Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-01-25 · Civilinė byla Nr. 2S-101-56/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-25
Bylos Nr.
2S-101-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kačinskienė Danutė Kutrienė
Ieškovas
V. S.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-101-56/2010

Teisėjas D. Korsakovas Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14;

121.18; 122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. sausio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės Danutės Kutrienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo

V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė advokatė G. R., Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, tretieji asmenys, Lietuvos Respublikos advokatūra, UADB ,,Ergo Lietuva.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas V. S. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) ir advokatės G. R. 5 637,87 Lt turtinės žalos ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad patyrė nurodyto dydžio žalą dėl advokatės G. R., paskirtos jam teikti antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2006-06-27 sprendimą Nr. 957/06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007 pagal V. S. ieškinį atsakovui O. M. dėl Marijampolės GR PDK direktoriaus 2002-09-20 ir 2002-10-01 patvirtintų įgaliojimų, kuriais V. S. įgaliojo O. M. atlikti veiksmus, susijusius su jam priklausančio buto disponavimu, pripažinimo negaliojančiais, nekokybiškai teiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų, neteisėto atsisakymo teikti teisinę pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo prašymas buvo atmestas.

Teismas pažymėjo, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas, o teismas turi nustatyti ar yra realus pavojus, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Teismas konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą bei ieškovo interesams kylančią grėsmę, jog atsakovė nesąžiningais veiksmais bando ar bandys apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba yra kitų aplinkybių, kurios darytų teismo sprendimo įvykdymą negalimu ieškovas nepateikė, o teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl sprendė, kad ieškovui neįrodžius, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, jo prašymas atmestinas. Prašymas išreikalauti atsakovės turto ir pajamų deklaraciją taip pat buvo atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas V. S. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti atsakovės turtą.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, jog atsakovė yra nesąžininga ir nėra aišku kaip ji pateko į praktikuojančių advokatų sąrašą. Be to, ieškovas prašė areštuoti atsakovės turtą tik ieškinyje iškelto reikalavimo ribose. Be to, atsakovė savo profesinės veiklos nėra apdraudusi privalomuoju civiliniu draudimu ir verstis advokato praktika neturėjo teisės (LR Advokatūros įstatymo 17 str.,18 str.,20 str., 2004-03-18 redakcija Nr. IX-2066). Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti atsakovės turto ir pajamų deklaracijas, todėl atsižvelgiant į tai kad atsakovė yra nesąžininga ji gali vengti įvykdyti teismo sprendimą, slėpti gaunamas pajamas ir turtą.

Atsiliepimas

Atsakovė advokatė G. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atskirasis skundas nemotyvuotas, pateiktas nenurodant aplinkybių sudarančių pagrindą pateikti atsakovės pajamų ir turto deklaracijas. Be to reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neadekvatus, kadangi ieškinys reiškiamas dviems atsakovams advokatei ir Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, o reikalavimo suma 6638,00 Lt. Atsakovei vengiant vykdyti teismo sprendimą, jos skolos dydis, 3319,00 Lt ieškovas galėtų išieškoti antstolio pagalba. Pažymėjo, kad draudžiama nukreipti išieškojimą į skolininko turtą jei skolos suma gali būti išieškota per šešis mėnesius iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos ar kitų pajamų (CPK 663 str. 1 d.).

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas tik prielaidomis, kad atsakovė bandys slėpti turtą. Tokie argumentai negali būti pakankamais laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atsiliepimas

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, todėl teismo nutartis negali būti laikoma neteisėta ir nepagrįsta (CPK 263 str.).

Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas Civilinio proceso kodekso 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo ir nepasisako dėl ieškinyje keliamų reikalavimų pagrįstumo. Spręndžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įrodymai vertinami tik ta apimti kuri reikalinga nuspręsti, ar jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės rėmėsi tuo, kad advokatė savo profesinės veiklos neapdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei reikalavo išreikalauti atsakovės turto ir pajamų deklaraciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų bei argumentų ir nesudarė teismui galimybės nustatyti bei įsitikinti (178 str., 185 str.), kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, todėl jo reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu. o pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog tenkinti ieškovo prašymo nėra teisinio pagrindo. Ieškovo argumentas, jog atsakovė profesinės veiklos nėra apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisiškai nereikšmingas, kadangi nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovas taip pat nepagrindė būtinybės išreikalauti atsakovės turto ir pajamų deklaracijos, todėl teismas, ieškovui nepateikus argumentų, dėl prašomų išreikalauti atsakovės pajamų ir turto deklaracijų pagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovo prašomus dokumentus.

Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Cvilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovo V. S. priteistinos 11,60 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje yloje Nr. 2-2070-582/2009 palikti nepakeistą, o ieškovo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti iš V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,60 Lt blinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Dalia KačinskienėDanutė Kutrienė