ir neįvertino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. spalio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik vieninteliu pagrindu - pripažino, kad atsakovei 9 415,07 Eur suma yra didelė, todėl teismas laikėsi nuomonės, kad atsakovė gali imtis priemonių paslėpti savo turtą. Jokių kitų argumentų teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartyje nenurodė. Skundžiamoje nutartyje teismas pakeitė savo nuomonę ir nenurodė, jog didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau konstatuoja, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tai, jog atsakovės dalis nekilnojamojo turto yra nelikvidi, o darbinės pajamos neva neužtikrina operatyvaus ieškovės reikalavimo.
1.2. Teismas sprendimo įvykdymo grėsmę klaidingai susiejo ne su atsakovės veiksmais, o su atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto „nelikvidumu“. Atsakovė, prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad turi daug nekilnojamojo turto, kurio vertė yra apie 80 000 Eur. Ieškovė pareiškė ieškinį 9 415,07 Eur sumai. Akivaizdu, kad atsakovei priklausanti nekilnojamojo turto masė beveik 10 kartų viršija jai pareikšto reikalavimo sumą, todėl teismas be jokio teisinio pagrindo nurodė, kad „didžioji dalis atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto vienetų yra nelikvidūs, jai priklausanti turto dalis nėra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės“.
1.3. Visų pirma, teismo teiginys, kad didžioji dalis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vienetų yra nelikvidūs, nepagrįstas byloje surinktais įrodymais. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas nebuvo įvertintas specialistų ar ekspertų ir nebuvo nustatyta, kad minėtas turtas yra nelikvidus. Nekilnojamojo turto vertę nustato specialistai, kurių kvalifikaciją patvirtina tam tikrų institucijų išduoti turto vertintojo pažymėjimai. Teismas neturi specialių žinių įvertinti nekilnojamąjį turtą, todėl teismo teiginys apie atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kaip nelikvidų, yra neteisingas ir nepagrįstas.
1.4. Antra, teismo argumentas, kad atsakovei priklausanti nekilnojamojo turto dalis nėra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, nieko bendro neturi su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Aplinkybė, kad dalis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto priklauso atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, niekaip neįtakoja galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Bendroji dalinė nuosavybė neapsunkina tokio turto realizavimo, todėl teismas nepagrįstai susiejo laikinųjų apsaugos priemonių taikymą su galimu atsakovei priklausančio turto realizavimu ir padarė nepagrįstą išvadą, kad tai apsunkintų galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Be to, aplinkybė, kad dalis turto atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, patvirtina, kad nėra jokios grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė prieš realizuodama jai priklausančio nekilnojamojo turto dalį turėtų pirmiausia pasiūlyti turtą įsigyti bendraturčiams. Taigi, bendroji dalinė nuosavybė nesukuria grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nutartyje vertino atsakovės gaunamas darbines pajamas. Teismas nustatė, kad atsakovės darbinės pajamos augo, palyginus 2018 metus ir 2017 metus. Tačiau teismas nevertino, kad atsakovės pajamos nuo 2007 metų buvo didelės ir nuolat augo. Atsakovė 2016 metais patyrė traumą, kas sąlygojo jos pajamų laikiną sumažėjimą tais metais, tačiau nuo 2017 metų atsakovės sveikatos būklė pagerėjo ir jos darbinės pajamos pradėjo augti. Šias aplinkybes patvirtina pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Atsakovės gaunamų pajamų dinamika leidžia daryti išvadą, kad nėra jokios grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės pajamos yra pernelyg mažos operatyviam ieškovės reikalavimo užtikrinimui. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartyje pasisakė ne apie grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, o apie išieškojimo galimybes iš atsakovės darbinių pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su vykdymo procesu.
1.6. Pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymo apsunkinimą susiejo su atsakovės noru parduoti areštuotą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje nurodytu motyvu, kad buto pardavimas gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Visų pirma, kaip jau aukščiau buvo minėta, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, nes nėra jokios grėsmės galimo teismo sprendimo vykdymui. Ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovė siekia išvengti būsimo jai nenaudingo sprendimo įvykdymo. Teismas priimdamas 2019 m. kovo 27 d. nutartį vadovavosi tik prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Atsakovė turi daug nekilnojamojo turto, gauna darbines pajamas, todėl nėra jokios grėsmės galimo teismo sprendimo vykdymui. Antra, atsakovei pardavus butą palankiausia šiuo metu esama turto pardavimo kaina, apeliantė gaus didelę pinigų sumą, nes buto rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis 52 500 Eur, kuri, esant reikalui, galės būti panaudota galimo teismo sprendimo įvykdymui.
1.7. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė teisingumo principą, nes nebuvo išlaikyta pusiausvyra tarp šalių interesų. Laikinosios apsaugos priemonės daro atsakovei žalą, nes ji negali parduoti jai nereikalingo nekilnojamojo turto-buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir yra priversta jį išlaikyti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra pareiškusi byloje priešieškinį, tačiau laikinosios apsaugos priemonės ieškovei šioje byloje nėra taikomos. Proporcingumo principas reiškia, kad teismas turi įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas suteikė ieškovei nepagrįstą prioritetą, nes nesant įstatyme numatytiems pagrindams taikė atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovės atžvilgiu jokios laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikytos.
Atsiliepimas
1.8. Atsakovė nesutinka ir su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kurių pagrindu atmestas atsakovės prašymas taikyti atsakovės E. Š. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus atsakovo nuostolius užtikrinimą. Atmetus prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės interesai liko neužtikrinti. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog šiuo metu jau yra patyrusi 1 159,77 Eur nuostolių, nes atsakovė turi mokėti už jai nereikalingo buto išlaikymą ir turės jį išlaikyti ateityje, o pardavusi jai nereikalingą daiktą, galėtų sumažinti savo išlaidas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašoma įnešti į teismo depozitą 3 000 Eur suma yra protinga ir atitinkanti jau šiuo metu atsakovės patirtas išlaidas. Taigi, priežastinis ryšys tarp atsakovės patiriamų nuostolių ir ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra akivaizdus, tačiau teismas į pateiktus atsakovės įrodymus neatsižvelgė ir nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
1.9. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat neįvertino, kad neužtikrinus atsakovės patiriamų nuostolių atlyginimo dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas. Ieškovė šiuo metu yra nedarbinga (pagimdė kūdikį) ir ilgą laiką gaus tik vaiko priežiūros išmoką ir negaus darbinių pajamų. Ieškovė turi tik vienintelį nekilnojamąjį turtą, butą, kuris turi šeimos turto teisinį rėžimą - naudojamas bendriems šeimos poreikių tenkinimui. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad yra tikėtinas atsakovės nuostolių kompensacijos ieškojimo apsunkinimas arba galimybės jos kompensuoti nebuvimas. Teismas, spręsdamas, kad ieškovė nevengia atlyginti nuostolių, o atsakovė „ateityje gali vengti“, akivaizdžiai pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, įrodymus vertino, pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą.
9. Ieškovė J. N. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą (4 t., b. l. 77-80). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovės argumentas, jog teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė ir neįvertino aplinkybės, kad ieškovė neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas nesiėmus prevencinių priemonių, yra nepagrįstas. Teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą, kuriuo atmetamas šalies prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia pareigos pakartotinai dėstyti teismo, prieš tai taikiusio laikinąsias apsaugos priemone, nutartyje tinkamai išdėstytus argumentus. Pritardamas ankstesnėje nutartyje išdėstytiems teismo motyvams, teismas neprivalo jų kartoti. Be to, atsakovė paprasčiausiai neįsigilino į skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį, kadangi teismas ne tik, kad įvertino šį argumentą, tačiau dėl jo išsamiai pasisakė bei jo pagrindu atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nurodydamas, jog atsakovei pardavus turtą, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, gali būti apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Tuo pačiu skundžiamoje nutartyje teismas sprendimo įvykdymo grėsmę susiejo ne tik su atsakovei priklausančio turto nelikvidumu, bet ir su atsakovės veiksmais – jais priklausančio turto pardavimu, kuriuos ji nurodė atliksianti panaikinus taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl laikytina, jog priešingai nei nurodo atsakovė, teismas visapusiškai išnagrinėjo ir aptarė visus veiksnius, galinčius neigiamai įtakoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
2.2. Pabrėžtina, kad teismas skundžiamojo nutartyje pagrįstai vertino atsakovei priklausančio turto likvidumo galimybes. Aplinkybė, kad atsakovei priklausantis turtas yra neatidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, suponuoja, kad tokių nekilnojamojo turto vienetų disponavimas buvo ir yra itin apsunkintas, ir nepatrauklus nei potencialiems pirkėjams, nei, tikėtina, pačiai atsakovei. Dėl šios priežasties turto areštui teismas ir rinkosi būtent šio atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto – 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalies areštą, būtent dėl turto didelio likvidumo, kas atitinka ekonomiškumo ir protingumo principus bei laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį. Tokiam aiškinimui atskirajame skunde pritarė ir pati atsakovė, kuri, pradžioje nurodydama, jog aplinkybė, kad dalis atsakovei priklausančio turto priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise niekaip neapsunkina tokio turto realizavimo, tame pačiame paragrafe pratęsė, kad atsakovė šio turto negali realizuoti laisvai, nes turi siūlyti turtą įsigyti bendraturčiams jo pardavimo atveju. Taigi, atsakovė puikiai supranta savo turto padėtį, apribojimus ir jų reikšmę. Aptartos aplinkybės patvirtina atsakovės pozicijos dėl faktų vertinimo nenuoseklumą ir iš to išplaukiantį atsakovės paaiškinimų nepatikimumą.
2.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje suteikė ieškovei nepagrįstą prioritetą, nes nesant įstatyme numatytiems pagrindams taikė atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovės atžvilgiu jokios laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikytos. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 34), pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – tokios priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Visais atvejais turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, taip pat ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Sutinkamai su nurodytais išaiškinimais laikytina, kad teismas, atsižvelgęs į visas aktualias bylos aplinkybes, teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus, šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, pagrįstai sprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal Ieškovės prašymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir įrodymus, buvo padaryta priešinga išvada dėl atsakovės prašymo, tačiau vien tai, kad buvo priimtas atsakovės netenkinantis sprendimas, nesuponuoja proporcingumo principo pažeidimo.
2.4. Nesutiktina su argumentu, kad atsakovės gaunamų pajamų dinamika leidžia daryti išvadą, jog nėra jokios grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui. Nors atsakovės pajamos 2018 metais lyginant su 2017 metais ir paaugo, tačiau jos vis tiek pernelyg mažos operatyviam ieškovės reikalavimo užtikrinimui. Be to, atsakovė itin dažnai serga, t. y. per 22 metus jai iš viso 58 kartus buvo išmokėtos ligos išmokos, iš kurių 22 išmokos buvo išmokėtos per pastaruosius penkerius metus. Tad manytina, jog kliautis atsakovės gaunamu uždarbiu yra neekonomiška ir neprotinga. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad teismas tinkamai atsižvelgė į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas.
2.5. Dėl atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 3 000,00 Eur, pažymėtina, kad atsakovė prašomos sumos nei prašyme, nei atskirajame skunde nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Todėl teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tuo atveju, jeigu iš tiesų atsakovė patirtų 3 000 Eur nuostolių dėl jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji turi galimybę savo teises apginti kitu būdu – t. y. pareiškiant atskirą ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo. Dėl ieškovės finansinės padėties nėra abejojama, jos finansinė padėtis yra gera, todėl jai nekiltų jokių sunkumų patenkinti atsakovės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės J. N. 9 415,07 Eur ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovei E. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovei juo disponuoti, tačiau paliekant teisę jį valdyti ir naudotis juo; nesant turto ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti ir leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove. Laikinosios apsaugos priemonė pritaikytos ieškovei tikėtinai pagrindus ieškinio reikalavimą ir konstatavus, kad atsakovė gali imtis priemonių paslėpti savo turtą, jį perleisti tretiesiems asmenims, nes prašoma priteisti suma atsakovės kaip fizinio asmens atžvilgiu yra pakankamai didelė (1 t., e. b. l. 50-51).
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties pagrindu atsakovei apribota 1/3 dalies atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), disponavimo teisė (4 t., e. b. l. 13). Atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis 2019 m. sausio 1 d. buvo 52 500 Eur (4 t., e. b. l. 14).
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ¾ buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu ir 1999 m. sausio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu (4 t., e. b. l. 15-16); 213/1273 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 2014 m. liepos 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu (4 t., e. b. l. 17-18); 1845/ 2951 dalys žemės sklypo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su R. Š. 2018 m. gegužės 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir 5/16 dalys gyvenamojo namo, ūkinio pastato, viralinės, kiemo rūsio, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu (4 t., e. b. l. 19-22).
14. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas šią CPK normą, yra nurodęs, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1671-236/2018).
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pirmosios instancijos teismui jį motyvavo tuo, kad ji nori parduoti areštuotą jai nuosavybės teisę priklausantį nekilnojamąjį turtą, kadangi šiuo metu gyvena ir dirba Panevėžyje, šis nekilnojamas turtas jai nebereikalingas, o dėl jo išlaikymo atsakovė jau patyrė 1 159,77 Eur tiesioginių nuostolių. Taigi, atsakovės prašymas grindžiamas ta aplinkybe, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tuo pagrindu, kad jos nebeatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų, būtina šią aplinkybę įvertinti atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, jog vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018).
17. Atsižvelgdamas į šią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tinkamai neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus, o ne užtikrinti operatyvų reikalavimo patenkinimą tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus galutinis teismo procesinis sprendimas. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovei priklausantis kitas nekilnojamasis turtas yra bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje su kitais asmenimis nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma privalėjo vertinti atsakovės veiksmus teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtent atsakovės sąžiningumo aspektu.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atvirai nurodė, jog ketina parduoti areštuotą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, pateikė įrodymus, kodėl šis turtas jai nebereikalingas ir, kad kitas jos turimas turtas galės būti panaudotas ieškinio reikalavimams tenkinti, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus galutinis teismo procesinis sprendimas. Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, t. y. turimo turto slėpimą ir pan. Priešingai, atsakovė nurodė ir pateikė įrodymus, patvirtinančius jos kito turimo nekilnojamo turto apimtį ir vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, jog atsakovė dalį turimo nekilnojamojo turto, t. y. 1845/2951 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo jau Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės (žr. šios nutarties 13 punktą). Todėl teismas sprendžia, kad šios aplinkybės kaip tik patvirtina sąžiningą atsakovės elgesį, nes ji nesistengia nuslėpti turimo turto ir teismui pateikė įrodymus apie jos turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas Klaipėdoje atsakovei tapo nereikalingas, nes atsakovė nuo 2017 m. sausio 11 d. dirba Panevėžyje (4 t., e. b. l. 4-11), ten gyvena ir yra įgijusi nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ketinimas parduoti areštuotą turtą savaime reiškia atsakovės nesąžiningumą, nes to nepatvirtina kitos byloje nustatytos aplinkybės ir atsakovės procesinis elgesys, sąžiningai nurodžius prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tikslą – parduoti nekilnojamąjį turtą, kurio išlaikymas nebetikslingas, atsižvelgiant į pasikeitusias atsakovės gyvenimo aplinkybes.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl atsakovės atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) – arešto pareikšto ieškinio reikalavimo ribose taikymas iš esmės apriboja ieškovės galimybes disponuoti nekilnojamuoju turtu, kurio vertė yra 52 500 Eur (žr. šios nutarties 12 punktą), kai jai pareikšto ieškinio reikalavimas yra 9 415,07 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovei dėl pasikeitusių asmeninio ir profesinio gyvenimo aplinkybių šis nekilnojamasis turtas nebereikalingas, o jos nesąžiningumas neįrodytas, teismas sprendžia, jog tolimesnis jų taikymas nebeatitinka proporcingumo principo reikalavimų ir pernelyg varžo atsakovės interesus.
20. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo panaikinti jos atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino visų šiam klausimui spręsti reikšmingų teisinių aplinkybių ir nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis panaikinama, o klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės E. Š. įgaliotos atstovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintinas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 149 straipsnio 1 dalis).
21. Tenkinus atsakovės atskirąjį skundą ir panaikinus Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašymo taikyti atsakovės E. Š. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą spręsti nėra pagrindo, nes šia nutartimi yra panaikinamos Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Patenkinti atsakovės E. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto ir piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, areštą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.