Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. F. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. F. pateikė teismui ieškinį, kuriuo teismo prašo papildyti ir pakeisti 1993 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3132 1 punktą, nurodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduoda, o ieškovė D. F. perka gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su mansarda, veranda la1/p, viralinę 2Jl/p (VĮ „Registrų centro" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 211 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą 3G l/p (VĮ „Registrų centro"" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 3Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą 4Jl/p (VĮ „Registrų centro" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 4Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo įrenginius (VĮ „Registrų centro" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, kiemo statiniai, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje sutartį ieškovė prašė palikti nepakeistą.

Nurodė, jog ieškovė 1993 m. liepos 26 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3132 įgijo iš UAB Prekybos namai (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos pastatus, įskaitant kiemo rūsį, kaip savo valdė nuo pat įsigijimo momento iki pat šios dienos. Šis kiemo rūsys yra ieškovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, kieme, yra aptvertas tvora, į jį negali patekti jokie pašaliniai asmenys, per 24 metus niekas nėra pareiškęs pretenzijų į kiemo rūsį. 2018 m. balandžio mėnesį ieškovei nusprendus parduoti nekilnojamąjį turtą ir gavus pažymą iš VĮ „Registrų centro" paaiškėjo, kad kiemo rūsys per klaidą į 1993 m. liepos 26 d. pirkimo - pardavimo sutartį įtrauktas nebuvo ir iki šiol yra registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, nors buvo ir yra ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys.

Teisme ieškovė palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė ieškinį patenkinti. Papildomai paaiškino, jog kiemo rūsį ji ilgą laiką naudojo daržovėms laikyti, tik iš pradžių, kai įsigijo gyvenamąjį namą, jis buvo apgriuvęs, todėl jį suremontavo. Niekas kitas kiemo rūsiu nesinaudojo ir per ilgą laiką pretenzijų nepareiškė. Tik vėliau ieškovė sužinojo, jog kiemo rūsys į sutartį nebuvo įtrauktas per klaidą. Mano, jog tai yra jos nuosavybė. Prašo pataisyti sutartį.

Atsakovo atstovas VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovės pareiktą ieškinį dėl sutarties pakeitimo nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo notarė V. J. nedalyvavo ir nedavė žodinių paaiškinimų, tačiau 2018 m. birželio 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus apie ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, nurodė, jog į sutartį kiemo rūsys nebuvo įtrauktas dėl spausdinimo klaidos. Neprieštaravo, kad ieškovės ieškinys dėl sutarties keitimo būtų patenkintas, prašė bylą nagrinėti ir sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog trečiasis asmuo neturi duomenų, kad kiemo rūsys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), būtų perduotas į savivaldybės apskaitą, šio turto savivaldybės buhalterinėje apskaitoje nėra. Teismo posėdyje trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, teigė, jog savivaldybė neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi, tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės dėl kiemo rūsio priklausymo jos (ieškovės) nuosavybei nekelia abejonių, nes notarė jas patvirtino.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 1993 m. liepos 26 d. notarų biure sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3132 ieškovė D. F. įgijo iš UAB , (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (88,07 kv.m. naudingo ploto) su mansarda, veranda, viraline, garažu, ūkiniu pastatu, kiemo įrenginius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis nustatyta tvarka buvo įregistruota inventorizacijos biure. VĮ „Registrų centro" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke buvo padarytas įrašas apie tai, kad ieškovė 1993 m. liepos 26 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3132 įsigijo gyvenamąjį namą, viralinę, garažą, ūkinį pastatą, kiemo įrenginius, esančius adresu (duomenys neskelbtini); pastato-kiemo rūsio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5I1p) savininku nurodyti prekybos namai (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1991-08-01 Protokolas Nr. 38.

Ieškovė šioje civilinėje byloje prašo konstatuoti, jog ji (o ne jau nebesantys UAB (duomenys neskelbtini)) yra kiemo rūsio, kaip nekilnojamojo daikto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinio savininkė, nes šį antraeilį, funkciniu ryšiu su gyvenamuoju namu susijusį daiktą ji įsigijo 1993 m. liepos 26 d. sutarties pagrindu, jį faktiškai naudojo visą laiką, o minėtas daiktas į sutartį buvo neįtrauktas per klaidą, dėl ko prašo pakeisti 1993 m. liepos 26 d. sutartį, ją papildant.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.13 straipsnis numato, jog antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (straipsnio 1 dalis). Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.193 straipsnį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis).

Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

Iš byloje dalyvaujančių asmenų žodinių ir rašytinių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos matyti, jog 1993 m. liepos 26 d. notarų biure buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 3132, kuria ieškovė D. F. įgijo iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su mansarda, veranda, viraline, garažu, ūkiniu pastatu, kiemo įrenginiais, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Registrų centro duomenimis, statinio - kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku nurodyti (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu ieškovė įrodė, jog kiemo rūsys yra jos asmeninė nuosavybė, antraeilis daiktas, funkciniu ryšių yra susijęs su pagrindiniu daiktu, yra namo priklausinys, nes šis daiktas yra ant jai nuosavybės priklausančios žemės, yra aptvertas nuo trečiųjų (pašalinių) asmenų patekimo, šiuo antraeiliu daiktu ji naudojosi nuo pat įsigijimo momento, laikė daržoves ir niekas kitas per ilgą naudojimosi laiką nebuvo pareiškęs savo teisių į jį, ką teisme patvirtino ir liudytoja apklausta P. K.. Iš notarės rašytinio paaiškinimo matyti, jog buvo padaryta techninė spausdinimo klaida

1993 m. liepos 26 d. sutartyje, kuria ieškovė įsigijo namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), atskirai nenurodant kiemo rūsio kaip namo priklausinio, nors VĮ Registrų centro pažymoje sandoriui sudaryti (b.l. 45), šis kiemo rūsys buvo įtrauktas į parduodamą namų valdą. Iš papildomai teismo pareikalautų dokumentų (b.l. 38-39, 42) taip pat matyti, jog kiemo rūsys buvo teisėtai pastatytas G. M. (1981-05-29 jai Valstybinė statybos inspekcija išdavė leidimą įsirengti rūsį), kuri 1987-12-22 šį daiktą kartu su gyvenamuoju namu ir kitais priklausiniais (mansarda, veranda, viraline, garažu, ūkio pastatu, kiemo įrenginiais), adresu (duomenys neskelbtini) perleido kooperatyvui (duomenys neskelbtini), o naujai įsteigta UAB (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėja po perregistravimo) šį turtą perleido ieškovei.

Dėl aukščiau pasakyto, yra tenkintinas ieškovės ieškinys (CPK 178, 185 straipsniai), 1993 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3132 taisytina, į ją įtraukiant ir nurodant, jog ieškovė įsigijo ir kiemo rūsį 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos byloje nepaskirstomos.

Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (96 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Papildyti ir pakeisti 1993 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties 1 punktą, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduoda, o ieškovė D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perka gyvenamąjį namą lAl/p (VĮ „Registrų centro" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su mansarda, veranda la1/p, viralinę 2Jl/p (VĮ „Registrų centro" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 211 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą 3Gl/p (VĮ „Registrų centro" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 3Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą 4Jl/p (VĮ „Registrų centro" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 4Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo įrenginius (VĮ „Registrų centro" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje sutartį palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.