Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-06 · Byla Nr. ATP-293-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
ATP-293-317/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00338-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-293-317/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00338-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. Ū. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarimo K. Ū. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ū. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus, t. y. už tai, kad 2015 m. gruodžio 3 d., apie 17.48 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E290“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį ir, nesant nukentėjusio asmens vietoje, policijai nepranešęs nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, kad K. Ū. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Už šių pažeidimų padarymą teismas jam paskyrė nuobaudas: pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pirmosios instancijos teismas, paskirtas administracines nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su paskirtos nuobaudos dydžiu, K. Ū. Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarimą dalyje dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trejiems) metams. Nurodo, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Visgi, jo manymu, paskirta nuobauda, atimant jam teisę tris metus vairuoti transporto priemones, yra neproporcinga ir nesąžiningai didelė, paskirta formaliai, teismui tinkamai neatsižvelgus į pažeidimo pobūdį, padarinius, jo asmenybę, įstatyme nenurodytas kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Apeliantas akcentuoja, kad jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, kitam automobiliui padaryti pažeidimai nežymūs, t. y. nubrauktas tik priekinio bamperio dešinės pusės kampas, jokių rimtesnių pažeidimų nepadaryta, žmonių sveikata nesutrikdyta. Be to, pasišalinimas iš įvykio vietos neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, jis noriai bendradarbiavo su bylą tyrusiais pareigūnais, administracinės atsakomybės nevengė. Kita vertus, iš eismo įvykio vietos jis nuvažiavo ne piktybiškai, o tiesiog skubėdamas vykdyti darbinę užduotį. Todėl paskirtos nuobaudos dydis yra akivaizdžiai neadekvatus ir neproporcingas. Mano, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir nepaskyrus jam specialiosios teisės atėmimo. Juolab, kad jo darbinės funkcijos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, o netekęs teisės vairuoti, jis bus atleistas iš darbo. Tokiu būdu, būdamas 57 metų amžiaus, praktiškai netektų galimybės susirasti naują darbą ir dėl bedarbystės taptų našta visuomenei. Be to, pareiškėjas teigia, kad nuolat rūpinasi ir savo 77 metų amžiaus mama J. Ū., kurią pastoviai lanko, rūpinasi jos buitimi, dėl sveikatos sutrikimų veža į gydymo įstaigas, todėl jo teisė vairuoti transporto priemones ženkliai palengvina ir jo mamos būtį. Apelianto įsitikinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti jo atžvilgiu specialiosios teisės atėmimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo K. Ū. skundo netenkinti paliekant Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

K. Ū. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu K. Ū. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl šių pažeidimų padarymo ir K. Ū. kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Įstatymas numato, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 1 d., 2 d.). Iš to seka, kad K. Ū. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankciją, pagal kurią pasitraukimas iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Apeliaciniame skunde prašoma pritaikyti K. Ū. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš jo padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, t. y. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismų praktikoje akcentuojama, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-42-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-478/2012, Nr. N63-681/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Apeliantas pažymi, kad jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, kitam automobiliui padaryti pažeidimai nežymūs, žmonių sveikata nesutrikdyta. Be to, dėl pažeidimų jis prisipažino ir labai gailisi, jo pasišalinimas iš įvykio vietos neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, toks K. Ū. požiūris yra nesavikritiškas ir labai atsainus. Pažymėtina, kad pažeidėjas išaiškintas ir eismo įvykio aplinkybės šiuo atveju buvo ištirtos ne nubaustojo veiksmų išdavoje, o faktiškai tik dėl to, kad eismo įvykį matė liudytojas J. B., kuris, elgdamasis pilietiškai, informavo apie autoįvykį apgadinto automobilio vairuotoją J. V.. Pats gi pažeidėjas, ne tik kad neišlipo iš savo automobilio eismo įvykio vietoje, neapžiūrėjo automobilių apgadinimų, nesistengė surasti apgadinto automobilio valdytojo, nepaliko jokių savo kontaktinių duomenų tam, kad su juo susisiektų apgadinto automobilio valdytojas, nepranešė policijai apie eismo įvykį, bet ir bandė maskuoti apgadinimus ant savo automobilio, juos nupoliruodamas. Tokie K. Ū. veiksmai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog įvyko eismo įvykis, ir tikėdamasis išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad pažeidėjas, turėdamas pakankamai ilgą vairuotojo stažą, neabejotinai žinojo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau jos nepaisė, už ką pirmosios instancijos teismas jam pagrįstai paskyrė administracines nuobaudas. Pažymėtina, kad K. Ū. teismas skyrė minimalias nuobaudas, numatytas kiekvieno iš padarytų pažeidimų sankcijoje, o subendrindamas paskirtas nuobaudas – minimalią nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Apeliantas prašo įvertinti tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbinių funkcijų bei šeimos narių priežiūros. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darydamas pažeidimus, jis prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą – per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos K. Ū. nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Jo nurodytos aplinkybės, nagrinėjamu atveju, negali būti pripažintos pakankamu pagrindu apeliaciniam skundui tenkinti bei nesudaro galimybės švelninti atsakomybę ATPK 30¹ straipsnyje numatytu pagrindu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į pažeidėjo nurodytas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. K. Ū. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl aukščiau aptartų motyvų nėra pagrindo taikyti nubaustajam ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jam mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą ir K. Ū. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas